Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. (toliau – ir nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir T. S. skirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 eurų) dydžio bauda.

T. S. įpareigotas paskirtą baudą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Taip pat nurodyta, kad dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Nuspręsta T. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus vykdyti nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir L. O., šis nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinio skundo nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma ne tik apibrėžia bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pateiktu skundu nuteistasis T. S. neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tik kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Skundžiamu nuosprendžiu T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą 60 MGL, t. y. 3 000 eurų, dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir T. S. skirta galutinė bausmė – 40 MGL, t. y. 2 000 eurų, dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad T. S. padarė apysunkį baigtą nusikaltimą, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad nuteistasis praeityje teistas, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 134–137), baustas administracinėmis nuobaudomis (1 t., b. l. 131–133) bei kad byloje nėra duomenų apie jo nepakaltinamumą (1 t., b. l. 69, 72). Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą arba paskirti laisvės apribojimo bausmę atsižvelgiant į jo sunkią materialinę padėtį.

8. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas reglamentuotas BK 75 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1–3 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidedamas tik tuo atveju, jeigu asmeniui buvo skirtos atitinkamos bausmių rūšys, o būtent – arešto bausmė arba laisvės atėmimo bausmė. Nagrinėjamu atveju nuteistajam T. S. skundžiamu nuosprendžiu skirta baudos bausmė, kurios vykdymo atidėjimas, remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, nėra galimas, todėl nuteistojo prašymas taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą atmetamas.

9. Skunde nuteistasis nurodo ir alternatyvų prašymą – skirti laisvės apribojimo bausmę, tai yra griežtinti jam paskirtą bausmę, nes remiantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, laisvės apribojimo bausmė yra griežtesnio pobūdžio bausmė negu nuteistajam paskirta baudos bausmė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo nuosprendį skundžia nuteistasis, todėl jo skundo tenkinimas reikštų minėtų BPK normų, taigi ir paties nuteistojo interesų, pažeidimą, todėl nuteistojo prašymas skirti jam laisvės apribojimo bausmę atmetamas.

10. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad remiantis BPK 352 straipsnio 2 dalimi, jeigu paskirta bauda nesumokama savanoriškai per teismo nustatytą terminą, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdant nuosprendį, kuriuo paskirta bauda, teismas baudos bausmę gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais, o būtent: jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 7, 8 dalys). Tokio pobūdžio klausimai nagrinėjami ir išsprendžiami nuosprendį priėmusio teismo pagal gautą prašymą ar teikimą nuosprendžio vykdymo procese (BPK 362 straipsnio 2 dalis).

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam T. S. paskirtos baudos bausmės dydį, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas. Kaip minėta, nuteistasis T. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 60 MGL dydžio baudos bausmė. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, remiantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad baudos bausmės dydis už apysunkio nusikaltimo padarymą nustatomas nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Taigi, apylinkės teismas paskirdamas nuteistajam T. S. mažesnį už sankcijoje numatytą minimumą baudos dydį nesilaikė imperatyvių baudžiamosios teisės normų. Taip pat pažymėtina ir ta aplinkybė, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (4 lapo paskutinė pastraipa) neteisingai nurodyta, kad T. S. atžvilgiu yra išnykęs teistumas (2 t., b. l. 23). Iš baudžiamojoje byloje esančių įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad T. S. paskutinį kartą buvo teistas Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Minėtoje byloje T. S. skirta arešto bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, paskiriant intensyvią priežiūrą, atitinkamus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones. T. S. iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2023 m. rugpjūčio 11 d. (1 t., b. l. 136–137). BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje įtvirtinta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Išdėstytų aplinkybių visumoje spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. S. bausmę, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, kad aptartų, pirmosios instancijos teismo padarytų, klaidų ištaisymas reikštų nuteistojo teisinės padėties bloginimą, remiantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl proceso išlaidų

12. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 4 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 197,92 eurus (2 t., b. l. 51).

13. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus: kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

14. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas. Būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, todėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Regina Atkočaitienė (2 t., b. l. 40). Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo ginamojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), įvertinusi nuteistojo finansinę padėtį (nuteistojo teigimu, gauna minimalų darbo užmokestį, pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie jo atžvilgiu vykdomų skolų išieškojimą bei turimus finansinius įsipareigojimus (2 t., b. l. 2–13), į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudos bausmė, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš T. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš T. S. valstybės naudai 197,92 Eur (vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų ir 92 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 4 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.