- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- e2-3555-901/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02364-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui R. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. P. prašo priteisti iš atsakovo R. B. (vaiko tėvo) išlaikymą sūnui T. B. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, paskirti ieškovę sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė nurodė, kad kurį laiką su atsakovu kartu gyveno, abu išvyko į Jungtinę Karalystę dirbti ir ten 2014-01-28 susilaukė sūnaus T. B.. Santuokos jie nesudarė ir kai vaikui buvo 3 mėnesiai ieškovė su atsakovu santykius nutraukė, ieškovė su vaiku išsikraustė. Nuo to laiko atsakovas vaiko finansiškai neberemia, tik keletą kartų buvo atvežęs drabužėlių. 2014 m. rudenį ieškovė su sūnumi grįžo gyventi į Lietuvą, nuo tada atsakovas vaiku beveik nebesidomi, materialiai nepadeda. Ieškovė nurodė, kad jokių santaupų neturi, o gavusi socialinę paramą, įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu su sūnumi gyvena. Ieškovė nurodė, kad jos pajamas per mėnesį sudaro apie 280,00 Eur gaunamų socialinių išmokų.
Atsakovas R. B. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nustatytu laiku nepateikė, nors apie bylą ieškovė yra informuotas, jam procesiniai dokumentai įteikti ir pranešta apie posėdį tinkamai – viešo paskelbimo būdu. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, prašymų teismui neteikė, bylos eiga nesidomėjo, ieškovei ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui neprieštaraujant byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant atsakovui.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo, kad T. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ir kad būtų priteistas ieškovės prašomas išlaikymas vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš gimimo liudijimo matyti (5 b. l.), kad T. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė V. P. ir atsakovas R. B.. Santuokos jie nesudarė.
Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus T. B. gyvenamąją vietą su ja, nes sūnumi ji rūpinasi nuo pat jo gimimo, ieškovės nuomone, tarp jų yra susiformavęs stiprus ryšys, o atsakovas neprieštarautų šiam prašymui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tam, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, neprieštaravo ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė, kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad institucija neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, kad ši šeima būtų įtraukta į socialinės rizikos šeimas, taip pat nurodė, kad gyvenamosios sąlygos vaikui sudarytos geros.
Pagal LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta, kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų sūnų, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, gyvena užsienyje, tinkamai vaiku pasirūpinti negalėtų, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė rekomenduoja vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, todėl nepilnamečio T. B. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina V. P. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str.). Kadangi ginčo ne tik dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau ir dėl bendravimo su juo tvarkos nėra, ieškovė nereiškia atitinkamo reikalavimo, todėl šios tvarkos nustatymas nėra tikslingas.
CK 3.170 straipsnis numato lygias abiejų skyrium gyvenančių tėvų teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Bendravimo su vaiku teisė yra asmeninė tėvų teisė ir turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Visus klausimus, susijusius su vaiku, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155, 3.156 straipsniai bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.).
Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 str.), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kiekvienoje byloje reikia atsižvelgti į byloje esančius įrodymus bei faktus apie vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės. Ieškovės teigimu, ji kaip vaiko mama, ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti vaikui geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jis neteikia vaikui tinkamo išlaikymo. Ieškovė nurodė, kad orientaciniu kriterijumi, nustatydama prašomo priteisti išlaikymo dydį, rėmėsi CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 300 Eur. Ieškovės nuomone, jos prašomas priteisti 150,00 Eur per mėnesį vaiko išlaikymo dydis atitinka visus teisingumo ir protingumo kriterijus.
Ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (10-12 b. l.), ieškovės pajamas per mėnesį sudaro apie 280,00 Eur gaunamų socialinių išmokų (7-9 b. l.). Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė kitų pajamų ieškovė negauna, kito turto ieškovė neturi. Pagal Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenis nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, jo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Teismas neturi duomenų apie atsakovo darbovietę Lietuvoje ar užsienyje, ieškovė nurodė, kad atsakovas yra išvykęs į Jungtinę Karalystę ir ten dirba, o jo pajamos per savaitę sudaro apie 100,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Ieškovė patvirtino, kad nei ji, nei atsakovas, nei jų sūnus neturi jokių sveikatos problemų, kad atsakovas neturi daugiau išlaikytinių.
Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu 150,00 Eur per mėnesį T. B. išlaikymą iš vaiko tėvo.
Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas atsižvelgia į atsakovo galimybę gauti didesnes pajamas (jis yra darbingas) bei į tai, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, visiškai nesirūpina jo sveikata, ką patvirtino teismo posėdžio metu ieškovė, o T. B. auklėjimo, rūpinimosi jo sveikata, našta tenka tik ieškovei, kas apsunkina jos galimybę ieškoti darbo.
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteisiant sūnui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės (LR vaiko teisių pagrindų įstatymo 8 str.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo atleista (už šiuos reikalavimus mokėtinas 71,00 Eur žyminis mokestis, nes ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis). Ieškovei šioje civilinėje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 76,81 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 71,00 Eur žyminis mokestis ir 76,81 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 96 str., 99 str.).
Valstybės biudžetui 1,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš atsakovo nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3,00 Eur) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 str., 263–270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui T. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-03-26) iki vaikas sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio sūnaus atstovei – motinai V. P..
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 71,00 Eur (septyniasdešimt vieno euro 00 ct) žyminio mokesčio ir 76,81 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 81 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimo vykdymą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo išieškojimo nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.