Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-16 · Byla Nr. Ik-636-406/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-16
Bylos Nr.
Ik-636-406/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00036-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
UAB „Litesko“
Atsakovas
Lietuvos, Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriui
Administracinė byla Nr. I-636-406/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00036-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 38; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjo UAB „Litesko“ atstovei Žaneta Kubiliūtei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriaus atstovėms Eugenijai Girijotienei ir Danutei Klikūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriui dėl patikrinimo akto panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB „Litesko“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriui dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-3816(K12) panaikinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atlikusi teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimą UAB „Litesko“ filiale „Marijampolės šiluma“, Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyrius (toliau – Inspekcija) padarė išvadą, jog gyventojų butuose ( (duomenys neskelbtini) ) patikrinus 30 karšto vandens skaitiklių, pagal kurių deklaruotus rodmenis atsiskaitoma su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį, nustatyta, kad 30 skaitiklių, kurie nepriklauso pareiškėjui, naudojami be galiojančių patikros žymenų. Aktu Inspekcija priėmė nurodymą: sunaudoto karšto vandens apskaitai ir atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra. Pareiškėjas su surašytu patikrinimo aktu ir priimtais nurodymais nesutinka. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus, Inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus, uždrausti naudoti matavimo priemones ūkio subjektui gali tik tokiu atveju, jei ūkio subjektas nepašalina per Inspekcijos nustatytą terminą Inspekcijos nustatytų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo akto, atsakovas pareiškėjo atžvilgiu jokio termino nustatytiems pažeidimams ištaisyti nenustatė, iš karto uždraudė naudoti (nurodė naudoti tik metrologiškai patikrintus skaitiklius) pareiškėjui vartotojams priklausančius karšto vandens skaitiklius, kurių metrologinės patikros laikas pasibaigęs, tokiu būdu neleistinai nukrypo nuo imperatyvių Metrologijos įstatymo 22 str. 2 d., Inspekcijos nuostatų 11.5-11.6 p. normų. Pareiškėjas Metrologijos inspekcijai yra ne kartą patvirtinęs, jog Inspekcijos surašytuose patikrinimo aktuose nustatyti trūkumai/pažeidimai bus ištaisyti per protingą Inspekcijos nurodytą terminą, t.y. tokiuose daugiabučiuose namuose visiems vartotojams nauji, karšto vandens tiekėjui priklausantys skaitikliai bus įrengiami pirmumo tvarka. Pažymėjo, kad daugelis akte nurodytų patikrinimo metu tikrintų karšto vandens skaitiklių, su pasibaigusia metrologine patikra, šiai dienai jau pakeisti, tačiau įvykdyti Inspekcijos akte duoto pareiškėjui nurodymo, kad nuo pat akto surašymo dienos be jokio pereinamo laikotarpio Kauno miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajone naudoti tik metrologiškai patikrintus karšto vandens skaitiklius, yra objektyviai neįmanoma. Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. T-540 patvirtintą karšto vandens skaitiklių įrengimo/pakeitimo planą, karšto vandens skaitiklių pakeitimui/įrengimui Kauno miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajone yra numatyti treji metai, t.y. karšto vandens skaitikliai turi būti pakeisti per tris pirmuosius karšto vandens tiekimo veiklos vykdymo metus, o Inspekcijos atlikto patikrinimo metu šis veiklos planas dar nebuvo pasibaigęs. Mano, kad pareiškėjas negali būti laikomas atsakingu už tai, kad tuo metu, kai dar nėra pasibaigęs su savivaldybe suderintas karšto vandens skaitiklių pakeitimo laikotarpis, nėra pakeisti visi vartotojams priklausantys karšto vandens skaitikliai ar kad kažkuri dalis bendrovei nepriklausančių skaitiklių galimai nėra metrologiškai patikrinti. Pareiškėjas ne kartą viešai spaudoje ir individualiai su sąskaitomis (2009 m. birželio mėn., 2009 m. gruodžio mėn.) pasiūlė vartotojams parduoti jiems nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius veiklą pradedančiam karšto vandens tiekėjui, tačiau skaitiklių savininkai su tuo nesutiko. Tokie siūlymai visiems daugiabučių namų gyventojams, kuriuose pareiškėjas yra karšto vandens teikėjas, buvo pateikti ir vėliau, tačiau teigiamos reakcijos iš skaitiklių savininkų nebuvo sulaukta. Pareiškėjas visiems atitinkamiems vartotojams yra pasiūlęs ir jiems nuosavybės teise priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros paslaugas, tačiau nei vienas vartotojas iki šiol neišreiškė valios, kad pareiškėjas patikrintų vartotojui (-ams) priklausantį (-čius) skaitiklį (-ius). Pagal jokius teisės aktus karšto vandens tiekėjas neturi teisės/įgaliojimų metrologiškai tikrinti ne jam priklausančių apskaitos prietaisų ir apmokestinti už suteiktas paslaugas apskaitos prietaisų savininkus, jei pastarieji tokios paslaugos nepageidauja. Už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą yra atsakingi skaitiklių savininkai. Svetimi (priklausantys kitiems savininkams, o ne pareiškėjui) skaitikliai gali būti tikrinami tiktai atlygintinų paslaugų/rangos santykių pagrindais, su tuo sutinkant šių apskaitos prietaisų savininkams. Nepažeidžiant vartotojų interesų bei galiojančių teisės aktų pareiškėjas negali įgyvendinti Inspekcijos duodamus nurodymus atsiskaitymui naudoti tik metrologiškai patikrintus (pareiškėjui nepriklausančius) karšto vandens skaitiklius (kurių metrologinės patikros negalima atlikti be savininko leidimo, taip pat nesutinkant ir apmokėti už tokias paslaugas), kadangi pakeisti visų likusių dar nepakeistų vandens skaitiklių Kauno miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajone iš karto neįmanoma. Pareiškėjas neneigia savo, kaip karšto vandens tiekėjo, Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 2 d. numatytos pareigos sutvarkyti karšto vandens apskaitą, įrengti karšto vandens skaitiklius ir juos prižiūrėti. Tačiau šią pareigą pareiškėjas gali vykdyti ir vykdo teisės aktų nustatyta tvarka vietos savivaldos institucijų nustatytais terminais. Mano, kad skundžiamas aktas priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus. Prašo skundą tenkinti.

Atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriaus atstovės su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad Inspekcijos Kauno apskrities skyrius 2012 m. lapkričio 28 d. – gruodžio 12 d. patikrino pareiškėjo filialo „Marijampolės šiluma“ Kauno katilinių techninę grupę (toliau – Filialas) ir atliko LR Metrologijos įstatymo, LR Šilumos ūkio įstatymo, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, Matavimo priemonių techninio reglamento laikymosi kontrolę. Patikrinimo metu nustatyta, kad Filialas, tiekdamas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės gyventojams karštą vandenį, eksploatuoja 422 karšto vandens skaitiklius. Pagal Filialo pateiktus duomenis, karšto vandens tiekėjas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės gyventojų butuose įrengė 3 metrologiškai patikrintus karšto vandens skaitiklius. Apie vartotojams priklausančių 419 karšto vandens skaitiklių, naudojamų atsiskaitant už karštą vandenį, patikrą Filialas informacijos nepateikė. Gyventojų butuose ( (duomenys neskelbtini) ) patikrinta 30 karšto vandens skaitiklių, pagal kurių deklaruotus rodmenis išrašomos sąskaitos ir atsiskaitoma už sunaudotą karštą vandenį. Visi 30 karšto vandens skaitiklių naudojami be galiojančios metrologinės patikros. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, Inspekcijos skyrius 2012 m. gruodžio 12 d. surašė teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą, kuriame pareiškėjo Filialui nurodė: 1) sunaudoto karšto vandens apskaitai ir atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) apie nurodymų vykdymo eigą iki 2013 m. sausio 7 d. raštu informuoti Inspekcijos skyrių. Inspekcijai suprantama, kad neįmanoma iš karto pakeisti visų karšto vandens skaitiklių. Būtent todėl patikrinimo akte buvo nurodyta iki nustatyto termino (t.y. iki 2013 m. sausio 7 d.) informuoti Inspekcijos skyrių ne apie jau įvykdytus nurodymus, o apie nurodymų vykdymo eigą, t.y. iš pareiškėjo Filialo nėra reikalaujama iš karto pakeisti visus patikrinimo akte nurodytus karšto vandens skaitiklius, o reikalaujama iki nustatyto termino informuoti, kaip pareiškėjo Filialas planuoja pašalinti patikrinimo akte nustatytus pažeidimus. LR šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d. nustato, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), kurios patvirtintos LR Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu, 181 punktą karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai. Pastato buto ar kitų patalpų savininkui arba bendrosios dalinės nuosavybės teise – nuosavybės bendraturčiam iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn. Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens teikėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Todėl pareiškėjo Filialas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausančių skaitiklių nuosavybę arba įrengti karšto vandens skaitiklius. Atsakovo atstovių nuomone, vartotojas, nesutikęs, kad karšto vandens tiekėjas įrengtų savo karšto vandens skaitiklį, prisiima su tuo susijusią riziką dėl karšto vandens suvartojimo normatyvo taikymo pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjus bei šių sistemų prižiūrėtojus, metodiką. Nurodė, jog laikinai, kol karšto vandens tiekėjas įrengs savo karšto vandens skaitiklius, atsiskaitymams gali būti naudojami vartotojams priklausančių metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenys, tačiau tik esant vartotojų sutikimui. Atsakovo atstovės atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas informacijos apie tokius vartotojų sutikimus nepateikė. Pažymėjo, jog pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Inspekcijos nurodymas atsiskaitymams su vartotojais už suvartotą karštą vandenį naudoti tik metrologiškai patikrintų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių duomenis yra teisėtas ir pagrįstas. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriaus priimto Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-3816(K12) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) 17 straipsnio reikalavimus, kadangi karšto vandens skaitikliai, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma už sunaudotą karštą vandenį, naudojami be galiojančios metrologinės patikros. Patikrinimo akte pareiškėjui UAB „Litesko“ nurodyta: 1) sunaudoto karšto vandens apskaitai ir atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) apie nurodymų vykdymo eigą iki 2013 m. sausio 7 d. raštu informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyrių adresu J.Gruodžio g. 18, Kaunas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad gyventojų, pasirinkusių UAB „Litesko“ karšto vandens tiekėju (1-as apsirūpinimo karštu vandeniu būdas), butuose ( (duomenys neskelbtini) ) patikrinta 30 karšto vandens skaitiklių, pagal kurių deklaruotus rodmenis išrašomos sąskaitos ir atsiskaitoma už sunaudotą kiekį vandens (b.l. 106 antra pusė). Visi 30 karšto vandens skaitiklių naudojami be galiojančios metrologinės patikros (b.l. 104).

Nagrinėjamam ginčui aktualūs teisinę metrologiją bei šilumos ūkio veiklą reglamentuojantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2013 m. sausio 30 d.) (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę, Metrologijos įstatymas (ginčui aktuali akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. spalio 30 d.) reglamentuoja matavimo vienetus, metrologinį laidavimą ir reguliavimą, matavimo priemonių tiekimą rinkai ir jų naudojimą, teisinę metrologinę priežiūrą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas su matavimais susijusiose veiklos srityse, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojanti nuo 2012 m. rugsėjo 27 d.) reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu.

Vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę: 1) raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą (22 str. 2 d. 1 p.); 2) uždrausti naudoti ar teikti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus, jeigu laiku nepašalinamas pažeidimas (22 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-264 11.5 ir 11.6 punktuose nustatytos analogiškos Inspekcijos teisės: 1) duoti privalomus tikrinamam ūkio subjektui vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir įpareigoti, kad tie nurodymai per nustatytą terminą būtų tinkamai įvykdyti (11.5 p.); 2) uždrausti naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus, jeigu per nustatytą terminą nepašalinamas pažeidimas (11.6 p.).

Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 2 d. įtvirtinta apsirūpinimo karštu vandeniu būdo sąvoka, pagal kurią apsirūpinimo karštu vandeniu būdas – centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo arba šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo. Šio įstatymo 15 str. 1 d. numatyta, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 str. nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Pagal šio įstatymo 16 str. 1 d. šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą.

Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 d. nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.

Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d. nustato, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas. Pagal Taisyklių 181 p., įsigaliojus šioms Taisyklėms (t.y. nuo 2010 m. lapkričio 1 d.), karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai. Pastato buto ar kitų patalpų savininkui arba bendrosios dalinės nuosavybės teise – nuosavybės bendraturčiam iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn (Taisyklių 182 p.). Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį (Taisyklių 183 p.). Vadinasi, pareiškėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausančių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius. Bet kuriuo atveju nuo 2010 m. lapkričio 1 d. ir vartotojams nuosavybės teise priklausančius, ir savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti pareiškėjas Tokią išvadą padarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A525-1340/2012 (2012 m. lapkričio 21 d. nutartis).

Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. nustato, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Metrologijos įstatymo 19 str. 2 d. nurodyta, jog periodinė patikra atliekama naudojamoms matavimo priemonėms.

Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas yra karšto vandens tiekėjas namams, esantiems (duomenys neskelbtini) , Kaune. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog visi namų butuose įrengti karšto vandens skaitikliai yra butų savininkų nuosavybė ir neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas ginčija, jog už metrologijos teisinių reikalavimų laikymąsi negali būti atsakingas pareiškėjas kaip karšto vandens tiekėjas, kadangi vandens skaitikliai nepriklauso jam nuosavybės teise ir dėl šios priežasties pastarieji nėra atsiskaitomieji prietaisai.

Taisyklių 8 punktas nustato, kad atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas – vartotojui patiektos šilumos kiekio matavimo prietaisas, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą.

Vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti (neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai) (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010). Vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012).

Pagal Taisyklių 185.4 p., draudžiama naudotis karšto vandens skaitiklio rodmenimis, jeigu karšto vandens tiekėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą. Kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti metrologinę patikrą didelio kiekio apskaitos prietaisų, tačiau neatleidžia pareiškėjo nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra sprendęs iš esmės labai panašias administracines bylas (pvz. 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1585/2012, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1722/2012). Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d., teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl aukščiau nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuotų materialinės teisės aiškinimo taisyklių turi būti laikomasi ir šioje administracinėje byloje (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Pabrėžtina, kad atsakovo atlikto patikrinimo objektas buvo tiek atsitiktinio pasirinkimo būdu atrinkti konkrečiose pareiškėjo aptarnaujamuose daugiabučiuose namuose esantys karšto vandens skaitikliai, tiek ir visos pareiškėjo su atsiskaitomųjų prietaisų naudojimu bei jų priežiūra siejamos veiklos atitikimo šią veiklą reglamentuojantiems teisės aktams planinis patikrinimas. Tokia atsakovo veiklos funkcija yra nustatyta jo veiklą reglamentuojančių Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų 9 ir 10 punktuose. UAB „Litesko“ patikrintos veiklos trūkumai, būtinumas juos ištaisyti ginčo akte buvo patvirtintas atitinkamais nurodymais, pakankamai ir vienareikšmiškai nustatyti patikrinimo metu. Kolegija pažymi, kad iš esmės toks pats pareiškėjo veiklos patikrinimo ir atitinkamų nurodymų davimo modelis buvo atsakovo panaudotas ir situacijose, kurios įvertintos ir aprobuotos anksčiau paminėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, kuriose, kaip jau minėta, buvo nagrinėjamos šiai administracinei bylai analogiškos bylos.

Patikrinimo akte įrašyti nurodymai duoti vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 str. 2 d. 1 p. ir Inspekcijos nuostatų 11.5 p., todėl ginčijamame akte buvo nurodyta iki nustatyto termino (t.y. iki 2013 m. sausio 7 d.) informuoti Inspekciją ne apie jau įvykdytus nurodymus, o apie nurodymų vykdymo eigą, t.y. iš pareiškėjo nėra reikalaujama iš karto pakeisti visus nurodytus karšto vandens skaitiklius, o reikalaujama iki nustatyto termino informuoti, kaip pareiškėjas planuoja pašalinti nustatytus pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1340/2012 išaiškino, kad nurodymas – informuoti atsakovą apie patikrinimo akte nurodytų pažeidimų pašalinimą laikytinas teisėtu, nes vieno mėnesio terminas laikytinas protingu ir pakankamu laiko tarpu sprendimams dėl užfiksuotų pažeidimų pašalinimo priimti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriaus priimtas Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PA-3816(K12) yra teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras Čekanauskas Asta Urbonienė Natalja Zelionkienė