- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-27
- Bylos Nr.
- II-157-1078/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00049-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. L.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L. (toliau – ir pareiškėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresniojo tyrėjo 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28380-2022 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresniojo tyrėjo (toliau – Institucija) 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28380-2022 (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad 2022 m. lapkričio 27 d., 11.10 val., Vilniuje, Arimų g., vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę – būdamas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, nepasikeitė trečiųjų šalių išduoto vairuotojo pažymėjimo per nustatytą terminą. Šiais savo veiksmais A. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 300 Eur bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Nutarimu, A. L. pateikė skundą, kuriuo prašė bylą išnagrinėti iš naujo. Skunde nurodė, jog, kai 2022 m. lapkričio 27 d. buvo sustabdytas kelių policijos pareigūnų, jiems pateikė iki 2029 m. kovo 5 d. galiojantį Turkijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kadangi nuo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje deklaravimo praėjo 185 dienos, todėl pripažįsta, kad nepasikeitė trečiųjų šalių vairuotojo pažymėjimo per įstatymuose nustatytą terminą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Tačiau, pasak pareiškėjo, kelių policijos pareigūnai pritaikė netinkamą nuobaudą, kadangi turėjo būti pritaikyta nuobauda pagal ANK 424 straipsnio l dalį, o ne pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. iš jo buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, tačiau išvykus iš Lietuvos, Turkijos Respublikoje išsilaikė vairavimo egzaminą ir gavo naują vairuotojo pažymėjimą. Taip pat nurodė, kad sutinka, jog grįžęs į Lietuvą nustatytu laiku nepasikeitė teisių.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnyje numatyta, jog Lietuvos Respublikoje suteikto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių duoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones, kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėję atimtas jį išdavusioje valstybėje. Atsižvelgiant į tai, Institucija prašė priimtą Nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus Specialisto S. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 27 d., 11.10 val., buvo sustabdytas automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. L. Vairuotojas, būdamas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, pateikė Turkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą (b. l. 15).
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus leidimo vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones apribojimus) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.
Nagrinėjamu atveju A. L. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnyje neneigia, tačiau teigia, jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, o pagal to paties straipsnio 1 dalį. Taigi byloje iš esmės kilo ginčas dėl nusižengimo kvalifikavimo.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.
SEAKĮ 2 straipsnio 93 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.
To paties įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, patvirtinantį vairuotojo pažymėjimą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.
SEAKĮ 22 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą; teisė vairuoti motorines transporto priemones nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas.
Aptariamo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad, užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, suderinusios su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką. Vadovaujantis SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatomis bei įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės, kurių 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungai ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą.
Žemesnės instancijos teismas
Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4. punkte nurodyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta yra asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Nuolatinės gyvenamosios vietos nuostatos analogiškai reglamentuojamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnio 1, 2 dalyse, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta; fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.
Iš viso to, kas aptarta seka, kad asmenys, turintys trečiųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo, turintis ne ES ar EEE šalyje išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. L. nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 16). Be to, Lietuvos teismų sistemoje LITEKO esančiame SODROS išraše nurodoma, kad nuo 2021 m. liepos 22 d. A. L. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kas rodo, kad asmenį su Lietuva siejo ir darbo ryšiai. Taigi, remdamasi minėtuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytu nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžimu, teismas daro išvadą, kad administracinių nusižengimų padarymo metu – 2022 m. lapkričio 27 d. – administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. nuolatinė gyvenamoji vieta pripažintina Lietuvos Respublika. Iš to seka, kad šiuo laikotarpiu vairuojant transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje pareiškėjas turėjo pareigą vairuoti transporto priemonę tik turint galiojantį Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Tai reiškia, kad pareiškėjo turėtas trečiojoje šalyje – Turkijos Respublikoje, įgytas vairuotojo pažymėjimas privalėjo būti pakeistas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimu.
Tiek teikdamas skundą, tiek posėdžio metu pareiškėjas neneigė, kad įstatymų nustatytu laiku nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo, tačiau teigė, kad jo nusižengimas neteisingai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, o ne pagal minėto straipsnio 1 dalį. Kaip jau minėta, pareiškėjas viršijo 185 dienų gyvenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje terminą, dėl ko privalėjo pasikeisti Turkijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, tačiau to nepadarė, kas reiškia, jog nusižengimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, todėl padarytas nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
Pažymėtina, kad tokios pozicijos dėl asmenų, kurie Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus ir po šio termino nepasikeitę ne ES ar EEE šalyje jiems išduotą pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, vairuoja transporto priemonę, veiksmų kvalifikacijos ne pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį, o būtent pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 2AT-2-719/2019).
Taigi, teismas daro išvadą, kad Turkijos Respublikoje A. L. išduotas vairuotojo pažymėjimas šiuo atveju nėra pripažįstamas Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaltas padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės. Institucija, priimdama Nutarimą, iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, Nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliktinas nepakeistas, o A. L. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresniojo tyrėjo 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28380-2022 palikti nepakeistą ir A. L. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.