Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nukentėjusiajam V. P.

išnagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 129 str., bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-05-26 apie 18 val. 10 min. ties pastatu Nr. 19, esančiu Ž.Gulevič g., Vilniuje, A. M., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, neapsidraudęs privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, vairuodamas automobilį „Mazda 323“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 red.) (toliau – KET) 132 p. reikalavimus: nepalikęs saugaus tarpo iš šono, vairuojamo automobilio priekinio bamperio kairiu kampu ir kairiu priekiniu sparnu kliudė ir apgadino stovėjusio automobilio „Toyota Corolla“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairį šoną. Sustabdytas policijos pareigūnų, vengė apsvaigimo patikrinimo.

Pažeidėjas A. M. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis, neapsidraudęs privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, administracinių teisės pažeidimų protokole nurodytu laiku vairavo šiame protokole minimą automobilį, tačiau automobilio „Toyota Corolla“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) jis neužkliudė ir neapgadino. 2013-05-26 tėvas šventė savo gimtadienį. Jis su drauge savo automobiliu nuvažiavo į parduotuvę. Kai grįžo namo, atėjo kaimynas V. P. ir pasakė, kad yra apgadintas jo, V. P., automobilis. Policijos pareigūnai atvažiavo už valandos. Tuo metu jis jau buvo išgėręs alkoholio, nes nežinojo, kad pareigūnai bus kviečiami. Kelių policijos pareigūnas matavo abiejų automobilių aukščius, tačiau jis nesutinka su tokių matavimų rezultatais, kadangi įvykio vietoje automobiliai stovėjo nuokalnėje, o eksperimento metu policijos pareigūnų buvo sustatyti lygioje vietoje.

Nukentėjusysis V. P. paaiškino, kad 2013-05-26 apie 18 val. atėjo jo motina ir pasakė, kad kaimynas A. M. savo mašina kliudė jo automobilį ir išvažiavo. Priėjęs prie savo automobilio, pastebėjo, kad yra įbrėžti jo priekinis bamperis ir kairysis sparnas, išjudintas iš vietos priekinis kairysis žibintas. Ant apgadintų dalių matėsi žalios spalvos dažų žymės. Apie 19 val. grįžo A. M. ir pasakė, kad jo automobilis nėra apgadintas, tačiau priėjus arčiau jautėsi nuo pažeidėjo automobilio sklidęs dažų kvapas. Atvykus policijos pareigūnams, jie tai pat tą pastebėjo. Pareigūnams pasiūlius pasitikrinti blaivumą, A. M. kategoriškai atsisakė tai daryti.

Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis 2013-05-26 apie 18 val. 50 min. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Ž.Gulevič g. 19, Vilniuje. Įvykio vietoje buvusio automobilio „Toyota Corolla“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) vairuotojas paaiškino, kad jo automobilį, stovėjusį prie namo Nr. 17, apgadino kaimynas A. M., vairuodamas automobilį „Mazda 323“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) A. M. atrodė neblaivus, tačiau tikrintis girtumą atsisakė ir neigė, kad kliudė kitą automobilį. Apžiūrėjus automobilius, buvo nustatyta, kad automobiliui „Toyota Corolla“ pažeistas priekinis bamperis. Apžiūrėjus „Mazda 323“ buvo pastebėta šviežių žalios spalvos dažų žymės (b.l. 15).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti 2 automobiliai: „Toyota Corolla“, valstybinės registracijos numeris, kuriam apgadintas priekinis bamperis, ir „Mazda 323“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) kuriam apgadinti priekinis bamperis ir kairės pusės priekinis sparnas (b.l. 16, 17).

Pagrindo abejoti tuo, kad abu minėti automobiliai buvo apgadinti, nėra, nes analogiškus duomenis pateikė ir nukentėjusysis V. P..

Iš foto lentelių matyti, kad nurodytų anksčiau automobilių apgadinimai lokalizuojasi vienodame aukštyje nuo paviršiaus (b.l. 47-50). Tai reiškia, kad minėti apgadinimai galėjo atsirasti šių automobilių kėbulų dalių tarpusavio kontakto metu.

Liudytoja I. P. tuo tarpu paneigė pažeidėjo paaiškinimus ir parodė, kad 2013-05-26 apie 18 val. ji sėdėjo savo namo kieme, kai išgirdo stiprų dužimo garsą. Atsisukusi į kelią, 50 m atstumu pamatė, kad kaimynas A. M., savo automobiliu važiuodamas atbulas, kliudė kaimyno V. P. automobilį. Po to pažeidėjo automobilis pavažiavo atgal, ir V. P. mašina net sujudėjo. A. M. akivaizdžiai buvo labai girtas.

Pagrindo abejoti tokiais liudytojos parodymais neįžvelgiama: liudytoja yra tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo tėvų kaimynė, pažįstanti abu minėtus proceso dalyvius, iš jos lakoniškų, bet aiškių parodymų matyti, kad įvykį ji stebėjo nedideliu atstumu, įvykyje dalyvavę automobiliai jai buvo gerai matomi, kažkokių kliūčių, kurios užstotų liudytojai matomumą, nebuvo. Atsižvelgiant į tai V. M. parodymai, kuriais jis neigia savo automobiliu kliudęs nukentėjusiojo automobilį, pripažintini melagingais. Dėl to jie atmestini.

KET 132 p. numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į esančią važiuojančią transporto priemonę, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. A. M. šį reikalavimą pažeidė, apgadinęs kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

KET 238 p. nurodoma, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama be kitų reikalavimų transporto priemonėms, kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. A. M. šių nuostatų nesilaikė ir tuo padarė Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Iš bylos medžiagos (b.l. 51-52) matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjui 2004-01-09 buvo atimta iki 2006-01-09. Vairuotojo pažymėjimas jam negrąžintas iki šiol. Taigi A. M. 2014-05-26 neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę. Vengdamas neblaivumo patikrinimo (tai teigiama administracinių teisės pažeidimų protokole, tai patvirtino V. P., to neneigė ir A. M.), jis nesilaikė KET 18 p. reikalavimų ir tuo padarė administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str.

A. M. inkriminuojamas KET 236 p. reikalavimo pažeidimas. Šis punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus šiose taisyklėse numatytus atvejus. Trumpalaikis (vienos dienos) dalyvavimas viešajame eisme nustatytąja tvarka leidžiamas laikinaisiais valstybinio numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Draudimą vairuoti transporto priemones neapsidraudus privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu tiesiogiai numato KET 238 p., todėl šio KET 236 p. reikalavimų pažeidimo inkriminavimas yra perteklinis, jis iš kaltinimo pašalintinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole teigiama, kad A. M. automobilį vairavo įtariamai neblaivus. Šis įtarimas objektyviomis priemonėmis byloje nepatvirtintas, nes pažeidėjas atsisakė tikrintis neblaivumą, todėl šis teiginys iš kaltinimo pašalintinas.

A. M. gynėjo nuomone ši administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, numatytam Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 5 d. numato, kad šis terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo panaikinus sprendimą skirti subjektui ekonominę sankciją. Tokia sankcija A. M. nebuvo paskirta, todėl jis nebegali būti baudžiamas iš naujo.

Tokie gynėjo teiginiai yra klaidingi: Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 5 d. numato 3 atvejus, kai asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas skaičiuojamas iš naujo. Vienas jų – – tikrai, kai ūkio subjektui paskirta ekonominė sankcija, ir toks sprendimas panaikinamas (šis atvejis nagrinėjamoje byloje netaikytinas), tačiau minėta norma numato ir kitą atvejį, kai panaikinamas pirmos instancijos teismo nutarimas apeliacine tvarka. 2 šioje byloje pirmos instancijos teismo priimti nutarimai buvo panaikinti apeliacine tvarka, paskutinį kartą – 2014-05-07 (b.l. 27-29). Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. numatytas 6 mėn. trukmės asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas skaičiuojamas nuo nurodytos datos. Jis baigsis 2014-11-07.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant administracines nuobaudas atsižvelgiama į tai, kad A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. A. M. baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, kas sunkina jo atsakomybę. Taigi A. M. skirtinos Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 129 str. sankcijų numatytų baudų vidurkį viršiančios baudos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teisėjas

nutarė

A.M. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK:

129 str., ir paskirti jam keturių tūkstančių šešių šimtų litų baudą.

Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. pagrindu šias A. M. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą keturių tūkstančių šešių šimtų litų baudos administracinę nuobauda .

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.