- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-1363-343/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00332-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- J. T., T. T.
- Ieškovas
- A. A. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. T. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. P. ieškinį atsakovams J. T., T. T. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio reikalavimų dėl 2009 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutarčių Nr. 4196 ir Nr. 4198, kuriomis atsakovas J. T. perleido savo sūnui atsakovui T. T. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo įvykdymui užtikrinti pritaikė įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių į nurodytus nekilnojamojo turto objektus perleidimo draudimo. Teismas nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė reiškiamo reikalavimą, todėl egzistuoja prielaidos suvaržymams taikyti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas J. T. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir nurodo, kad ginčijama nutartis buvo priimta ieškovui suklaidinus teismą. Bendra atsakovo J. T. įsiskolinimo ieškovui suma sudaro ne 219901,37 Lt, kaip ieškinyje nurodo ieškovas, bet 94178,65 Lt, kaip nurodyta prie skundo pridėtoje antstolio pažymoje. Be to, vykdomojoje byloje yra areštuota atsakovo turto už 98460 Lt. Nurodyta aplinkybė, atsakovo nuomone, leidžia daryti išvadą tiek dėl ieškinio, tiek ir dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad ieškinys buvo paremtas to paties antstolio anksčiau išduotoje pažymoje nurodyta įsiskolinimo suma, priimdamas ginčijamą nutartį teismas negalėjo žinoti apie tai, jog ateityje bus išrašyta pažyma, kuria remiasi atsakovas. Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo teismas galės pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, todėl atitinkami atskirojo skundo argumentai negali įtakoti ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovas akcentavo ir tai, jog atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad, išieškant skolą yra areštuota atsakovui priklausančio turto už 98640 Lt, kadangi vienas areštuotas nekilnojamojo turto objektas jau yra parduotas, antstolio areštuoto nekilnojamojo turto vertė sudaro 51346 Lt ir yra mažesnė už atsakovo J. T. įsiskolinimo ieškovui sumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdamas jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ginčijami konkretaus turto perleidimo sandoriai, pagal kuriuos atsakovas J. T. padovanojo jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą atsakovui T. T.. Pareikštų reikalavimų patenkinimas tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisėmis į konkretų turtą, todėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui esminės reikšmės turi tai, kad nebūtų sudaryti dar ir kiti turto perleidimo sandoriai ar nuosavybės teisės į ginčo turtą nebūtų kaip nors apribotos. Nurodyta aplinkybė patvirtina tiesioginę grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo įvykdymui tuo atveju, jeigu atsakovas T. T. imtųsi veiksmų, susijusių su disponavimu ginčo turtu. Ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir gali būti patenkintas, t.y. ar egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas spręs išnagrinėjęs bylą iš esmės. Šiuo aspektu kaip pagrįstą apeliacinės instancijos teismas vertina atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentą, jog priimant ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytos aplinkybės teismui nebuvo žinomos, iš atskirojo skundo turinio nėra aišku, ar jos tuo metu apskritai egzistavo. Apeliacinis procesas yra skirtas konkretaus procesinio dokumento teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, t.y. išsiaiškinti, ar teismas, priimdamas ginčijamą procesinį dokumentą tinkamai įvertino klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, jog suinteresuotas asmuo savo teises, susijusias su jo atžvilgiu teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, gali ginti ne tik skųsdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir teikdamas prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo (CPK 148, 149 str.), atsakovui neįrodžius, jog antstolio areštuoto turto vertė yra pakankama visiems jo įsiskolinimams ieškovui padengti, taikomų suvaržymų mastui esant tiesiogiai priklausomam nuo ieškinyje pareikštų reikalavimų, teismas sprendžia, jog naikinti ginčijama nutartimi nustatytus suvaržymus nėra pagrindo. Kartu dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog atsakovas J. T. nenurodė jokių argumentų, kurie leistų spręsti dėl šalių interesų pusiausvyros pažeidimo taikant laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra jokių duomenų, jog T. T. planuoja turtą perleisti ar kitaip suvaržyti, t.y., kad pritaikyti suvaržymai jo teises riboja ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Akcentuotina ir tai, jog į teismą su atskiruoju skundu kreipėsi ne atsakovas T. T., kurio atžvilgiu ribojimai pritaikyti, bet atsakovas J. T., kurio teisėms ir teisėtiems interesams ginčijama nutartimi pritaikyti suvaržymai neturi jokios tiesioginės įtakos. Nesant duomenų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu užtikrinamos ieškovo interesų apsaugos naudą viršija žala, kurią dėl suvaržymų patiria atsakovui, tenkinti atskirąjį skundą nėra jokio teisinio pagrindo. Kartu apelianto dėmesys atkreiptinas į tai, jog asmuo, kurio atžvilgiu pritaikyti suvaržymai, gali kreiptis į teismą dėl su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusių galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat ir dėl faktiškai patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo (CPK 146 str.).
Įvertinęs atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus, teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.