Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-11-30 · Civilinė byla Nr. 2-646/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-30
Bylos Nr.
2-646/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Vincas Verseckas, Donatas Šernas
Ieškovas
G. I.
Atsakovas
R. G.
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-646/2006Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2, 99.1.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno, Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminio mokesčio daliai sumokėti, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidedant, civilinėje byloje Nr. 2-937-33/2006 pagal ieškovo G. I. ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. I. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui R. G. ir prašė iš atsakovo priteisti 486 044,21 Lt dydžio skolą. Remdamasis tuo, kad reikalavimą perėmė iš bankrutuojančios įmonės, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 83 straipsnio pirmosios dalies 8 punkto pagrindu prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodė, kad jis privalo sumokėti žyminį mokestį, tačiau tai jam būtų per sunki našta.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir nutarė ieškovui nustatyti terminą sumokėti 860 Lt žyminio mokesčio dalį už ieškinį ir pateikti teismui tai patvirtinantį banko kvitą, o likusios žyminio mokesčio dalies – 8 000,44 Lt – sumokėjimą atidėti iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo.

Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie jo turimą nekilnojamąjį turtą, bankuose turimus piniginius indėlius ir kitą turtą, o ieškovo pateiktos pažymos apie gaunamą atlyginimą nepakanka norint įrodyti jo sunkią turtinę padėtį. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis yra pakankamai gera. Palankaus teismo sprendimo atveju ieškovui nekiltų problemų sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas G. I. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atleisti jį nuo žyminio mokesčio, o nesant galimybės atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo - pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį, žyminio mokesčio dydį sumažinant.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 83 straipsniu bei jo pirmosios dalies 8 punktu. 2005 m. gegužės 12 d. reikalavimo perleidimo sutartis patvirtina, kad buvo vykdoma UAB „Minonas“ bankroto procedūra.

2. Teismas, neatsižvelgęs į ieškovo turtinę padėtį, nepagrįstai nesumažino žyminio mokesčio dalies.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). CPK 83 straipsnio pirmoji dalis nustato atvejus, kuomet besikreipiantis į teismą asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal minėto straipsnio pirmosios dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vyksta neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

Ieškiniu ir atskiruoju skundu apeliantas G. I. prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 8 punkto pagrindu, numatančio bankrutuojančios bendrovės atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Kaip patvirtina byloje esantis 2005 m. gegužės 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties nuorašas (b. l. 5-6 ), apeliantas perėmė iš bankrutuojančios UAB „Mironas“ reikalavimo teisę į kompanijos „REX. L. L. C.“ įsiskolinimą. Aplinkybė, kad ieškovas perėmė bankrutuojančios bendrovės teises, nėra pagrindas teigti, kad jis taip pat perėmė ir bankrutuojančios bendrovės statusą. CPK nuostatos nenumato galimybės atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenį, perėmusį turtinį reikalavimą iš bankrutuojančios bendrovės. Atsižvelgiant į tai, kad G. I. iš esmės ieškiniu pats pripažino pareigą sumokėti žyminį mokestį bei tai, kad ieškovas, remiantis CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 8 punktu, nuo ieškinio dėl minėto turtinio reikalavimo priteisimo apmokėjimo žyminiu mokesčiu negali būti atleidžiamas, jo prašymas negali būti tenkinamas.

Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina CPK 83 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančio asmens padėtis, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą sumažinti žyminio mokesčio dydį, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

Apeliantas G. I. , prašydamas sumažinti 8 860,44 Lt dydžio žyminį mokestį, prie ieškinio pirmosios instancijos teismui pateikė pažymą apie darbo užmokestį (b. l. 7), o apeliacinės instancijos teismui prie atskirojo skundo pateikė pažymą apie darbo užmokestį, pažymą apie AB SEB Vilniaus banke turimas lėšas, pažymą apie transporto priemones, pažymą iš VĮ Registrų centro, santuokos liudijimo ir gimimo liudijimo kopijas (b. l. 25, 26, 27, 28, 29). Iš byloje esančių pažymų matyti, kad apelianto G. I. vardu turto, t. y. transporto priemonių, nekilnojamojo turto, įregistruota nėra, o AB SEB Vilniaus banke turimos lėšos yra 36,41 Lt. Kadangi apelianto teismui pateiktas santuokos liudijimas patvirtina, kad jis yra sukūręs šeimą, o byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, laikytina, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 str. 1 d.). Apeliantas, teismui pateikęs dokumentus apie jo vardu registruotą turtą, turimas pinigines lėšas, jokių dokumentų apie turtą, sutuoktiniams priklausantį bendrąja jungtinės nuosavybės teise, nepateikė. Be to, nors apeliantas pateikė pažymą iš darbovietės dėl priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio bei kitų išmokų, ji nepatvirtina sunkios jo turtinės padėties, nes apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis negauna kitų pajamų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad, remiantis bylos duomenimis, apeliantas 2005 m. gegužės 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė 538 644 Lt dydžio reikalavimo teisę į kompanijos „REX. L. L. C.“ įsiskolinimą, įskaitant visus mokesčius ir mokėjimus, kurį įsigyti buvo reikalingos pakankamai didelės lėšos, darytina išvada, kad apeliantas neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties. Tikrąją apelianto ir jo šeimos finansinę padėtį galėtų atskleisti pajamų ir turto deklaracijos, kuriose būtų nurodytos apelianto ir jo šeimos turimas turtas, visos gaunamos pajamos, bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose turimos lėšos, pasiskolintos ir negrąžintos piniginės lėšos ir kt. Taigi į bylą nėra pateikta išsamių duomenų, leidžiančių teismui konstatuoti apelianto sunkią turtinę padėtį ir spręsti dėl būtinybės pritaikyti žyminio mokesčio lengvatą (CPK 83 str. 3 d.).

Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Donatas ŠernasVincas VerseckasVigintas Višinskis