- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-26
- Bylos Nr.
- Ik-3420-189/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00105-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Violeta Balčytienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- Č. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, V. B., A. B., I. R., B. B., Pavilnių, Verkių regioninių parkų direkcija
- Trečiasis asmuo
- I. R., B. B., G. B., Pavilnių, V. B., A. B., Verkių regioninių parkų direkcija
- Advokatai
- Danutė Puzirauskienė
- Kategorijos
- 11.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Violeta Balčytienė, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant vertėjai Teresei Gusarovai, pareiškėjo Č. B. (Č. B.) atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Daivai Giedraitei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: I. R., B. B., G. B., Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovei Zentai Ražanauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. B. (Č. B.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys G. B. (G. B.), V. B., A. B. (A. B.), I. R., B. B. (B. B.), Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su skundais (t. I b. l. 3-5, t. II b. l. 147-149) kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių pastatų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Paaiškino, kad 1995-06-28 dovanojimo sutarties pagrindu motina J. B. perleido jos nuosavybės teise valdytą gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). 146, Vilniuje (buvusioje (duomenys neskelbtini) g.). Vilniaus apskrities viršininko administracija, tenkinant pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. B. (pareiškėjo tėvo) buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę, 2001-11-22 priėmė sprendimą Nr. 01-1629 (t. I b. l. 53), kuriuo nuosavybės teisės buvo atkurtos į naudojamą 0,2145 kv. m. namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtame sprendime nurodyta, kad sprendimas priimtas tenkinant pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. B. (pareiškėjos tėvo) buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę.
Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija netenkina pareiškėjo prašymo ir neformuoja papildomo žemės sklypo, esančio prie namų, kuris kadastrinių matavimų byloje užfiksuotas kaip naudojamas sodas ir daržas. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apskrities viršininko administracija 2007-10-29 raštu Nr. S17-15 (t. I. b. l. 44-45) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama suformuoti žemės sklypą, kad iš esmės būtų išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008-02-08 raštu Nr. A5 1-3275(3.6-PD-4) (t. I. b. l. 43) informavo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005-06-30 nutarimu Nr. 723 patvirtino ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribas. Rašte taip pat nurodė, kad J. B. iki nacionalizacijos turėta žemėvalda ties (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini) k.) priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užimta privačių namų valdų žemės sklypais bei patenka į Verkų regioninio parko ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingą (duomenys neskelbtini) rekreacinę teritoriją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-30 nutarimu Nr. 723. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teigimu, tokia žemė pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 12 str. 12 p. yra priskirtina prie valstybės išperkamos žemės ir natūra negali būti grąžinama.
Pažymėjo, jog tokį sprendimą, kad visas ginčo žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei, Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė nekompetentingai ir neatsakingai, kadangi į bylą pateikti dokumentai: Verkių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas (t. I. b.l. 195), Teritorijų planavimo suvestinis skaitmeninis žemėlapis (t. I. b.l. 194), kadastrinių matavimo byloje esantis žemės planas patvirtina, kad žemė, kurią siekiama susigrąžinti, yra laisva, pažymėta kaip pastarojo naudojamas daržas ir sodas ir nėra įtraukta į teritoriją, kuri laikytina ypač vertinga ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu. Dėl paminėtų priežasčių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymas atlikti pareiškėjo kompetencijai priskirtus veiksmus yra neteisėtas ir nepagrįstas bei grubiai pažeidžia teisėtus interesus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus motyvus, papildomai paaiškino, jog pareiškėjas yra galimybės reikalauti papildomo sklypo, tokią teisę suteikia 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 34 p. 6 pp.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose (t. II b. l. 8-11 ir t. II b. l. 160-162) išdėstytais motyvais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad iš Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos pateiktų apeliacinės instancijos teismui planų apie nagrinėjamam ginčui aktualaus sklypo statusą Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 12 p. kontekste matyti, kad Vyriausybės 2005-06-30 nutarimu Nr. 723 patvirtintą „Ekologiniu ir rekreaciniu požiūriais ypač vertingų teritorijų, esančių Verkių regioniniame parke, ribų planą“, ginčo sklypas pagal sutartinius žymėjimus pateko į rekreaciniu požiūriu ypač vertingą teritoriją nors pats sklypas nebuvo pažymėtas kaip rekreaciniu požiūriu ypač vertinga teritorija. Kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą (t. I. b. l. 51-54), Vyriausybės 2005-06-30 nutarimas Nr. 723 dėl ginčui aktualios teritorijos buvo pakeistas. Pažymėjo, jog pagal Vyriausybės 2010-08-12 nutarimu Nr. 1173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-14 nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūrių ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintą ekologiniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų planų sąrašą Verkių regioninio parko (duomenys neskelbtini) rekreacinė teritorija yra sumažinta iki 108, 06 ha (pagal 2005-06-30 d. nutarimą Nr. 723 buvo 166,14 ha).
Nurodė, jog Vyriausybės 2010-08-12 nutarimą Nr. 1173 lydinčiame „Ekologiniu ir rekreaciniu požiūriais ypač vertingų teritorijų, esančių Verkių regioniniame parke, ribų plane“ ginčo teritorija pažymėta kaip turintis atitinkamas (pažymėtas) ribas sklypas ir pagal sutartinius ženklus patenka į žymėjimą „Sklypai“ (analogiškai kaip ir sklypai Nr. 142, 144, 146, kuriuose pažymėti ir statiniai). Pagal minėtus Vyriausybės nutarimus įgyvendinančius planus bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos aiškinamąjį raštą ginčo sklypas yra išjungtas iš (duomenys neskelbtini) rekreaciniu požiūriu ypač vertingos teritorijos.
Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-07-18 nutartyje (t. II. b. l. 113-122) konstatavo, kad šios aplinkybės nustatymas nėra pakankamas pagrindas įpareigoti atsakovą suformuoti žemės sklypą pareiškėjui. Todėl mano, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai atsisakė suformuoti ginčo sklypą tuo pagrindu, jog žemė, esanti šalia sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį buvo priskirta valstybės išperkamai žemei (nes buvo užimta privačių namų valdų žemės sklypais bei pateko į Verkių regioninio parko ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingą (duomenys neskelbtini) rekreacinę teritoriją patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-30 nutarimu Nr. 723). Atkreipė dėmesį, kad visos šios aplinkybės byloje jau yra nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi ir jų ginčyti nebėra pagrindo. Tuo remiantis pareiškėjo patikslintame skunde išdėstyti argumentai, jog atsakovo sprendimas neformuoti papildomo žemės sklypo buvo priimtas nekompetentingai ir neatsakingai, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys apeliacinės instancijos teismo šioje byloje jau neginčijamai nustatytoms aplinkybėms.
Nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-07-18 nutartyje taip pat konstatavo, kad byloje svarbu nustatyti, kas yra pastatų (duomenys neskelbtini) 146, Vilniuje, savininkas, kadangi pareiškėjo byloje pareikštas reikalavimas yra tiesiogiai siejamas su aplinkybe, kad būtent jis yra pastatų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. Pažymėjo, kad vienintelė teisėta pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė yra V. B..
Nurodė, jog 1995-06-28 dovanojimo sutartimi J. B. padovanojo sūnui Č. B. gyvenamąjį namą, plane pažymėtą indeksu 1 Al/p, turintį 163,90 kv. m. bendro naudingo ploto, ūkio pastatus, plane pažymėtus indeksais 311/p, 711/p, 811/p, garažą, plane pažymėtą indeksu 9Gl/p, esančius 2145 kv. m. žemės sklypo plote (duomenys neskelbtini) g. Nr. , Vilniuje.
Remiantis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas -0,2145 ha), esantis (duomenys neskelbtini) 144, Vilniuje, savininkas yra Č. B.. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2001-11-22 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 01-1629.
Remiantis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatų (gyvenamojo namo, kiemo rūsio, lauko virtuvės, ūkinio pastato, garažo), esančių adresu (duomenys neskelbtini) 144, Vilniuje, savininkas yra Č. B.. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1995-06-28 dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nėra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) 146, Vilniuje, savininkas. 1995-06-28 dovanojimo sutarties pagrindu jo motina J. B. perleido jam jos nuosavybės teise valdytą gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais Vilniuje (duomenys neskelbtini) 144. Šią aplinkybę, kad Č. B. nėra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) 146, Vilniuje, savininkas, taip pat patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenys (registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. II. b. l. 171-172).
Remiantis pateiktais įrodymais nurodė, kad pareiškėjas neturi nuosavybės teisės į žemę atkūrimo teisės, kadangi neišpildo pagrindinės Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. numatytos sąlygos - būti piliečiu, turinčiu nuosavybės teise pastatus, kurie būtų ant žemės sklypo, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybę.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta. Taip pat tai, jog pareiškėjas nei ginčo sklype, nei šalia jo statinių neturi. Nurodė, jog pareiškėjui iš naujo reikėtų kreiptis į savivaldybę dėl sklypo suformavimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. B. (G. B.) atsiliepime (t. II. b. l. 6-7) prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundu, kadangi, pareiškėjas nepagrįstai reikalauja atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą tik jam vienam. Į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusios savininkės J. B. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą yra daugiau pretendentų, t.y. Č., A., B. B. ir I. R.. Todėl prie pareiškėjo naudojamo namų valdos žemės sklypo (0,2145 kv. m.) į išlikusį savininko turėtą laisvą ginčo žemės sklypo plotą nuosavybės teisės pareiškėjui turi būti atkurtos ne jam vienam, o kartu su visais paminėtais pretendentais bendrosios nuosavybės teise, nes šalia pareiškėjo esantis ginčo žemės sklypas turi būti formuojamas ne kaip jo namų valdos naudojamas žemės sklypas, o kaip šalia esantis atskiras laisvas valstybinės žemės sklypas.
Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. R. sutiko su skundo motyvais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo B. B. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovė Z.Ražanauskienė paaiškino, jog prie esamų pastatų sklypo gali reikalauti tik savininkas, kuris valdo pastatus. Pažymėjo, jog šiuo atveju procedūras reikėtų pradėti iš naujo. Nurodė, kad laisva žemė, kuriai nėra kliūčių, gali būti grąžinama pretendentams.
Pareiškėjas Č. B. ir tretieji suinteresuoti asmenys A. B., V. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str.).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-06-17 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-07-18 nutartimi panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, jog pirmos instancijos teismas nenustatė visų nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Pažymėjo, jog byloje nepateikta įrodymų, jog pareiškėjas yra pastatų (Žaliųjų ežerų 146 g.), savininkas; byloje nėra įrodymų (Nekilnojamo turto registro pažymėjimų, kt.), kurie paneigtų byloje esančią medžiagą, kad gyvenamojo namo (Žaliųjų ežerų 146 g.), savininkė yra V. B. o ne pareiškėjas; byloje turėtų būti nustatyta kokių duomenų pagrindu atsakovas atliktose analizėse ginčo sklypą žymėjo kaip „Apskrities sklypą“ bei „Apskrities ir registrų c. laikinąjį sklypą“ (t II. b. l. 20-21); taip pat kadangi ginčas keliamas dėl sklypo formavimo Verkių regioniniame parke, t.y. Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos administruojamoje teritorijoje, kuriai nustatyti atitinkami teisės aktų sureglamentuoti tvarkymo režimo reikalavimai, spręstina dėl tikslingumo šį viešojo administravimo subjektą įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
1. Pareiškėjas Č. B. su skundais (t. I. b. l. 3-5, t. II. b. l. 147-149) kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių pastatų adresu (duomenys neskelbtini). 146, Vilniuje – kad iš esmės būtų išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
1.1.Tokiam reikalavimui atsirasti yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-02-08 raštas Nr. A51-3275/3.6-PD-4 Vilniaus apskrities viršininkui „Dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini). 142, 140, 146 (buv. (duomenys neskelbtini) k.) suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra“ (į 2007-10-29 Nr. S17-150 raštą; t. II. b.l. 43-45).
Rašte paaiškinta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (nauja redakcija 2004-08-31 Nr. 1101, Žin., 2004 Nr.134-4863), J. B. iki nacionalizacijos turėta žemėvalda ties (duomenys neskelbtini) 142, 144, 146 (buv. (duomenys neskelbtini) k.) priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užimta privačių namų valdų žemės sklypais bei patenka į Verkių regioninio parko ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingą (duomenys neskelbtini) rekreacinę teritoriją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr.723.
Nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės gražinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kitais įstatyme nustatytais būdais.
2. Pastatas – gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypas (Nr(duomenys neskelbtini) adresu Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) 146 nuosavybės teise priklauso V. B. (t. II. b.l. 169-172 - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas; 2011-10-07).
3. Pastatas – gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypas (Nr. (duomenys neskelbtini) adresu Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Č. B. (t. II. b.l. 164-168 - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas; 2011-10-07).
4. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2010-02-11 rašte Nr. 2-28 konstatavo, jog teritorija šalia namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje įeina į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritoriją ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 723 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo“, priskirta rekreaciniu požiūriu ypač vertingai teritorijai. Tai patvirtina ištraukos: iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 723 patvirtinto Ekologiniu ir rekreaciniu požiūriais ypač vertingų teritorijų, esančių Verkių regioniniame parke ribų plano, iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 492 patvirtinto Verkių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano (t. II. b.l. 91-93)
5. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2011-05-24 rašte Nr. 2-54 (t. II. b.l.95-100) pažymi, jog ginčo objektas (žemės sklypo ribų analizėje (duomenys neskelbtini), teritorija, esanti prie pažymėto (duomenys neskelbtini) sklypo) yra Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijoje, rekreacinėje funkcinio prioriteto zonoje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo nuostatomis, didžioji Verkių regioninio parko teritorijos dalis priskirta ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingoms teritorijoms. Šios teritorijos yra valstybės išperkamos, t. y. jos negali būti nei grąžinamos privačiai nuosavybei, nei parduodamos.
Paminėtame rašte taip pat pažymima, jog ginčo teritorija, esanti prie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra išimta iš rekreaciniu požiūriu ypač vertingos teritorijos, todėl gali būti grąžinama privačiai nuosavybei.
Sklypas atkūrimui yra numatytas ekologiniu ir rekreaciniu požiūriais ypač vertingų teritorijų, esančių Verkių regioniniame parke, ribų plane, kuris 2010 m. rugpjūčio 12 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1173. Nurodyta informacija patvirtinama ištrauka: iš Verkių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano; iš ekologiniu ir rekreaciniu požiūriais ypač vertingų teritorijų, esančių Verkių regioniniame parke, ribų plano; iš Verkių regioninio parko tvarkymo plano.
6. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos 2011-07-07 rašte Nr. V3-1224 (2.18), Ekologiniu ir rekreaciniu požiūriais ypač vertingų teritorijų, esančių Verkių regioniniame parke, ribų plane (t. II. b.l. 109-110) nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 583 patvirtino ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribas. Žemės sklypai kad. Nr.: (duomenys neskelbtini) (t.y. V. B. žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), Vilniuje), (duomenys neskelbtini) (t.y. Č. B. žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje) ir (duomenys neskelbtini) ir aptariamas ginčo nesuformuotas sodo-daržo žemės sklypas yra Verkių regioniniame parke, tačiau į rekreaciniu požiūriu ypač vertingą (duomenys neskelbtini) rekreacinę teritoriją nepatenka, t. y. nėra rekreaciniu požiūriu vertingi.
7. Verkių regioniniame parke esančių valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje (patv. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-08-30 nutarimu Nr. 891), jog ginčo žemės sklype (sodas-daržas) yra valstybinė miško žemė.
8. Esant aptartoms faktinėms aplinkybėms, įrodymams, teisės aktų reikalavimams, sprendžiant ginčo klausimus konkrečiu atveju, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatliko įstatymui neatitinkančių veiksmų.
8.1. Darytina išvada, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija konkrečiu atveju pagrįstai atsisakė suformuoti ginčo sklypą tuo pagrindu, jog žemė, esanti šalia sklypo (duomenys neskelbtini). 146, Vilniuje, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį buvo priskirta valstybės išperkamai žemei (nes buvo užimta privačių namų valdų žemės sklypais bei pateko į Verkių regioninio parko ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingą (duomenys neskelbtini) rekreacinę teritoriją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 723).
Nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę natūra sąlygas ir tvarką reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 5 straipsnis ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057) 106 punktas. Pareiškėjas nepatvirtino įrodymais, jog atitinka šio paminėto įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. nuostatas ir , kad turi teisę į skunde nurodytą reikalavimą.
9. Iš bylos įrodymų bei šiame ginčo klausimų nagrinėjimo procedūroje aptartų teisės aktų ir faktinės situacijos pasikeitimo (t.y. anksčiau ginčo žemės sklypas priklausė rekreaciniu požiūriu ypač vertingai teritorijai, o šiuo metu sklypas išimtas iš vertingų teritorijų sąrašo bei dalį sklypo pagal planą užima valstybinės reikšmės miškai), darytina išvada, jog prie pastatų sklypo gali reikalauti grąžinti tik savininkas, nes ginčo sklypas (sodas-daržas) pagal byloje esančius dokumentus yra V. B. priklausančio žemės sklypo gretimybė (V. B., adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), Vilniuje), o pareiškėjas paminėtu adresu šalia jo neturi nei žemės sklypo, nei pastatų.
10. Pažymėtina, jog, pasikeitus aptartai situacijai, ginčo žemės sklypo pretendentai, jei būtų siekiama grąžinimo kaip atskiro sklypo suformavimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje šiuo klausimu turėtų būti procedūra atlikta iš naujo (pretendentų valia).
11. Administracinės bylos proceso šalių - institucijų argumentai, teiktuose dokumentuose, paaiškinimuose, atsiliepimuose į skundus yra teisingi ir adekvatūs susiklosčiusios situacijos faktinėms aplinkybėms bei nurodytiems teisės aktams.
Pareiškėjo skundo motyvais ir pagal bylos medžiagą tenkinti reikalavimą - įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių pastatų adresu (duomenys neskelbtini). 146, Vilniuje, nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
atmesti Č. B. (Č. B.) skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.