- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-28
- Bylos Nr.
- 2SA-40-115/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2SA-40-52/2008
Teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis Procesinio sprendimo kategorijos 122.4; 124.2; 124.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. vasario 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičius, teisėjų Romualdos Janovičienės, Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. sausio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. A2-324-486/2008 pagal ieškovo E. Š. prašymą atsakovui A. Š. dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Š. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-324-02/2005 ir panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005-06-10 sprendimą dėl išlaikymo iš jo priteisimo pilnamečiui sūnui E. Š. , gim. 1986-03-29, po 200 Lt per mėnesį nuo 2005-01-25, kol sūnus mokysis vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai. Nurodė, kad minėtas teismo sprendimas, pagrįstas Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 3 d., kurią Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarimu pripažino prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2008-01-02 nutartimi atsisakė priimti A. Š. prašymą (b.l. 3). Pirmos instancijos teismas nurodė, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas LR CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (LR CPK 365 str. 1 d.). Tuo tarpu pareiškėjas savo prašymą grindžia LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nenumatytu pagrindu – šioje teisės normoje nenurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas pripažįsta prieštaraujančiu Konstitucijai įstatymą ar kitą teisės aktą ar jo dalį, kuris buvo pagrindu sprendimui priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šiuo klausimu turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka dėl išlaikymo dydžio sumažinimo (LR CK 3.201 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Š. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008-01-02 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pareiškėjas nurodė, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis savo prašymą grindė LR CPK 366 str. 1 d. nenumatytu pagrindu. Su šia teismo išvada pareiškėjas nesutiko, nes prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje jis grindė dviem pagrindais, t.y. LR CPK 366 str. 1 d. 5 p. ir LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. Pirmos instancijos teismas pasisakė tik dėl vieno nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, be to, nesprendė klausimo, ar nepraleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėjas pažymi, kad LR CK 3.201 str. nenumato galimybės išlaikymą panaikinti. Priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas LR CK 3.194 str. 4 d. numatytais pagrindais, kurio 2 p. nurodo, jog priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, jeigu vaikas sulaukė pilnametystės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarimu pripažino, kad LR CK 3.194 str. 3 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, jog teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai, kad teismas bylos nagrinėjimo nesustabdė iki kol bus priimtas nutarimas Lietuvos Respublikos Konstituciniame teisme sąlygojo tai, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. Š. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Proceso atnaujinimas tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas - užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2005-06-10 sprendimu priteisė iš pareiškėjo A. Š. išlaikymą po 200 Lt per mėnesį jo pilnamečiui sūnui E. Š. , kol sūnus mokysis vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai. Tačiau pareiškėjas mano, kad yra pagrindas atnaujinti civilinį procesą, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog LR CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog teismas visais atvejais privalo priteisti išlaikymą iš tėvų paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų amžiaus pilnamečiam vaikui, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pirmos instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas savo prašymą grindžia LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nenumatytu pagrindu. LR CPK 370 straipsnis nurodo, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka LR CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas neatitinka turiniui ar formai keliamų reikalavimų arba nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas turi spręsti procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą. LR CPK 369 straipsnis nurodo, jog be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų prašymo atnaujinti procesą turiniui keliami ir specialūs reikalavimai. Pažymėtina, kad reikalavimas nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą reiškia, jog pareiškėjas turi nurodyti bent vieną įstatyme įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą. Vien dėl to, kad prašyme dėl bylos proceso atnaujinimo tiksliai ir tiesiogiai nenurodyta teisės norma, kurioje įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas, nėra pagrindas teismui atsisakyti priimti prašymą, tačiau iš prašyme nurodytų aplinkybių ir proceso atnaujinimo motyvų teismui turi būti aišku, kokiu pagrindu remiasi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą. Jeigu teismui neaiškus proceso atnaujinimo pagrindas, jis gali pareikalauti, kad pareiškėjas savo prašymą ir jo reikalavimą patikslintų. Kadangi prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis remdamasis pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, tai teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, neturi šio spręsti formaliai ir, jei išanalizavus prašyme išdėstytas aplinkybes, gali paaiškėti, kad jame yra nurodyti keli proceso atnaujinimo pagrindai, nors prašyme įvardytas tik vienas konkretus pagrindas, teismas, nusprendęs atnaujinti procesą, nutartyje turi nurodyti visus jo nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi pareiškėjas buvo nurodęs pagrindus, kuriais remiantis prašo atnaujinti procesą.
Pagal LR CPK 80 straipsnio 5 dalį asmuo, pateikdamas teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, privalo sumokėti žyminį mokestį. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį, tačiau pirmos instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, nesprendęs procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimo ir tuo pažeidė LR CPK 370 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus LR CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų. Teisėjų kolegija nurodo, jog klausimą ar prašymas paduotas nepraleidus LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, teismas turi spręstį antrojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje, t. y. kai prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neteisingai taikė civilinio proceso normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina (LR CPK 329 str. 1 d.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti procesinio dokumento trūkumų, prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-324-486/2008 naikintina ir pareiškėjo A. Š. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.