Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių r. sav., dirb. UAB “(duomenys neskelbtini)” židinių montuotoju, kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos 163¹¹str. 2d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2016-06-04, 13⁵⁵val. kelyje Šiauliai - Palanga, Plungės rajone, 95 kilometre, vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Transporter, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) priklausantį R. K., neturėdamas LR teritorijoje gabenimą arba įsigijimą patvirtinančių dokumentų, gabeno 3 komplektus saulės korektorių susidedančių iš 2 pak. vandens rezervuarų 180ltr, kurių bendras svoris43,40kg; 1 vnt. vandens rezervuarą 150 ltr. Talpos, svoris 19 kg; 5 pak. Po 10 vnt. ir 1 pak po 8 vnt. (viso 58 vnt.) saulės šilumos baterijų, kurių bendras svoris 116kg; 2 vnt. kaitinimo elementų, kurių vieno svoris 0,25 kg, viso 0,5 kg; 1 vnt. papildymo bakelį, kurio svoris 1,20 kg., 2 pak. Saulės kolektorių tvirtinimo rėmų su komplektuojančiomis detalėmis, kurių bendras svoris 19,60 kg., 1 vnt. dalinai surinkto saulės kolektoreiaus tvirtinimo rėmą su komplektuojančiomis detalėmis, kurių svoris 8,50kg. Bendras sulaikyto krovinio svoris yra 208, 20kg, o vertė 811,98 Eur, kuri nustatyta PREMI duomenų bazės 2016-06-04 duomenimis, taip pažeidė Kelių transporto kodekso 38 str. reikalavimus ir padarė veiką, numatytą LR ATPK 163¹¹str. 2d.

ATPK 163¹¹str. 2 d. numatyta atsakomybė už prekių (krovinio), kurių vertė viršija penkiolikos, bet neviršija trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių. Pažymėtina, kad šio pažeidimo sudėtis yra formalioji. Kvalifikuojant veiką pagal aptariamą straipsnį būtina nustatyti du momentus: prekių (krovinio) be dokumentų gabenimo faktą ir prekės (krovinio) vertę.

Traukiamas atsakomybėn G. R. patvirtino, kad jis vežė protokole įvardintą krovinį, su savimi neturėdamas krovinio gabenimo ir įsigijimo dokumentų. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. V. buvo paprašęs jo nuvežti minėtą krovinį į Kretingos miestą, kad parodytų prekes interesantui, o po prekių apžiūros Kretingos mieste, A. V. paprašė krovinį pargabenti į jo namus. Paaiškino, kad iš Mažeikių protokolo surašymo dieną važiavo į Kretingą kartu su A. V., o iš Kretingos atgal į Mažeikius vyko vienas. Paaiškino, kad jį sulaikiusiems muitinės pareigūnams nurodęs, kad gabentas krovinys priklauso R. K., kuris vykdo individualią veiką, dėl nesusipratimo, nes pasimetė ir susimaišė. Patvirtino, kad krovinys priklauso A. V., kuris, kai jie išsiskyrė Kretingos mieste, pamiršo jam įduoti krovinio įsigijimo dokumentus, o jis pats nesusiprotėjo jų parašyti.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad vykdo individualią veiką ir prekiauja saulės kolektoriais ir jų priedais. Paaiškino, kad A. V. yra ne kartą iš jo pirkęs saulės kolektorius, kartais pas jį sandėliuodavo žiemos metu. Nurodo, kad G. R. vežti saulės kolektoriai, kurie sulaikyti muitinės pareigūnų, jam nepriklauso, nes juos buvo įsigijęs A. V.. A. V., kaip ir kitiems asmenims pardavęs prekes, išrašo PVM sąskaitas –faktūras, pinigų priėmimo kvitus. Jo prašymu G. R. nevežė prekių, nors žinojo, kad muitininkų sulaikyti saulės kolektoriai pirkti iš jo. Mano, kad dėl jauno amžiaus ir nepatyrimo G. R. susimaišė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Liudytojas A. V. parodė, kad jis prekiauja saulės kolektoriais, kuriuos didmeninėmis kainomis įsigyja iš R. K.. Muitinės pareigūnų sulaikytos prekės priklauso jam, kadangi jis organizavo jų gabenimą iš Mažeikių į Kretingą klientui, bei atgal į Mažeikius ir dėl skubėjimo, neapdairumo G. R. nebeįdavė su savimi turėtų prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Paaiškino, kad iš Mažeikių į Kretingą vyko kartu su G. R., o po susitikimo su klientu, persėdo į atvykusios žmonos vairuojamą automobilį ir su savimi turėtus dokumentus pamiršo atiduoti G. R.. Patvirtino, kad pažeidimas, kurio padarymu kaltinamas G. R. padarytas dėl jo neapdairumo, o ne dėl G. R. kaltės. Liudytojas pateikė papildomą PVM sąskaitą-faktūrą iš kurios matyti, kad jis dar 2015-12-07 buvo įsigijęs iš R. K. 12 komplektų saulės vandens šildytuvų.

Krovinio gabenimo faktas nustatytas administracinėje byloje esančiu daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimu, detaliosiomis fotonuotraukomis fiksuojant gabento krovinio turinį po automobilio sustabdymo, liudytojų parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu institucijos surašiusios protokolą atstovai krovinio vertę nustatė pagal PREMI duomenų bazės duomenis, ikiteisminio tyrimo institucijos atstovams pateiktais pinigų priėmimo kvitu (Serija RK Nr. 0456) ir PVM sąskaita faktūra (serija ir Nr. RK 0456), bei teisminio nagrinėjimo metu pateikta PVM sąskaita – faktūra Serija RK, Nr. 0399. Teismas vertina, kad šie įrodymai patvirtina pažeidimo, numatyto LR ATPK 163¹¹str. 2. dalyje padarymą.

Sprendžiant nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą parinkimo klausimą, teismas sutinka su traukiamo administracinėn atsakomybėn atstovo nuomone, kad sulaikytas krovinys turi būti gražintas krovinio savininkui.

Kaip matyti, įstatymų leidėjas nustatė, jog už ATPK 163¹¹str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą papildoma nuobauda – prekių (krovinio) konfiskavimas – yra privaloma. Tačiau kartu pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama konstitucinė ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 d. ir 3 d. Nustatant turtines sankcijas, be kita ko, turto konfiskavimą už padarytus teisės pažeidimus, asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, nuosavybės gynimas susiaurėja pagal sankcijos numatytas ribas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Kiekvieno fizinio ar juridinio asmens teisė netrukdomam naudotis savo nuosavybe įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 str. (Nuosavybės apsauga). Pagal šio straipsnio 2 d. valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį patenka turto konfiskavimas. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (e. g. Ismayilov v. Russia, no. 30352/03, judgment of 6 November 2008) (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-19-2014).

Kaip minėta, prekių (krovinio) konfiskavimas yra nustatytas ATPK 163¹¹ str. 2 d. sankcijoje ir juo siekiama teisėto tikslo. Tačiau pagrindinė šios bylos problema yra susijusi su šios nuobaudos taikymo proporcingumo vertinimu. Sprendimas dėl prekių (krovinio) konfiskavimo reikalauja teismo išsamaus aplinkybių ištyrimo ir aiškių motyvų pateikimo dėl tokio sprendimo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog G. R. už tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą baudžiamas pirmą kartą. Jo veiksmuose sistemingumas nenustatytas. Duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų buvęs baustas administracine tvarka ar teistas, nėra. Neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nepateikta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pažeidimo padarymo metu G. R. nepateikė gabenamų prekių (krovinio) įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau vėliau, ikiteisminio tyrimo institucijai buvo pateikti šių prekių (krovinio) įsigijimą patvirtinančius dokumentus, kas patvirtina, jog prekės tikrai buvo nupirktos, įsigytos teisėtai, o ne įgytos kokiu tai neteisėtu, nusikalstamu būdu. Vienintelis G. R. priešingas teisei elgesys – prekių (krovinio) įsigijimą patvirtinančių dokumentų nepateikimas muitinės pareigūnams. G. R. padarytas pažeidimas yra pakankamai formalus, padarytas dėl neatsargumo, aplaidžių jo paties veiksmų (nepareikalavo krovinio savininko jam įduoti krovinį identifikuojančius dokumentus ). Turtinė žala dėl jo tokių aplaidžių veiksmų niekam nebuvo padaryta, valstybė jokių nuostolių nepatyrė. G. R. nuo pat pradžių pripažino, kad gabenamos prekės priklauso A. V., paaiškino, kokiu tikslu jas gabeno, t.y. kad A. V. prašymu, kartu su pačiu A. V. krovinį gabeno užsakovui, pripažino kad grįžtant atgal į Mažeikių miestą, jis su krovinio savininku išsiskyrė ir, kad krovinio dokumentai liko pas krovinio savininką. Nors G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe negalima pripažinti, kaip to prašo G. R., tokių aplinkybių, kaip anksčiau už analogiškus administracinius teisės pažeidimus nebaustas, dirba, tačiau šios aplinkybės laikomos jo asmenybę teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis ir į jas atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą.

Be to, teismas pažymi, kad pagal ATPK 26 str. 1 d. konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 43¹¹ straipsnio trečiojoje dalyje, 44², 62, 62¹, 62² straipsniuose, 67 straipsnio pirmojoje dalyje, 85 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, 87 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse, 87³ straipsnyje, 87⁷ straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 87¹² straipsnio trečiojoje dalyje, 88 straipsnyje, 110straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, keturioliktojoje ir penkioliktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152¹¹ straipsniuose, 152¹⁴straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹⁰ straipsnyje, 154⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 163², 173, 188¹⁸ straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ straipsnyje, 209⁴ straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 163¹¹ straipsnis nepatenka į baigtinį teisės pažeidimų, kurių padarymo atveju netaikomi daiktų ir pajamų, esančių administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu arba tiesioginiu objektu, konfiskavimo apribojimai, šio straipsnio sankcijoje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas. Nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, tarp jų ir pateikti pirkimo ir krovinio vežimo važtaraščiai, patvirtina A. V. nuosavybės teisę į 2016-06-04 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole Nr. MD-LM00D-62591960-16 išvardytą turtą, todėl pagrindo konfiskuoti minėto asmens nuosavybės, nėra. Neteisėtai ir nepagrįstai valstybės žinion paimta asmens nuosavybė privalo būti grąžintas A. V. (ATPK 286str. 4 d.).

Įvertinęs G. R. asmenybę, jo padaryto pažeidimo pavojingumą, atsižvelgęs į pažeidimo padarymo aplinkybes, teismas konstatuoja, kad papildomos nuobaudos – prekių (krovinio) konfiskavimo, kurį iš esmės lemtų tik jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų savalaikis nepateikimas (vėliau šie dokumentai buvo pateikti), paskyrimas būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ir jo asmenybei. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir G. R. paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 163¹¹ str. 3 d. sankcijoje, t. y. neskirti papildomos nuobaudos – prekių (krovinio) konfiskavimo. Teismo vertinimu G. R. paskiriant švelnesnę nuobaudą, ji nebus per švelni ir bus pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant G. R. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebepadarytų tokių pažeidimų ateityje. Pažymėtina, kad papildomos nuobaudos – prekių (krovinio) konfiskavimo skyrimas nėra būtinas siekiant šių tikslų, ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Teismas sprendžia, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn G. R. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe laikytina jo prisipažinimas dėl padaryto pažeidimo, o sunkinančių aplinkybių nėra

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, bei vadovaujasi protingumo ir teisingumo principais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 302 str., 163(11) str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., teismas

nutarė:

G. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnio 2 dalį, skirti administracinę nuobaudą - 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) piniginę baudą.

Po nutarimo įsiteisėjimo, grąžinti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prekes, nurodytas Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-06-04 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole Nr. MD-LM00D-62591960-16.

Nutarimo nuorašą žiniai pateikti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Viekšniai, Užventės k., Mažeikių r.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo ROIK numerį.

Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 straipsnio 3 dalis).

Tei­sė­jas Vaidas Gasiūnas