Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. N., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, išnagrinėjo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka per 1 metus nebausto, gyvenamąją vietą deklaravusio Šakių (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. 2014 m. rugpjūčio 27 d. 18.20 val. Šakių r. sav., Smilgių k., vairavo automobilį Opel Vectra-B-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas 0,51 promilės (lengvas) neblaivumo laipsnis, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

Teismo posėdžio metu R. N. nurodė, kad tą dieną dirbo Kazlų Rūdoje ir grįždamas namo sustojo parduotuvėje, nusipirko alaus ir važiuodamas išgėrė skardinę. Skardinę išmetė per langą, tuo tarpu iš paskos važiavo policijos pareigūnai ir tai pamatę, jį sustabdė. Tik sustabdę, liepė prieiti prie automobilio ir pasitikrinti blaivumą. Viskas buvo neobjektyviai patikrinta, jis tik išgėrė alų, tuoj pat jį sustabdė ir liepė pasitikrinti. Jam pareigūnai tada sakė, kad jis nėra girtas. Jis nesijautė apsvaigęs nuo tokio kiekio išgerto alaus. Mano, kad negalėjo būti girtumas nuo 0,5 l lengvo alaus. Nuo išgėrimo iki tikrinimo praėjo labai nedaug laiko. Jis pareigūnams nurodė, kad tik išgėrė alaus, dar tada sakė, kad gal važiuoti į polikliniką pasitikrinti, bet pareigūnai pasakė, kad nieko nebus.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. nurodė, kad dirbdamas su vyr. patruliu T. P., išvažinėdami iš miško link žiedo norėjo sukti link Šakių pusės, tačiau iš žiedo išvažinėjo mašina, iš kurios išskriejo tuščia skardinė alaus. Tada jie pradėjo sekti, įjungė švyturėlius. Link Paluobių pradėjo vytis. Asmuo ilgai nestojo, nors jie važiavo 140-150 km/h greičiu, asmuo tik ties Paluobiais sustojo. Vyr. patrulis T. P. atsivedė asmenį prie mašinos, išaiškino dėl ko sustabdė, dėl ko šiukšlino, reikėjo pūsti į alkotesterį. Asmuo abejojo ar verta, teisinosi važinėjimusi į darbą. Asmuo prasikvėpavo ir pripūtė, rodė lengvą girtumą. Jie ilgai nevažiavo, nes greitis buvo didelis, įjungė garsinius švyturėlius, galiausiai sustojo prieš pat namus, vijosi ne daugiau 5-10 minutes. Jam žinoma alkotesterio naudojimo instrukcija, ar visų instrukcijos nurodytų reikalavimų buvo laikomasi negali pasakyti, nes jis tik stažuotę atlikinėjo. Asmens blaivumą nustatė jis, turi tokius įgaliojimus. Specialius garso ir šviesos švyturėlius kolega tikriausiai iškarto įjungė, bet tiksliai pasakyti negali. Nepasižiūrėjo, kiek laiko praėjo nuo pradžios įvykio, iki to kai pradėjo tikrinti asmens blaivumą. Asmuo prisipažino, kad važiuodamas transporto priemonėje išgėrė alaus skardinę. Asmuo daug kalbėjo, konkrečiai nesuprato prieš kiek laiko gėrė alų, minučių jis neminėjo.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. P. nurodė, kad žino tą įvykį. Laiko neatsimena, trys mėnesiai atgal buvo. Važiuojant į Griškabūdį, buvo iškvietime dėl automobilio, kad girti važinėja. Važiuojant nuo Griškabūdžio link Paluobių, žiede, nusuko link Paluobių. Pamatė, kad pro pravažiuojančio automobilio langą skardinė alaus iškrito. Puolė vytis, žmogus tai pastebėjęs padidino greitį, pasivijo jį netoli fermų. Matė, kad gali būti neblaivus ir alkotesteriu nustatė lengvą girtumą. Asmuo aiškinosi, kad grįžo po darbo, ištroško, nusipirko alaus ir važiuodamas išgėrė. Paskui automobilį važiavo apie 5 min. Nuo to momento, kai pamatė metamą skardinę pro langą ir liepė pūsti asmeniui, praėjo 15 min. 5 min. vijosi, o per likusias 10 min. tikrino dokumentus, išaiškino teises. Jie laikosi 15 min. girtumo nustatymo laiko reikalavimo. Automobilyje yra laikrodis, kuriuo vadovaujasi skaičiuodami laiką. Kai sustabdė, asmuo aiškino, kad važiuodamas išgėrė. Automobilį stabdė dėl to, kad iš jo išlėkė skardinė. Blaivumo nustatymo kvite fiksuojamas testo atlikimo laikas, būtent pūtimo. Pažeidimo laikas, kuris užfiksuotas protokole, yra sustabdymo laikas, jį nustatė pasižiūrėdami į automobilio laikrodį.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga teismas konstatuoja, kad R. N. įvykdė jam inkriminuojamus pažeidimus. Taip pat R. N. ir jo atstovas nurodė, jog pareigūnai pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją, todėl jo parodymai gali būti netikslūs. Tai yra jis į alkotesterį pūtį praėjus trumpam laiko tarpui po alaus gėrimo. Tačiau teismas laiko, jog šie veiksmai nepaneigia nustatyto neblaivumo ir gali reikšti alkotesterio instrukcijos naudojimo pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 42 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punkte neblaivumas (girtumas) apibrėžiamas kaip asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar taisyklių nustatytą maksimalią leistiną normą. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), pirmiausia įvertina bendrą asmens būklę, požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai.

Byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pareigūnai sustabdė transporto priemonę, nuo kurios vairuotojo sklido alkoholio kvapas, tai yra pirmiausia buvo įvertinta bendra asmens būklė. (b.l. 1). Po to buvo paprašyta neblaivumą pasitikrinti alkotesteriu. Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas nurodė, kad pareigūnai prieš tikrinant blaivumą, turi įsitikinti, jog asmuo nieko negėrė bent 15-20 minučių. Pats R. N. nurodė, kad nuo jo išgerto alaus momento iki pūtimo į alkotesterį, praėjo labai nežymus laiko tarpas, tuo tarpu posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad tarp nurodytų veiksmų praėjo reikalaujamas 15 minučių terminas. Teigdami, jog buvo pažeistas reikalaujamas laiko tarpas, pažeidėjas ir jo atstovas remiasi byloje esančia vieningos pajėgų valdymo sistemos informacija. (b.l. 21-35). Kaip nurodė atstovas, automobilyje buvo įjungtos garso ir šviesos sistemos 18.29 val., o iš asmens blaivumo testo matyti, kad alkotesterio parodymai užfiksuoti 18.36 val. Tačiau teismas negali sutikti su tokiu byloje esančių duomenų vertinimu. Pažeidėjo atstovas akcentuoja tik garso ir šviesos sistemų įjungimo laiką, tačiau iš šių duomenų matyti, kad pareigūnai paskui R. N. automobilį pradėjo važiuoti anksčiau, tai yra iš duomenų matyti, kad iki 18.21 val. šioje palydovinėje sistemoje užfiksuotas veiklos statusas „laisvas“, o nuo 18.22 val. veiklos statusas pakeistas į „vyksta į įvykio vietą“. Iš liudytojų M. P. ir T. P. parodymų matyti, kad pareigūnai vykdami iš ankstesnio įvykio pamatė, kad vairuotojas išmetė tuščią alaus skardinę, dėl ko pradėjo persekioti automobilį. Vertinant įrodymų visumą byloje, galima daryti išvadą, kad iki 18.21 val. pareigūnai vyko iš ankstesnio įvykio, o 18.22 val. pradėjo persekioti R. N. vairuojamą automobilį. Liudytojas T. P. nurodė, kad asmuo pamatęs policijos automobilį padidino greitį, tai matyti ir iš vieningos sistemos duomenų, kurie patvirtina, kad greitis buvo iki 152 km/val. Tuo metu, kai pareigūnai padidino greitį, siekdami pavyti R. N., jie įjungė garso ir šviesos sistemas, tai yra 18.29 val. Po ko, 18.30 val., pareigūnų automobilis sustojo, tai patvirtina automobilio vieningos sistemos pajėgų informaciją, kurioje matyti, kad 18.30 val. automobilio greitis yra 0 km/val. Kaip jau buvo nurodoma, garso ir šviesos sistemos automobilyje buvo įjungtos prieš vieną minutę iki automobilio sustojimo, akivaizdu, kad pareigūnai negalėjo per vieną minutę apsisukti, pasivyti R. N. automobilio ir jį sustabdyti. Be to, posėdžių metu liudytojai nurodė, kad jie automobilį persekiojo tam tikrą laiko tarpą, apie 5-10 min. ir šie parodymai atitinka sistemos užfiksuotus parodymus, tai yra kad vykstama į įvykio vietą laikotarpiu nuo 18.22 val. iki 18.30 val. Teismas mano, kad yra neteisingai persekiojimo pradžios momentą sieti su garso ir šviesos sistemų įjungimo momentu, teismas laiko, kad persekiojimo pradžios momentas sietinas su pasikeitusiu veiklos statusu, tai yra iš statuso „Laisvas“ buvo pakeistas į „Vyksta į įvykio vietą“. Iš vieningos sistemos informacijos matyti, kad nuo pasikeitusio statuso momento pareigūnų automobilis nebuvo sustoję, jis visą laiką važiavo didindamas greitį, o tuo metu, kai pamatė, kad jų persekiojamas automobilis padidino greitį, buvo įjungtos garso ir šviesos sistemos, po ko automobilis sustojo. Atitinkamai 18.33 val. išjungus automobilio variklį, veiklos statusas pasikeičia į įvykio vietoje, kas visiškai atitinka byloje nustatytas įvykio aplinkybes. Nurodyta seka aiškinant vieningos sistemos informaciją, ji atitinka liudytojų parodymus, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Taigi teismas laiko, kad R. N. persekiojimas buvo pradėtas 18.22 val., tai yra po to, kai buvo pastebėta R. N. pro automobilio langą išmesta alaus skardinė, o byloje esantis asmens blaivumo testas patvirtina, kad girtumas buvo nustatinėjimas 18.36 val. Objektyvūs bylos duomenys parodo, kad laiko tarpas yra 14 minučių. Ir nors yra reikalaujama, kad laiko tarpas būtų ne mažesnis negu 15-20 min. teismas laiko, kad šis reikalavimas nebuvo pažeistas. Būtina atsižvelgti, kad termino pradžia fiksuojama nuo to momento, kai policijos pareigūnai pamato jau iš automobilio išmestą tuščią alaus skardinę, kas parodo, kad tarp alaus išgėrimo ir skardinės išmetimo taip pat praėjo laiko tarpas, kas leidžia daryti išvadą, kad asmens blaivumo nustatymo reikalavimai nebuvo pažeisti, asmens blaivumas buvo atliktas tinkamai ir abejoti jo teisingumo teismas neturi pagrindo.

Kaip matyti, po neblaivumo nustatymo R. N. neginčijo alkotesterio parodymų, asmens blaivumo testo šaknelėje pasirašė, paaiškinime nurodė, kad gailisi dėl pažeidimo. Tik teismo posėdžio metu R. N. nurodė abejojęs atlikto patikrinimo teisingumu, nurodė, kad buvo tikrinamas nepraėjus reikalaujamo laiko. Tačiau teismas laiko, jog šie R. N. parodymai nelaikytini objektyviais ir paneigiančiais užfiksuotus neblaivumo parodymus.

R. N. ir jo atstovo versiją, jog asmuo buvo patikrinus netrukus po alkoholio vartojimo, teismas atmeta, nes byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kurie neleidžia abejoti nustatyto neblaivumo teisingumu. Teismas laiko, kad policijos pareigūnų patikros alkotesteriu duomenys nustatyta tvarka nėra paneigti, todėl jie laikytina patikimais ir teisingais.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta jo paties paaiškinimu, liudytojų parodymais ir administracinės bylos medžiaga: tarnybiniu pranešimu (b. l. 1), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 2), pakvitavimu (b. l. 3), ATP protokolu su asmens pasiaiškinimu (b. l. 4-5), asmens blaivumo testo parodymais, kurie patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 2014 m. rugpjūčio 27 d. 18.36 val. nustatytas 0,51 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 6), vieningos pajėgų valdymo sistemos informacija (b.l. 21-35). .

R. N. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., sudėtį, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – jam nustatytas lengvas (0,51 promilių) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skiriant pagrindinę administracinę nuobaudą, paskirtina sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda ir papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam terminui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam R. N. atimama teisė vairuoti transporto priemones, todėl nutarimo dalis dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavestina vykdyti Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariatui (Lietuvos Respublikos ATPK 330 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 27 str., 31 str. 1 d. 1 p., 126 str. 1 d., 286, 287 str., teismas

nutaria:

R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir nubausti 289 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių Eur), tai yra 1000 Lt (vieno tūkstančio litų), bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. (vieneriems metams).

Nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones R. N. atėmimo pavesti vykdyti Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.