- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- 2-143-180/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01622-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- MS EUROPE B
- Atsakovas
- UAB „Finance Group“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo MS EUROPE B.V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-5276-611/2014 netenkintas ieškovo MS Europe B.V prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Finance Group“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas MS EUROPE B.V. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo byloje pagal jo ieškinį atsakovui UAB „Finance Group“ ir apriboti atsakovo teises disponuoti AB „Swedbank“ banke atsakovo UAB „Finance Group“ vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – banko sąskaita) esančiomis 2 259 191,01 Lt vertės lėšomis ir būsimomis įplaukomis, kiek tai susiję su 2011 m. rugpjūčio 16 d. sutarties (toliau – sutartis), pasirašytos tarp MS Europe B.V. ir UAB „Finance Group“ vykdymu, t. y. atsakovo klientų (išvardintų prašymo priede Nr. 11) už pareiškėjo MS Europe B.V. paslaugas atliekamais mokėjimais. Tuo atveju, jei AB „Swedbank“ banke atsakovo UAB „Finance Group“ vardu atidarytoje banko sąskaitoje nebus MS Europe B.V. priklausančių lėšų paminėtai sumai, taikyti atsakovui UAB „Finance Group“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, taikyti atsakovo banko sąskaitose esančių ginčo sumos dydžio lėšų areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo byloje pagal MS Europe B.V. ieškinį atsakovui UAB „Finance Group“ apribojo atsakovo UAB „Finance Group“ teises disponuoti AB „Swedbank“ banke atsakovo UAB „Finance Group“ vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis 2 259 191,01 Lt dydžio lėšomis. Tuo atveju, jei paminėtoje sąskaitoje tokio dydžio (2 259 191,01Lt) lėšų nebūtų, teismas tokiai situacijai taikė atsakovui UAB „Finance Group“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto už 2 259 191,01 Lt areštą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, taikė atsakovo UAB „Finance Group“ banko sąskaitose esančių lėšų – 2 259 191,01 Lt, areštą.
2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi teismas atsakovo prašymo pagrindu pakeitė paminėta 2014 m. liepos 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nekeisdamas nustatytų apribojimų disponuoti lėšomis banko sąskaitoje ir sprendimo dėl nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei lėšų arešto, teismas leido atsakovui UAB „Finance Group“ iš areštuotų banko sąskaitų, išskyrus AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėti darbo užmokestį bei su tuo susijusias darbo išmokas savo darbuotojams, o taip pat mokėti privalomuosius mokėjimus į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus.
Šalies argumentai
Ieškovas MS Europe B.V. pateikė prašymą apriboti atsakovo teises disponuoti AB „Swedbank“ banke atsakovo UAB „Finance Group“ vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis visa apimtimi be atskiro teismo leidimo, taikyti atsakovui UAB „Finance group“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto už 1 317 310,18 Lt areštą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, taikyti atsakovo UAB „Finance Group“ banko sąskaitose (išskyrus AB „Swedbank“ nurodytą sąskaitą“) esančių 2 302 624,91 Lt areštą.
Ieškovas nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones į banko sąskaitą AB „Swedbank“ banke toliau patenka dalies klientų mokėjimai už paslaugas. Taip nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. į šią sąskaitą buvo pervesta net 784 397,77 Lt ieškovui priklausančių lėšų. Šiuo metu laikinosiomis apsaugos priemonėmis apsaugota 2 259 191,01 Lt suma artimiausiu metu bus viršyta ir atsakovas turės galimybę laisvai disponuoti visomis šią sumą viršijančiomis lėšomis. Be to, iki antstoliui areštuojant AB „Swedbank“ banko sąskaitos lėšas, atsakovas atliko 1 387 024,91 Lt ir 915 600 Lt pavedimą iš šios sąskaitos į jam priklausančią banko sąskaitą. Taigi nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo įsitikinimu egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovas ir toliau pervedinės į banko sąskaitą įplaukiančias pareiškėjui priklausančias lėšas, jas pasisavindamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paminėto MS Europe B.V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Teismas sprendė, kad ieškovas tokiu prašymu iš esmės siekia padidinti AB „Swedbank“ banko sąskaitoje esančių sumų areštą, t. y. siekia uždrausti atsakovui disponuoti visomis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje, o taip pat papildomai ir areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą už 1 317 310,18 Lt, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovo 2 302 624,91 Lt lėšų.
2014 m. rugpjūčio 29 d. atsakovo banko sąskaitoje buvo 1 474 551,52 Lt. Ši suma neviršija Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimis taikyto arešto vertės - 2 259 191,01 Lt. Be to, ieškovas, siekdamas, kad ginčo šalių klientai toliau nemokėtų į nurodytą banko sąskaitą, gali pats imtis aktyvių veiksmų tokiems klientų mokėjimams užkirsti.
Šalies argumentai
Ieškiniu, pareikštu Olandijos teisme, ieškovas prašo priteisti 4 027 914,42 Eur skolą pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras, tačiau neprašo leisti disponuoti banko sąskaita, kuriai teismas šioje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nereiškia pretenzijų dėl atsakovo nurodyto atlikto įskaitymo, o ieškiniu prašoma priteisti suma skiriasi nuo prašomų areštuoti sumų. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrindė tiesioginio ryšio tarp prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo. Be to, ieškovo prašoma areštuoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto suma (1 317 310,18Lt) skiriasi nuo sumos, kuriai, nesant tokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ieškovas prašo areštuoti atsakovo banko sąskaitoje esančias lėšas (2 302 624,91 Lt). Šių sumų skirtumo ieškovas nepagrindė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad 2014 m. liepos 31 d. nutartyje, kuria buvo pritaikyto neginčijamos laikinosios apsaugos priemones (2 259 191,01 Lt) buvo įvertintas atsakovo elgesys dėl to, kad iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas iš banko sąskaitos pervedė tam tikrą lėšų sumą į savo sąskaitą.
Teismas taip pat konstatavo, kad byla tarp šalių nagrinėjama užsienio valstybės teisme, todėl Vilniaus apygardos teismas neturi išsamių duomenų apie bylos eigą. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl jų didelio masto, teismui neturint galimybės visapusiškai įvertinti bylos duomenų, gali suvaržyti atsakovo veiklą ir taip sukelti atsakovui ypač neigiamų finansinių sunkumų. Tai neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų. Teismas sprendė, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra tinkamai apsaugoti ieškovo interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovas MS EUROPE B.V. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – apriboti atsakovo teises disponuoti AB „Swedbank“ banke atsakovo UAB „Finance Group“ vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis visa apimtimi be atskiro teismo leidimo; taikyti atsakovui UAB „Finance group“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto už 2 302 624,91 Lt areštą, o jo nesant ar esant nepakankamai, taikyti atsakovo UAB „Finance Group“ banko sąskaitose (išskyrus AB „Swedbank“ nurodytą sąskaitą“) esančių 2 302 624,91 Lt areštą. Prašo teismo nutartį vykdyti skubiai.
1. Egzistavo pagrindas uždrausti atsakovui disponuoti visomis banko sąskaitoje esamomis lėšomis ir būsimomis įplaukomis. Pirma, tai nesuvaržytų atsakovo teisių, nes visos banko sąskaitoje esančios lėšos ir būsimos įplaukos priklauso apeliantui (atsakovas to neginčija). Tai klientų lėšos už jam (apeliantui) suteiktas paslaugas (sutarties 3.1 p.), ir tik jis (apeliantas) turi teisę pervesti šias lėšas, o atsakovui toks leidimas neduotas (sutarties 3.1 p.). Kitą vertus, taip būtų užkirstas kelias atsakovui pasisavinti lėšas, kurias į atsakovo vardu atidarytą sąskaitą moka apelianto klientai – suma nuolat didėja. Apeliantas neturi galimybės pats sustabdyti klientų vykdomų mokėjimų į atsakovo vardu atidarytą banko sąskaitą, nes duomenis apie klientus ir jų įsiskolinimus administruoja atsakovas. Nors šiuo metu areštuota suma nėra viršyta, tačiau ji didėja ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės artimiausiu metu taps neefektyvios.
2. Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra sąsajos tarp prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių bei grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pirma, ieškinio reikalavimai apima ir banko sąskaitoje esančias, ir būsimas lėšas, priklausančias apeliantui. Ieškiniu reikalaujama suma, kurią sudaro klientų įmokos, mokamos tiek į sutartyje numatytą, tiek į kitas atsakovo klientams nurodytas sąskaitas. Antra, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, atsakovas neteisėtai du kartus pasisavino apeliantui priklausančias atsakovo administruojamoje banko sąskaitoje esančias lėšas, o tai kelia grėsmę būsimam užsienio teismo sprendimo įvykdymui. Trečia, ieškinys papildytas reikalavimu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atliekant vienašalį įskaitymą. Atsakovas 2014 m. spalio 8 d. informavo apie dar vieną įskaitymą. Taigi jis toliau neteisėtai disponuoja apeliantui priklausančiomis lėšomis, o tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Didelė ieškinio suma taip pat vertintina kaip grėsmė, kad teismo sprendimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali likti neįvykdytas.
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad papildomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo bei proporcingumo principams. Pirma, į Banko sąskaitą patenkančios lėšos priklauso apeliantui ir atsakovas neturi teisės jomis disponuoti, tačiau tai daro. Antra, atsakovas neteisėtai pasisavino 2 302 624,91 Lt dydžio lėšas pateikus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2014 m. liepos 29 d. pervedimai – 1 387 024,91 Lt ir 915 600 Lt). Tai sudaro pagrindą papildomai areštuoti atsakovo turtą už 2 302 624,91 Lt ir šis areštas niekaip nepažeis ekonomiškumo bei proporcingumo principų, nes šios lėšos yra apelianto turtas, šiuo metu neteisėtai valdomas atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Finance Group“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
Sutarties pagrindu apeliantas įsipareigojo teikti paslaugas atsakovo surastiems klientams ir tarp šalių susiklostė komercinio atstovavimo santykiai – atsakovas veikė kaip apelianto (MS Europe B.V.) atstovas tarp apelianto ir jo potencialių klientų, gaudamas už tai atitinkamą komisinį mokestį. Šalys ilgą laiką sėkmingai bendradarbiavo, tačiau vėliau apeliantas pranešė nutraukiantis sutartį nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. ir pateikė naują, atsakovui nenaudingą, sutarties projektą, su kuriuo jis (atsakovas) nesutiko, todėl apeliantas sutartį vienašališkai nutraukė. Dėl apelianto siekio perimti jos (atsakovo) surastus klientus, jis (atsakovas) patyrė nuostolių, kuriuos iš dalies padengė įskaitymu ir pareikalavo, kad apeliantas atlygintų likusią nuostolių dalį – 1 125 941,50 Lt. Tik po to apeliantas pradėjo reikalauti tariamos 4 027 914,42 Eur skolos atlyginimo. Pirmiausia apeliantas reikalavo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik 2 259 191, 01 Lt, t. y. tai sumai, kuriai atliktas įskaitymas.
Atsiliepimas
2. Apelianto reikalavimai prieštaringi. Jeigu jis pripažįsta, kad atsakovas yra jo komercinis atstovas, tada atstovo (atsakovo) sudarytos sutartys sukuria pasekmes atstovaujamajam, (apeliantui), tačiau tokiu atveju nepagrįstas reikalavimas, kuriuo iš atsakovo reikalaujama ir 4 027 914,42 eurų, kuriuos klientai yra įsiskolinę. Kitu atveju, t. y. pripažinus, jog jis (atsakovas) pirko iš apelianto paslaugas ir jas perpardavė atsakovo surastoms įmonėms Lietuvoje, apeliantas galėtų reikalauti iš atsakovo priteisti 4 027 914,42 Eur skolą už suteiktas šioms įmonėms paslaugas, tačiau negalėtų pretenduoti į lėšas atsakovo vardu atidarytoje sąskaitoje, į kurią mokėto atsakovo surasti klientai už atsakovo tariamai perparduodamas paslaugas.
3. Ne visos atsakovo vardu atidarytos sąskaitos lėšos priklauso apeliantui Į šią sąskaitą pervedamas ir komisinis mokestis atsakovui. Be to, pati sąskaita atidaryta atsakovo vardu, priklauso atsakovui.
4. Apeliantas aktyviais veiksmais siekia, kad už paslaugas būtų atsiskaitoma tiesiogiai jam.
Šalies argumentai
5. Apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su jo pareikšto ieškinio užsienio teisme reikalavimais. Ieškinio reikalavimas – 4 milijonai eurų, neatitinka kitaip apskaičiuotos sumos, kurios atlyginimą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apeliantas nebuvo pareiškęs reikalavimo nei pripažinti įskaitymo negaliojančiu, nei įgyti teisę disponuoti banko sąskaita, ir neįrodė, kad ieškinio reikalavimai apima banko sąskaitoje esančias sumas.
6. Apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia laikinųjų apsaugos priemonių taikymu kenkti atsakovui ir klaidina teismą, teigdamas, kad yra pareiškęs ieškinio reikalavimus dėl įskaitymo teisėtumo bei reikalavimą perduoti jam disponavimo banko sąskaita teises. Toks reikalavimas pagal sutartinio teismingumo taisykles net negalėtų būti nagrinėjamas Nyderlandų Karalystėje.
7. Ieškinys dėl 4 milijonų eurų grindžiamas siekiu prisiteisti klientų skolą, tai nėra reikalavimas atlyginti nuostolius, kaip teigiama atskirajame skunde. Sutartį apeliantas nutraukė pagal jos 6.2 straipsnį, nesant sutarties šalių kaltės. Pats apeliantas atsakovą laiko neatsakingu už klientų skolas, ir tai patvirtina Neatsiskaitymo rizikos draudimo sutartis, kurioje atsakovas nurodytas kaip agentas, neatsakantis už atstovaujamųjų skolas.
8. Atsakovas niekada nereikalavo ieškovui priklausančių sumų pervesti į kitą sąskaitą, tik pačiam atsakovui priklausantį atlyginimą. Tik dėl klientų klaidos kartais apeliantui priklausančios sumos būdavo pervedamos į kitą atsakovo sąskaitą.
9. Apeliantas neįrodė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja rizika neįvykdyti sprendimo ar dėl to jo (sprendimo) įvykdymas gali pasunkėti.
10. Atsižvelgiant į atsakovo vykdomos pagrindinės veiklos specifiką (tarpininkavimas grąžinant PVM iš užsienio mokesčių administratorių), akivaizdu, jog atsakovo banko sąskaitose esančių lėšų didžiąją dalį sudaro ne atsakovo (UAB „Finance Group“) lėšos, o būtent atsakovo klientams priklausančios lėšos, klientų vardu atgautos iš užsienio valstybių, todėl lėšų, nepriklausančių UAB „Finance Group“, areštas pažeistų ne tik atsakovo, bet ir daugybės ginče nedalyvaujančių asmenų teisėtus interesus. Apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Iš bylos duomenų sprendžiama, kad apeliantas yra pareiškęs Nyderlandų Karalystės teisme ieškinį atsakovui dėl 2011 m. rugpjūčio 11 d. sutarties su atsakovu nutraukimo pripažinimo teisėtu ir įpareigojimo atsakovą apmokėti neapmokėtas sąskaitas (bendra suma – 4 027 914,42 Eur), taip pat dėl įstatymo nustatytų palūkanų ir su ginču susijusių išlaidų priteisimo.
Ieškinyje nurodyta, kad apeliantas teikia paslaugas kelių transporto vežėjams, kurie už naudojimąsi kelių infrastruktūra gali atsiskaityti apelianto išduotomis kortelėmis, fiksuojančiomis vežėjo pasinaudojimą infrastruktūra. Teikdamas tokias paslaugas vežėjams, apeliantas sutarties pagrindu bendradarbiavo su atsakovu, atstovaujančiu vežėjus Lietuvoje. Vežėjai už naudojimąsi keliais turėjo atsiskaityti pasinaudoję atsakovo banko sąskaita, o komisinį mokestį atsakovui mokėti į kitą atsakovo sąskaita SEB banke. Sąskaita banke „Swedbank“ (banko sąskaita) pagal sutarties 3.1 punktą bendra apelianto bei atsakovo nuosavybė, o disponuoti lėšomis sąskaitoje turi teisę apelianto įgalioti asmenys ir atsakovas, gavęs apelianto sutikimą. Apeliantui negaunant apmokėjimų, jis nutraukė sutartį su atsakovu. Nurodyta, kad apeliantui turėjo būti sumokėta 4 027 914,42 Eur (sąskaitos iki 2014 m. liepos 23 d.).
Iš šalių paaiškinimų procesiniuose dokumentuose matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimo. Apelianto reikalavimai ir pozicija dėl to nėra nuoseklūs. Jis teigia, kad visos banko sąskaitoje esančios ir į ją patenkančios lėšos yra jo (apelianto) nuosavybė, kuria būtent ieškovas turi teisę disponuoti. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, toks šalių sutartinių santykių kvalifikavimas rodytų ieškovo poziciją, kad atsakovas veikė, kaip ieškovo atstovas, taigi ir savo veiksmais teisines pasekmes sukūrė būtent atstovaujamajam. Kita vertus, ieškovas reikalauja atsakovą sumokėti per 4 milijonus eurų ir šią sumą supranta kaip vežėjų (klientų) į banko sąskaitą iki sutarties nutraukimo mokėtinas sumas. Ieškovo vertinimu, atsakovas yra atsakingas už tai, kad banko sąskaitoje būtų reikiama iš vežėjų už naudojimąsi kelių infrastruktūra surinkta suma, kuria ieškovas atsiskaitys su rinkliavų už infrastruktūrą surinkėjais. Tokia ieškovo pozicija ne visai dera su minėta ieškovo palaikoma pozicija, jog su atsakovu yra susiklostę komercinio atstovavimo teisiniai santykiai. Dėl šalių tarpusavio santykių kvalifikavimo pasisakys bylą iš esmės nagrinėjantis Nyderlandų Karalystės teismas. Nuo šalis siejančių santykių kvalifikavimo priklausys ir šalis siejančių tarpusavio teisių ir pareigų turinys bei bus sprendžiama dėl šalių tarpusavio reikalavimų viena kitai pagrįstumo, nuo ko priklauso ir atsakovo atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo vertinimas. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant atskirąjį skundą nėra galimybės išsamiai įvertinti ieškinio prima facie pagrįstumo. Tam kliūtis sudaro tiek tai, kad byla nagrinėjama Nyderlandų Karalystės teisme, todėl bylos aplinkybes pagrindžiantys įrodymai ir išsamūs šalių paaiškinimai pateikti Nyderlandų Karalystės teismui, tiek paties ieškovo pozicijos nenuoseklumas ir galimas keitimas (ieškovas teigia byloje tikslinąs ieškinio reikalavimus).
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas vertins ir nagrinės į bylą pateiktus duomenis (CPK 12, 178 str.) ir pasisakys dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo.
Remiantis CPK 144 straipsniu, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės. Taikomos gali būti tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su ieškinio reikalavimais, t. y. kuriomis būtų užtikrinamas patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymas.
Pirmiausia, dar nepareiškęs ieškinio, ieškovas 2014 m. liepos 29 d. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl 2 259 191, 01 Lt. Būtent apie tokios sumos įskaitymą atsakovas, pripažindamas ieškovo reikalavimą į šią banko sąskaitoje sutarties nutraukimo metu buvusią sumą, 2014 m. liepos 28 d. pranešė ieškovui (t.1, b.l. 57). Ieškovas nepripažįsta įskaitymo teisėtumo, nepripažindamas iš dalies įskaityto atsakovo reikalavimo – 3 385 132,51 Lt nuostolių, kuriuos atsakovas teigia patyręs dėl atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Visai numatomai ieškinio reikalavimų sumai – 4 027 914,42 eur, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas iki ieškinio padavimo neprašė. Tik vėliau, 2014 m. rugsėjo 8 d., jis paprašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – visa apimtimi, be atskiro teismo leidimo, taikyti atsakovui UAB „Finance group“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto už 1 317 310,18 Lt areštą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, taikyti atsakovo UAB „Finance Group“ banko sąskaitose (išskyrus banko sąskaitą) esančių 2 302 624,91 Lt areštą. Reikalavimą papildomai areštuoti 2 302 624,91 Lt ieškovas grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas tokią sumą iš banko sąskaitos 2014 m. liepos 29 d. dviem pavedimais pervedė į kitą savo sąskaitą. Sutiktina, kad šios sumos pervedimą (įskaitymą) pirmosios instancijos teismas įvertino dar 2014 m. liepos 31 d. nutartimi taikęs laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina ir tai, kad teismas areštavo lėšas banko sąskaitoje, siekdamas išlaikyti padėtį iki įskaitymo (jeigu lėšos dar sąskaitoje, 1 t. 80 b. l.) ir tik, jeigu lėšų jau nebėra sąskaitoje, užtikrinti ieškovo reikalavimo į šias lėšas įgyvendinimą, areštuojant minėtai sumai kitą atsakovo turtą. Taigi 2014 m. liepos 31 d. laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės buvos siekiama išsaugoti banko sąskaitoje sutarties nutraukimo metu buvusias lėšas. Taikyti visų į banko sąskaitą pakliūnančių lėšų areštą teismas atsisakė, įvertinęs tai, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės nėra tinkamai apibrėžtos ir sudarytų bankui kliūtis realiai ir tinkamai įvykdyti tokį įpareigojimą bei atskirti lėšas, kurios įplauktų į šią banko sąskaitą pagal sutartį, nuo lėšų, pervestų į banko sąskaitą kitais pagrindais. Taigi teismas jau yra pasisakęs dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – į banko sąskaitą pervedamų lėšų areštą. Nors teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata galios, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, turinčioms esminę reikšmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išnagrinėti, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai. Apeliantas (ieškovas) pakartotinai pateikęs analogišką prašymą – areštuoti visas į banko sąskaitą pervedamas lėšas, naujų, teismo dar nevertintų aplinkybių nenurodė. Tai, kad į banko sąskaitą nuolat pervedamos, todėl kaupiamos lėšos, dėl kurių yra kilęs ginčas, nėra nauja aplinkybė, kaip ir atsakovo atliktas ir teismo jau įvertintas tarpusavio reikalavimų įskaitymas.
Skirtingai nei sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą 2014 metų liepos mėnesį, šiuo metu jau yra žinoma, kad, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį, banko sąskaitoje jau nebebuvo sutarties nutraukimo metu buvusių 2 259 191, 01 Lt (jas atsakovas įskaitė), todėl apeliantas, nepripažįstantis atsakovo atlikto įskaitymo, siekia, kad būtų areštuota atsakovo turto, kurio vertė lygi 2014 m. liepos 29 d. iš banko sąskaitos atliktų pervedimų sumai. Iš esmės ieškovas siekia pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kad pirmiausia įskaitymo sumai būtų areštuota ne lėšos banko sąskaitoje, o kitas atsakovo turtas. Apelianto vertinimu į banko sąskaitą vis dar pervedamos lėšos priklauso jam, todėl taip pat prašo areštuoti banko sąskaitoje esančias (į ją vis dar pervedamas) lėšas.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo 2014 m. rugsėjo 8 d. reikalavimas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones neatitinka Nyderlandų Karalystėje pareikšto ieškinio reikalavimų. Pirma, ieškiniu reikalaujama apriboti atsakovo teisę disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis visa apimtimi, nesiejant draudimo disponuoti lėšomis su ieškinio reikalavimo dydžiu (4 027 914,42 Eur). Taigi prašymas neatitinka proporcingumo principo. Antra, tokiu prašymu neatsižvelgiama į tai, kad jau areštuotas kitas atsakovo turtas už 2 259 191, 01 Lt, kad papildomai prašoma areštuoti atsakovo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto už 1 317 310,18 Lt, o šio turto esant nepakankamai – lėšas sąskaitose, kitose nei banko sąskaita (2 302 624,91 Lt). Toks ieškovo prašymas nedera su proporcingumo principu, įpareigojančiu teismą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekti šalių interesų balanso ir nevaržyti atsakovo daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovas nepaaiškino, kodėl prašo kaip alternatyvą areštuoti mažiau atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nei lėšų sąskaitoje, jeigu kito turto nepakanka. Sumas ieškovas suvienodina tik atskirojo skundo reikalavime, kuris netapatus 2014 m. rugsėjo 8 d. reikalavimui, t. y. yra didesnis.
Išdėstytų motyvų pagrindu teismas prieina išvadą, kad ieškovo reikalavimai dėl atsakovo banko sąskaitos visa apimti ir kito turto arešto už 2 302 624,91 Lt neatitinka ieškinio, t. y. jį neribotai viršija, todėl ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas. Tenkinti jį iš dalies, t. y. teismui ex offiicio vertinti ir spręsti, kokia suma areštuotina atsakovo banko sąskaitoje ir kokios vertės kitas turtas, kad areštas atitiktų pareikšto ieškinio reikalavimą, taip pat nėra teisinio pagrindo. Kadangi pareikšto ieškinio reikalavimas yra dėl konkrečios sumos priteisimo, į konkrečią atsakovo banko sąskaitą pervedamų lėšų areštas nėra tiesiogiai susijęs su pareikštu reikalavimu ir tokio arešto taikymas reikštų pasisakymą dėl bylos esmės, t. y. dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo bei iš to kylančių padarinių (kam priklauso banko sąskaitoje esančios lėšos, ar ieškovas turi reikalavimą į atsakovą, ar egzistavo priešpriešiniai reikalavimai bei dėl įskaitymo teisėtumo). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, negali nagrinėti bylos iš esmės. Jis (teismas) tik patikrina ar egzistuoja pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (CPK 144 str. 1 d.), t. y. ar ieškinys tikėtinai pagrįstas, ar netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neįrodė grėsmės dėl jam tikėtina palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo. Ieškovo nurodytos aplinkybės (su atsakovu nutrauktas sutartinis bendradarbiavimas; atsakovas lėšas banko sąskaitoje panaudojo priešpriešinių reikalavimų įskaitymui) neįrodo nei to, kad atsakovo finansinė padėtis sudarytų prielaidas abejoti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybe, nei to, kad atsakovas vengtų atsiskaityti su ieškovu. Priešingai, iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad tarp šalių yra kilę nesutarimai dėl sutarties vykdymo, dėl tarpusavio teisių ir pareigų bei atsiskaitymų. Šis ginčas bus išspręstas Nyderlandų Karalystės teismo, priimant sprendimą byloje. Nesant papildomų įrodymų, kad atsakovas vengtų atsiskaityti ne dėl tarp šalių kilusio ir teisme nagrinėjamo ginčo, taip pat atsižvelgus į atsakovo veiklos pobūdį – tarpininkavimas grąžinant PVM iš užsienio mokesčių administratorių, atsakovo kitose nei banko sąskaitoje esančių lėšų arešto taikymas gali neigiamai paveikti su byla nesusijusius trečiuosius asmenis, siekiančius susigrąžinti PVM.
Pažymėtina ir tai, kad į bylą 2015 m. vasario 11 d. pateikti atsakovo paaiškinimai bei įrodymai leidžia teigti, kad apeliantas aktyvais veiksmais siekia, jog klientai atsiskaitytų tiesiogiai su juo, ketina pradėti išieškojimą iš klientų. Tai įrodo apelianto pozicijos nenuoseklumą dėl subjektų, turinčių pareigą atsiskaityti su apeliantu. Be to, klientams (bent daliai jų) atsiskaičius tiesiogiai su ieškovu, tai gali būti pagrindas mažinti ieškiniu atsakovui pareikštą reikalavimą, atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visa prašoma apimtimi potencialiai gali viršyti šiuo metu pareikštus ieškovo reikalavimus (duomenų, ar yra klientų, kurie ieškovo reikalavimu atsiskaitė tiesiogiai su juo, teismas neturi), o tai nesuderinama su ekonomiškumo ir proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.), įpareigojančiais teismą laikinosiomis apsaugos priemonėmis neviršyti preliminariai pagrįstų reikalavimų sumos, nei vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo ir nevaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Nesant kitų duomenų (išskyrus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą), kad atsakovas imtųsi priemonių, galinčių apsunkinti sprendimo įvykdymą, teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. ir rugpjūčio 19 d. nutartimis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (kai užtikrinamas įskaitymo, dėl kurio kilęs ginčas, sumos išsaugojimas) atitinka šalių interesų pusiausvyrą ir nei vienai ginčo šaliai nesuteikia prioriteto. Be to, (nagrinėjamu atveju tai svarbu) nepažeidžia su byla nesusijusių trečiųjų asmenų (atsakovo klientų, kurie atsakovo pagalba per jo sąskaitas, susigrąžina PVM) teisių (juos paliestų ieškovo reikalaujamos sumos, esančios atsakovo vardu atidarytose sąskaitose, areštas). Taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko viršijančias ieškinio reikalavimus, netikslinga. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas lėšas banko sąskaitoje naudotų kitaip nei priešpriešinių reikalavimų su ieškovu įskaitymams.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti ar keiti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata galios, todėl, pasikeitus aplinkybėms, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galės būti sprendžiama pakartotinai.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.