Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Valdas Alška Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00382-2010-3

2011 m. birželio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2010-09-21, apie 13 val., VĮ (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), A. G. vardu užpildė bei pasirašė jos parašu transporto priemonės BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 000399, kurioje nurodytas pirkėjas A. G., o pardavėjas M. M., ir tuo pačiu metu šį dokumentą pateikė VĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojui.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, mano, jog teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo nuomone, buvo visos sąlygos bausmės vykdymą jam atidėti, tačiau apylinkės teismas to nepadarė.

Nuteistojo nuomone, teismas neteisingai įvertino jį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą visuomenės saugumui, todėl nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio ir tuo pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas.

Apelianto aiškinimu, BK 75 straipsnis gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tame pačiame straipsnyje nurodoma ir kita esminė taikymo sąlyga, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, tik jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nurodytos dvi sąlygų grupės, ir tik jų visumos vertinimas kiekvienos individualios situacijos kontekste leidžia teismui priimti sprendimą atidėti bausmės vykdymą. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas išnagrinėja visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismas savo išvadą suformuluoja pagal BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis nurodo, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl, spręsdamas klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota atidėjus bausmės vykdymą, teismas turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Nuteistasis A. G. nurodo, kad BK 75 straipsnį jam jau taikė Kretingos rajono apylinkės teismas 2010-01-25 nuosprendžiu. Apelianto tvirtinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-15 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K–149/2011) pažymėjo, kad baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe.

Apelianto aiškinimu, remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams. Nuteistasis nurodo, kad už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnyje, maksimali bausmė gali būti paskirta iki trejų metų, ši nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, subendrinta bausmė jam buvo paskirta vieneri metai, todėl yra visi formalūs pagrindai bausmės vykdymą atidėti.

Nuteistasis pažymi, jog, įvertinus jo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jam gali būti pasiekti ir kitais būdais, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis A. G. nurodo, kad jis charakterizuojamas teigiamai, bausmės atidėjimo laikotarpiu administracine tvarka nebaustas, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, padėjo ją išaiškinti, padaręs šį nusikaltimą nuoširdžiai gailisi, suprato, jog pakartotinai padarius nusikalstamą veiką, neabejotinai jam būtų paskirta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Apelianto nuomone, teismas, paskirdamas bausmę, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį. Nuteistasis nurodo, kad jis, pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį vietoj kito asmens ir pateikdamas ją VĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojui, pakenkti visuomenės bei konkrečių asmenų saugumui ar padarytį kitokią žalą nesiekė, jokia turtinė ar neturtinė žala nepadaryta, darydamas šį nusikaltimą lengvabūdiškai tikėjosi, kad kokių nors pasekmių bus išvengta. Nuteistojo įsitikinimu, jo padaryta nusikalstama veika mažai pavojinga, iš šios nusikalstamos veikos jokios turtinės naudos negavo. Suklastojo dokumentą tik norėdamas, jog VĮ (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje jo vardu nebūtų registruotas automobilis. Apelianto nuomone, jo padarytas nusikaltimas yra mažareikšmis, todėl realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principą.

Nuteistasis A. G. nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-14 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K–551/2010) pažymėjo, kad, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgiama tiek į humaniškumo principo reikalavimus, tiek į teisingumo principą. Apeliantas pažymi, kad šio instituto taikymas nereiškia, jog skatinamas nebaudžiamumas ir nepagarba baudžiamajam įstatymui. Nuteistasis nurodo, kad yra jauno amžiaus, nėra atlikinėjęs realios laisvės atėmimo bausmės, todėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų tiek humaniškumo, tiek teisingumo principui, laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiktų jo ateitį, sumažintų galimybę savarankiškai pasirūpinti savimi, gyventi pilnavertį gyvenimą laikantis įstatymų ir nenusikalstant. Atlikus bausmę, galbūt nutrūktų jo socialiniai ryšiai, grįžus iš įkalinimo įstaigos būtų sunku integruotis į visuomeninį gyvenimą bei susirasti darbą. Be to, atsižvelgiant į gyvenimo sąlygas įkalinimo įstaigoje, neaišku, kaip bausmės atlikimas paveiks jį psichologiškai.

Nuteistojo A. G. tvirtinimu, jis dėl savo elgesio padarė reikiamas išvadas ir nuoširdžiai nori keisti savo požiūrį į įstatymų saugomus gėrius, todėl mano, kad yra pagrindai išimtiniam bausmės vykdymo atidėjimo atvejui.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas, nes apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.

Nuteistojo A. G. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistojo A. G. nusikalstama veika pagal BK 300 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Savo kaltės nuteistasis neneigia.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir sprendžiant, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. BK 75 straipsnio taikymas reikalauja atsižvelgti į visus BK 54 straipsnio 2 dalyje paminėtus bausmės skyrimo pagrindus ir tinkamai juos įvertinti.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais vadovavosi, realią laisvės atėmimo bausmę paskyrė pagrįstai.

Nuteistojo A. G. skundo argumentai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiktų jo ateitį, sumažintų galimybę savarankiškai pasirūpinti savimi, gyventi pilnavertį gyvenimą laikantis įstatymų ir nenusikalstant, o atlikus bausmę galbūt nutrūktų jo socialiniai ryšiai, grįžus iš įkalinimo įstaigos būtų sunku integruotis į visuomeninį gyvenimą bei susirasti darbą, nėra tie pagrindai, kuriais remiantis beatodairiškai būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Nuteistasis A. G. buvo nuteistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-11-07 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. 11 MGL dydžio bauda, 2010-01-25 nuosprendžiu – pagal BK 300 str. 1 d. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, tačiau nuteistasis iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nepadarė, teismo, paskyrusio nuteistajam bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu, pasitikėjimo nepateisino. Nepraėjus nė aštuoniems mėnesiams po paskutinio nuosprendžio priėmimo, bausmės vykdymo atidėjimo metu jis vėl padarė naują tyčinę analogišką nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Nuteistasis niekur nedirbo ne tik priimant ankstesnius nuosprendžius, bet ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, įsidarbinti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą net nesistengė. Apie tai, kad nuo 2011-05-19 užsiima individualia veikla – automobilių ir lengvųjų transporto priemonių pardavimu – valstybinės Mokesčių inspekcijos pažyma patvirtino tik nagrinėjant apeliacinį skundą. Būdamas nuteistas už anksčiau padarytą analogišką nusikaltimą, už kurio padarymą bausmės vykdymas buvo atidėtas, puikiai suprato, kad turi elgtis nepriekaištingai, nepažeidinėti įstatymų, tačiau, patikėjęs savo nebaudžiamumu, apeliantas ir toliau elgėsi antiįstatymiškai. Nors nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu administracine tvarka baustas nebuvo, tačiau padarė naują nusikalstamą veiką, o tai rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą laikytis įstatymuose nustatytų teisės normų, nuteistasis A. G. savo požiūrio į įstatymų saugomus gėrius nepakeitė.

Esant paminėtoms bylos aplinkybėms, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas – BK 75 straipsnio nuostatų taikymas – Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti A. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų – teisingumo principo įgyvendinimo neužtikrins. Kadangi nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

Apylinkės teismas į tai, kad nuteistasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgė, tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, apylinkės teismas nuteistajam A. G. už padarytą nusikalstamą veiką bausmės rūšį, jos dydį parinko teisingai. Paskirta laisvės atėmimo bausmė yra nežymiai didesnė negu BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumas. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija nutaria :

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.