Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini)pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; bausmė atlikta 2015 m. rugsėjo 2 d.;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2019 m. rugsėjo 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu į bausmės laiką įskaitytas V. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros). Iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2020 m. gruodžio 7 d.;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 6 (šešių) mėnesių 7 (septynių) dienų laisvės apribojimo bausme, šią bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, pakeičiant į areštą, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir V. K. skirta galutinė subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 3 dalimi, V. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir transporto priemonės konfiskavimas. Arešto bausmės atlikta 2021 m. balandžio 2 d., iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2024 m. vasario 27 d., pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės vykdymui,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. balandžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 791/2024 (02) nurodyta, kad poodinė kraujosruva dešinio juosmens-sėdmens srityje, kairių V, VI šonkaulių lūžimai N. A. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuriais galėjo būti ir kumštis ar koja, nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais (kontaktais). Nurodyti sužalojimų padarymo eiliškumo nėra galimybės. Sužalojimų padarymo metu N. A. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek ir horizontalioje padėtyse. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti ir griūnant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. Dėl šonkaulių lūžimų sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 50, 51).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis V. K. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika. Būtini objektyvieji BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai yra: pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas, neveikimas), kuri gali pasireikšti fiziniu, mechaniniu, psichologiniu ar kt. poveikiu; žalingi padariniai – sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas); priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą būtina nustatyti ir tai, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jo pavojinga veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą ir nori tokių padarinių (tiesioginės tyčios atveju), arba nors tokių padarinių nenori ir jų nesiekia, tačiau sąmoninai leidžia jiems kilti (netiesioginės tyčios atveju).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas V. K. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai N. A. pasitvirtino. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad sudavė savo sugyventinei N. A. vieną kartą ranka per veidą, po šio smūgio nukentėjusioji pargriuvo. Nors teisiamajame posėdyje kaltinamasis iš pradžių tvirtino, kad nukentėjusiajai nespyrė, tačiau atsakydamas į klausimus vis tik pripažino, kad spirti nukentėjusiajai galėjo, o tikslių įvykio aplinkybių neatsimena dėl konflikto metu buvusio neblaivumo. Taip pat patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu apie panaudotą fizinį smurtą (veiksmų pobūdį, skaičių) davė teisingus parodymus. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios N. A. parodymai, kad jos sugyventinis V. K., 2024 m. balandžio 12 d. apie 18.00 val., būdamas neblaivus, kilusio žodinio konflikto metu vieną kartą sudavė smūgį į veidą, o nukritus ant grindų – spardė kojomis, pabudus ryte labai skaudėjo šoną, buvo sunku kvėpuoti, nuvežus į ligoninę, buvo nustatytas dviejų šonkaulių lūžis. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

Kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės atitinka ir liudytojos R. T. parodymus, rašytinius įrodymus byloje. Liudytoja R. T. su nukentėjusiąja betarpiškai bendravo kitą dieną po įvykio – 2024 m. balandžio 13 d. ryte, patvirtino, kad nukentėjusioji į ją kreipėsi prašydama pagalbos, nes sunku judėti, matė N. A. vos judančią, sunkiai kvėpuojančią, ant kairės rankos matė kraujosruvą, iškvietė medikus. Taip pat paaiškino, kad iš N. A. sužinojo, kad ją sumušė sugyventinis V. K.. Aplinkybę, kad sugyventinis (V. K.) sumušė kaimynę (N. A.), kad kaimynė negali paeiti, nepasikelia iš lovos, dūsta, liudytoja nurodė ir pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore metu, kurio turinys užfiksuotas 2024 m. balandžio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole. Apie tai, kad buvo sumušta V. K., nukentėjusioji nurodė ir liudytojai D. S., kuri patvirtino, kad įvykio dieną buvo apsilankiusi pas N. A. ir V. K., šie visą laiką konfliktavo žodžiu, abu buvo neblaivūs, o kitą dieną N. A. paskambinusi pasakė, kad V. K. ją sumušė, po sumušimo lūžo šonkauliai.

Fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją N. A. aplinkybės užfiksuotos ir 2024 m. balandžio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. balandžio 12 d. apie 19.00 val. neblaivus V. K. kilusio žodinio konflikto metu ranka sudavė sugyventinei N. A. į veidą, jai nugriuvus ant grindų – spyrė kojomis į įvairias kūno vietas (pilvą, šoną, nugarą), gydymo įstaigoje nukentėjusiajai nustatytas dviejų šonkaulių lūžimas. Aplinkybės, kad smurtavo prieš sugyventinę, V. K. neneigė ir bendraudamas su policijos pareigūnais 2024 m. balandžio 13 d., kai apie 16.00 val. buvo sulaikytas: kaltinamasis patvirtino, kad smurtavo, kad tai ne pirmas kartas, kad smurtavo, nes ji (nukentėjusioji) gadina nervus. Šios aplinkybės užfiksuotos 2024 m. balandžio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl atliktų paieškos veiksmų, pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įraše „PSS-20240413-154121UTC+0300“, kurio apžiūra užfiksuota 2024 m. balandžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole.

Nukentėjusiajai kilusius padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. balandžio 16 d. specialisto išvada Nr. G 791/2024 (02), kurioje N. A. padaryti sužalojimai (šonkaulių lūžis) įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šioje išvadoje aprašytas nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis, lokalizacija, jų atsiradimo aplinkybės atitinka pirmiau aptartus įrodymus dėl nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto fizinio smurto aplinkybių ir leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, sukėlę išvadoje konstatuotą sveikatos sutrikdymą, priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Priežastinio ryšio buvimo iš esmės neneigė ir kaltinamasis.

Byloje nenustatyta, kad V. K. dėl psichikos sutrikimo būsenos ar kitų aplinkybių negalėjo objektyviai įvertinti savo elgesio pavojingumo ir priešingumo teisei. Kaltinamojo parodymų apie smurto naudojimo prieš sugyventinę turinys, atliktų veiksmų pobūdis ir intensyvumas (suduotas smūgis ranka į veidą, spyriai į kitas kūno vietas), pasekmės (šonkaulių lūžiai), ankstesnis jo smurtinis elgesys nukentėjusiosios N. A. atžvilgiu, dėl kurio jis ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad, suduodamas nukentėjusiajai ranka į veido sritį, spirdamas kojomis į įvairias kūno vietas pargriuvusiai nukentėjusiajai, elgiasi neteisėtai, kad tokia jo veika yra pavojinga ir gali nukentėjusiajai sutrikdyti sveikatą, nepaisant to, naudojo fizinį smurtą dėl menkavertės priežasties, kilusio konflikto metu.

Įvertinus paminėta bei nesant byloje duomenų, kurie įrodytų kaltinamojo siekį (tikslą) nesunkiai sutrikdyti N. A. sveikatą, darytina išvada, kad V. K. veikė netiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad elgiasi neteisėtai ir pavojingai, kad dėl jo elgesio gali atsirasti BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai ir, nors jų nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas daro išvadą, kad ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, jog V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, todėl jis pripažintinas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis V. K., veikdamas netiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą. Savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo V. K. pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, paaiškino, kad dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, ši atleido ir jie dabar gyvena kartu. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos.

Skiriat bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis V. K. praeityje teistas keturis kartus, du iš jų – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nors teistumas išnykęs, vis tik buvusio nuteisimo faktas yra vertintinas kaip aplinkybė, charakterizuojanti asmenį. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino, kad šie teistumai susiję su smurto naudojimu prieš sugyventinę N. A.. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos ne tik laisvės apribojimo, arešto bausmės, bet ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais, kaltinamajam, be kita ko, buvo skirtas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vis tik kaltinamojo elgesys rodo, kad taikytos bausmės ir įpareigojimai teigiamo poveikio jam neturėjo, keisti gyvenimo būdą neskatino ir nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Administracine tvarka V. K. nebaustas, dėl psichiatrinio, priklausomybės ligų gydymo neregistruotas ir nekonsultuotas, dirba nuo 1995 m., šiuo metu – UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės vertinamos, kaip kaltinamąjį charakterizuojančios teigiamai.

BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki 5 metų. Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad kaltinamasis V. K. už smurtinį nusikaltimą prieš savo sugyventinę teisiamas trečią kartą, o praeityje buvo teistas iš viso keturis kartus, tai, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos teigiamiems elgesio pokyčiams neturėjo, nuo naujų smurtinių nusikaltimų darymo nesulaikė, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, nei nustatyta sankcijoje, bausmę nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo BK 62 straipsnio taikymui, kadangi šioje byloje nenustatytos šio BK straipsnio taikymo sąlygos. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į tai, kad šioje byloje nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė, kaltinamasis dirba, turi gyvenamąją vietą, su nukentėjusiąja, kaip nurodė posėdyje, susitaikė, laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis, už vidurkį. Taip pat taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kadangi kaltinamasis V. K. kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nors kaltinamasis, kaip minėta, už smurtinį nusikaltimą prieš sugyventinę teisiamas jau trečią kartą, tačiau kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, kaip paaiškino teisiamajame posėdyje – nukentėjusioji jam atleido ir grįžo gyventi kartu su juo, šiuo metu dirba, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ne realiai atliekant bausmę, o, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant bausmės vykdymą terminui, kuris lygus vidurkiui pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, be intensyvios priežiūros. Bausmės vykdymo atidėjimas, teismo vertinimu, padės išlaikyti ir kaltinamojo turimus socialinius ryšius. Įvertinus tai, kad nors V. K. neblaivumas įvykio metu nebuvo nustatytas (jam pasišalinus iš įvykio vietos), jis pats pripažino, kad konfliktuodamas su nukentėjusiąja, buvo neblaivus, šią aplinkybę nurodė ir nukentėjusioji bei liudytoja, kaltinamajam skirtina BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyta pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat skirtinas BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytas įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

IV. Kiti klausimai

Kaltinamajam V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (b. l. 115–118). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

V. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2024 m. balandžio 13 d. 16.40 val. (b. l. 94–96). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. balandžio 14 d. nutarimu paleistas į laisvę 2024 m. balandžio 14 d. 10.07 val. (b. l. 99, 100). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, V. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 13 d. 16.40 val. iki 2024 m. balandžio 14 d. 10.07 val. (1 para), įskaitytinas į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, esantis voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. K. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8, 10 punktais, įpareigoti V. K.:

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 72² straipsniu, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. K. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. balandžio 13 d. 16.40 val. iki 2024 m. balandžio 14 d. 10.07 val. (1 parą).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, esantį voke baudžiamojoje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.