Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Gintaro Godos ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo K. K. ir nuteistojo G. P. kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria atmesti nukentėjusiojo K. K. ir nuteistojo G. P. apeliaciniai skundai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 23 d., laikotarpiu nuo 21 iki 22 val., namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia du kartus peiliu dūrė K. K. į nugarą, padarydamas kiaurinį krūtinės ląstos sužalojimą, pažeidžiant plautį, taip sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą.

Nukentėjusysis K. K. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 30 d. nutartį, perkvalifikuoti G. P. veiką į BK 137 straipsnį, paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu neatitinka tikrovės, nes buvo išgauti apgaule, tyrėjai darant psichologinį spaudimą. Kasatorius prašo remtis parodymais, kuriuos davė teismo posėdyje. Jo manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos Z. K. parodymais, nes jo motina apie bylos aplinkybes negalėjo žinoti. Skunde pabrėžiama, kad teismas paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę, neatsižvelgdamas į tai, kad G. P. nenorėjo sužaloti nukentėjusiojo, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiajam žalos nepadarė, sužalojimai atsirado tarpusavio grumtynių metu, dėl nukraujavimo kaltas pats K. K., nes laiku nesikreipė į medikus.

Nuteistasis G. P. prašo pakeisti nuosprendį, jo veiką perkvalifikuoti į BK 137 straipsnį, paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad konfliktą išprovokavo pats K. K., kuris išsitraukė peilį ir užsimojo juo. Nukentėjusysis sužalotas grumtynių metu, kasatorius jo sužaloti nenorėjo. Teismas negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo parodymais, nes juos davė apsvaigęs nuo narkotikų, įbaugintas tyrėjos. Teismas nepagrįstai rėmėsi Z. K. parodymais. Skunde nurodoma, kad skiriant bausmę, nebuvo atsižvelgta į tai, kad kasatorius prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl jo gailisi, o nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Kasaciniai skundai atmestini.

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendžiai ir nutartys, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrinami tik teisės taikymo aspektu. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiojo K. K. ir nuteistojo G. P. kasaciniuose skunduose iš naujo analizuojamos bylos aplinkybės, pateikiamas savas įrodymų vertinimas. Esminių bylos aplinkybių tyrimas, byloje surinktų įrodymų analizavimas nėra kasacinės instancijos teismo kompetencijos klausimas – tai atliko bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, kuris išsamiai ir nešališkai ištyręs nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, teisingai įvertinęs įrodymus, priėjo pagrįstos išvados dėl G. P. veikos teisinio įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistasis tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, jo veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Apeliantų skundai (daugelis jų argumentų pakartoti kasaciniuose skunduose) buvo išnagrinėti, laikantis baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai). Juose minimos aplinkybės apeliacinio teismo buvo išanalizuotos, dėl esminių apeliacinių skundų motyvų pasisakyta, priimtos nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus.

Kasatorių argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo K. K, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir liudytojos Z. K, parodymais, nevertindamas jų kritiškai, nepagrįstas. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atliko ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotų parodymų ir teisiamojo posėdžio metu gautų duomenų lyginamąją analizę, aiškinosi parodymų pakeitimo priežastis. K. K, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nuteistasis du kartus peiliu smogė jam į nugarą, patvirtino liudytojos Z. K, parodymai, medicinos specialisto išvada, iš dalies ir paties nuteistojo duoti parodymai. Duomenų, kad apklausiant nukentėjusįjį, jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, taip pat, kad bylą tyrę pareigūnai būtų jam darę poveikį, byloje nėra. Teismas pagrįstai rėmėsi išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiojo motinos liudytojos Z. K, parodymais, kuri apie jai žinomas bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir bylą nagrinėjant teisme. Ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai, liudytojos Z. K, parodymai iš esmės sutapo, jie atitiko ir kitą bylos įrodomąją medžiagą. Minėti duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Dėl bausmės paskyrimo

Kasatorių argumentai, kad pirmosios instancijos teismas G. P, skyrė per griežtą bausmę, prieštarauja bylos dokumentų turiniui. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir klaidos nepadarė. Buvo atsižvelgta, kad sunkų smurtinį nusikaltimą kasatorius G. P, padarė, neišnykus teistumui, anksčiau jis teistas penkis kartus, yra recidyvistas. Negalima sutikti su kasatorių argumentais, kad nuteistasis sąžiningai prisipažino kaltu bei nuoširdžiai gailisi. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu jis kaltu prisipažino iš dalies, nuolat keitė parodymus, tuo siekdamas nuslėpti kai kurias reikšmingas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jam paskirta bausmė artima BK 135 straipsnio sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, todėl nėra per griežta, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismo procesiniams sprendimams pakeisti, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o nuosprendis ir nutartis skundų ribose pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo K, K, ir nuteistojo G, P, kasacinius skundus atmesti.