Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-209-1150/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-16
Bylos Nr.
1-209-1150/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24948-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Kaltinamasis
J. Č.
Kategorijos
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.23.1.2Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
Baudžiamosios bylos Nr. 1-209-1150/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24948-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1; 1.2.23.1.2.; 1.1.7.2.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2024 m. balandžio 16 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei,kaltinamajam J. Č. (J. Č.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. Č. (J. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokinasi, faktinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – 38 MGL (1 900 Eur) bauda, teistumas neišnykęs.

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. Č. kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, 2023 m. liepos 6 d. Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, mūvėtų šortų kairėje kišenėje, 50 Eur nominalo vertės banknoto Nr. PB3340076308 lankstinuke, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,765 g, Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,8 %, iki tol, kol 2023 m. liepos 6 d. apie 02.00 val., Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), šį nedidelį kiekį narkotinės medžiagos rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje savo reikmėms laikė narkotines medžiagas – kanapes. Kaltinamasis gailisi padaręs baudžiamąjį nusižengimą.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

4.1. Liudytojas Deivydas Kareniauskas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 6 d. apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas ir sustabdytas patikrinimui automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje sėdėjęs kaltinamasis buvo neramus, muistėsi sėdynėje, taip pat atrodė išsigandęs. Dalinai patikrinus kaltinamąjį jo kairėje šortų kišenėje buvo rastos augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos 50 Eur kupiūros lankstinuke. VŠĮ Trakų ligoninės priėmimo skyriuje atlikus šlapimo testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo nustatyta, kad kaltinamasis vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų (1 t., b. l. 35–38).

4.2. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados Nr. IBPS-V-2113940-23 teismas nustatė, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš 50 Eur banknoto lankstinuko yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,765 g, Δ9 tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,8 % (1 t., b. l. 23–26).

4.3. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra įvykio metu „Body camera“ darytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės analogiškos policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms (1 t., b. l. 30–32).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti

6. Bent vienos iš BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų padarymas sudaro BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę, o neteisėti veiksmai laikomi baigti nuo jų (veiksmų) padarymo momento (formali nusikalstamos veikos sudėtis). Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip aptartų medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-719/2020).

7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. Č. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, t. y. savo reikmėms laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,765 g, Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,8 %, iki tol, kol 2023 m. liepos 6 d. apie 02.00 val., Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), šį nedidelį kiekį narkotinės medžiagos rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą, žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

7.1. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino visiškai, paaiškino įvykio aplinkybes, t. y. tai, kad narkotines medžiagas laikė, kadangi vakare norėjo jas suvartoti.

7.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo“ 1961 m. bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 15 punkte nurodyta, jog prie narkotinių medžiagų priklauso kanapės (antžeminės dalys).

7.3. Pas kaltinamąjį rasta iš viso 0,765 g – kanapių (antžeminių dalių). Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), I sąrašo lentelės 25 punkte nurodyta, kad kanapių (ir jų (kanapių) dalių) nedideliu kiekiu laikytinas ne daugiau kaip 5 g kiekis. Esant šioms aplinkybėms matyti, kad narkotinės medžiagos, kuriomis disponavo kaltinamasis, neviršija Rekomendacijose nurodyto nedidelio kiekio, todėl kaltinimas atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

8. Atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamasis realizavo vieną objektyvųjį BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį – neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą. Remiantis tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo J. Č. veika pagrįstai kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

9. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

10. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

11. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

12. BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmių rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ankstesnį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, veika baigta, turtinė žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – veikos padarymo metu vykdė individualią veiklą, šiuo metu mokinasi, teistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

16. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, artimą minimaliam jos dydžiui, t. y. 75 MGL (3 750 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

17. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

18. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi bei BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą išduotas vykdomasis raštas bausmės nesudedamos, t. y. kaltinamajam skiriama galutinė 50 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda ir 38 MGL (19 000 Eur) dydžio bauda. 38 MGL (1 900 Eur) baudos bausmė vykdoma atskirai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Visgi, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog baigęs mokslus ketina įsidarbinti, bei paskirtą baudą galės sumokėti tik per 6 mėnesius, sprendžiama, jog 2 mėnesių terminas savanoriškai sumokėti baudą gali būti per trumpas ir realiai neįgyvendinamas. Tad teismas sprendžia, jog kaltinamajam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 6 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

20. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 74–77) – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 6 d. 02.30 val. iki 2023 m. liepos 6 d. 10.39 val. (1 para), laikinajame sulaikyme išbūtą vieną parą, prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis).

22. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – 0,682 g kanapių (antžeminių dalių); vokas su tyrimo objekto pakuotėmis (vokas, 50 Eur nominalo vertės banknoto Nr. PB3340076308 lankstinukas), saugomi Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniuje, Liepyno g. 7, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

J. Č. (J. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 75 MGL (3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Č. (J. Č.) paskirti sumažintą bausmę – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis bei 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. paskirta bausme, ir J. Č. (J. Č.) skiriama galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) ir 38 MGL (1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) dydžio bauda.

38 MGL (1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) dydžio paskirtą bausmę vykdyti atskirai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamojo įsakymo išduotą vykdomąjį dokumentą.

Į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką įskaityti J. Č. (J. Č.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. liepos 6 d. 02.30 val. iki 2023 m. liepos 6 d. 10.39 val., (1 (vieną) parą), laikinajame sulaikyme išbūtą vieną parą, prilyginant 2 MGL (100 Eur (vieno šimto eurų)) dydžio baudai.

J. Č. (J. Č.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – 0,682 g kanapių (antžeminių dalių); voką su tyrimo objekto pakuotėmis (voką, 50 Eur nominalo vertės banknotą Nr. PB3340076308), saugomus Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniuje, Liepyno g. 7, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Išaiškinti J. Č. (J. Č.), kad jam šiuo nuosprendžiu paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Neturint lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė