- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-01
- Bylos Nr.
- 2-897-122/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- M. P., V. N.
- Advokatai
- Gintaras Degimas
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei ir Jurgitai Rupšaitei, dalyvaujant vertėjai Vidai Rimkienei, ieškovui J. V., ieškovo atstovei – advokatei Rūtai Čilinskaitei, atsakovui M. P., atsakovo atstovui – advokato padėjėjui Gintarui Degimui, atsakovui V. N., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. V. (J. V.) ieškinį atsakovams M. P., V. N. (V. N.) dėl kredito davėjo teisių ir pareigų perkėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas perkelti visas kredito davėjo teises ir pareigas pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį J. V. (J. V.) ir priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ir jo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė, jog bandė klausimą išspręsti su atsakovu M. P. geruoju, bet jis vengia bendrauti, todėl negalėdamas susitaikyti su jo pikta valia – užvaldyti svetimą turtą, kreipėsi į teismą teisminės gynybos. Paaiškino, kad dar 2004 metais verslininkas V. N. kreipėsi į ieškovą dėl 25 tūkstančių JAV paskolos. Jis sutikęs paskolą suteikti per savo patikėtinį – atsakovą M. P., nes tuo metu jam dažnai tekdavę išvykti, t. y. retai būdavo namie. Be to, V. N. tiek gerai nepažinojo, todėl pinigus skolino tik todėl, kad už jį garantavo dar ir atsakovas P.. Pagal paskolos raštelį skolininkas pinigus jam turėjo sugrąžinti iki 2004 m. balandžio 20 d., bet prievolės įvykdymo laikotarpiui suėjus, skolininkas kreipėsi tiesiogiai į jį prašydamas priimti 12500 Lt, t. y. dalį pinigų ir apie jų gavimą išduoti pakvitavimą. Tačiau jis pinigų nepriėmė ir pasiūlė kreiptis į jo patikėtinį M. P., kuris buvo įsipareigojęs šį reikalą sutvarkyti iki galo. Tačiau dėl jam nežinomų priežasčių, atsakovas M. P. atsisakė skolininkui išduoti rašytinį liudijimą dėl dalies pinigų gavimo. Kaip paaiškėjo, nesant pakvitavimo, skolininkas M. P. neperdavė pinigų ir tarp jų kilo rimtas konfliktas. Esant tokiai situacijai, ieškovui tapo sudėtinga atgauti paskolą. Atsakovai, t. y. M. P. dėl jam patikėtų reikalų tvarkymo ėmė ieškovo vengti ir išsisukinėti, o V. N. nesutinka be teismo įsikišimo, sugrąžinti tiesiogiai jam skolos. Pažymėjo, jog tik 2009 metais, kai teisme buvo sprendžiama byla dėl atsakovo N. santuokos nutraukimo, o jis joje dalyvavo kaip kreditorius, sužinojo, kad atsakovų konfliktas dėl jo 2004 metais paskolintų pinigų buvo sprendžiamas teisme ir priimtas teismo įsakymas, bet atsakovas P. jam apie tai net nepranešė. Taigi, ieškovui tapo aišku, kad jo verslo reikalų patikėtinis P. siekia sau naudos. Kadangi dėl nesąžiningų P. veiksmų iki šiol negali atgauti atsakovui N. paskolintų pinigų, o jo teisėti interesai eilę metų yra pažeidžiami, todėl prašo atstatyti teisingumą ir perkelti ieškovui visas kredito davėjo teises ir pareigas, pakeičiant prievolės šalį pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, nes kitaip savo teisėtų interesų negali apginti.
Atsakovas M. P. ir jo atstovas su pareikštu ieškiniu visiškai nesutiko. Nurodė, jog ieškovo reikalavimas nepagrįstas ir neteisėtas. Jokių siųstų ieškovo reikalavimų dėl kreditoriaus perkėlimo nėra gavęs ir tai patvirtina išrašas iš pašto. Nurodė, jog dar 2005 metais teisminiuose procesuose atsakovas N. niekur nepaminėjo ir nereiškė pretenzijų dėl vadinamo tikrojo kreditoriaus J. V., net nereikalavo jo įtraukimo į bylas. Rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas N. gavo paskolą iš P., bet jos gera valia negrąžino, todėl buvo pradėtas priverstinis išieškojimas. Tik šioje nagrinėjamoje byloje atsakovas N. neigia teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, nors visiškai prieš tai nereiškė jokių pretenzijų. Kaip matyti, šalių sandoris tebėra nenuginčytas bei taikos sutartis galiojanti, todėl teismo patvirtintas sandoris tampa nebeginčijamu. Visiškai nesuprantamas ieškovo elgesys, kuris skolininkui skolindamas vienam mėnesiui didelę sumą pinigų, juos prisimena tik po septynerių metų. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad šioje byloje siekiama modifikuoti tik teisinį santykį, bet neprašoma panaikinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris N. yra privalomas ir vykdytinas. Mano, jog ieškovas nepagrindė ieškinio, neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl pareikštas reikalavimas, kaip nepagrįstas, negali būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. N. visiškai su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad su P. yra pažįstami nuo vaikystės ir laikas nuo laiko pabendraudavo, kalbėdavo verslo klausimais. Tuo metu, jam verslas gana neblogai sekėsi, buvo įkūręs nemažai tokių įmonių. Pinigai „sukosi“ versle, todėl, prireikus grynųjų, skolindavosi iš kitų asmenų, tame tarpe ir iš V.. Tačiau ieškovo paprašius paskolinti didesnę - 25 tūkstančius JAV dolerių sumą, jis norėjo kad už jį kas nors garantuotų. Kadangi su P. buvo artimiau pažįstami, negu su V., šis sutiko už jį garantuoti. Taip ieškovo V. paliepimu paskolos raštelis buvo surašytas tarp jo ir P.. Patikino, jog 25 tūkstančius JAV dolerių gavo iš ieškovo, o ne iš P.. Atsakovas M. P. paskolos sandoryje dalyvavo tik kaip jį labiau pažįstantis asmuo - jo užtarėjas. Teigė, jog sutartai datai atnešė paskolos dalį tikrajam kreditoriui - ieškovui ir pareikalavo pakvitavimo apie pinigų gavimą. Tačiau ieškovas nusiuntė jį vėl pas savo reikalų tvarkytoją P., sakydamas, kad jis viską turi sutvarkyti ir pinigus jam perduoti. Tačiau atsakovas P. reikalavo visos sumos, o dalies pinigų nepriėmė ir jokio rašto neišdavė. Prašo atkreipti dėmesį, kad atsakovo P. teiginiai dėl sudaryto sandorio, teisminių procesų, ieškovo, kaip kreditoriaus, įtraukimo į bylas, ne visai atitinka tikrovę. Pradinėje santuokos nutraukimo byloje ieškovas negalėjo būti įtrauktas kaip tikrasis kreditorius, nes sandoris įvyko jau po santuokos nutraukimo. Be to, turimas raštelis – paskola, kaip rašytinis įrodymas nebūtų pagrindęs tikrojo kreditoriaus. Tik atsinaujinus ginčams su žmona, kreditorius įstojo į teisminį procesą. Be to, keista, kad atsakovas daug ko „neprisimena“ ir tai kartojo vos ne į kiekvieną proceso šalių ir teismo užduotą klausimą. Kaip „nepažįsta“ ieškovo ir „neprisimena“ jų bendrų reikalų tvarkymo, kelionių į Kaliningradą, vykimą su šeimomis į egzotiškas šalis atostogauti, nuoseklų draugavimą, pasitikėjimą vienas kitu ir panašiai, kas išties parodo P. asmens nesąžiningumą ir norą pasipelnyti. Prašo teismo visiškai patenkinti V. ieškinio reikalavimus ir perkelti visas kredito davėjo teises ir pareigas tikrajam kreditoriui. Patikino, kad skolos neneigia ir stengiasi skolą sugrąžinti tam asmeniui, iš kurio skolinosi. Atsakingai pareiškė, jog paskolos rašteliu patvirtintos 25 tūkstančių JAV dolerių sumos iš P. niekad nėra skolinęsis. Be to, akivaizdu, kad P., neužsiimdamas jokiu verslu, neturėdamas jokio vertingo turto, gaudamas iš darbdavio tik vidutinį darbo užmokestį, tokių pinigų negalėjo sutaupyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, šalių, jų atstovų paaiškinimus ir įrodymus, atsižvelgė į įrodymų tarpusavio ryšį ir į tai, ar įrodymai vienas kitą patvirtina, ar yra prieštaringi. Išanalizavus objektyviai, visapusiškai ir išsamiai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškinio atmetimui. Pažymėtina, kad įrodinėjimui šioje byloje buvo reikšminga ne tik byloje surinkta medžiaga dėl tarp šalių sudaryto paskolos sandorio, kiti šalių pateiktieji rašytiniai įrodymai, bet ir šalių dėl asmens veiksmų suvokimo nurodyti faktai, patvirtinantys tų asmenų raštingumą, kurie užfiksuoti šalių minimuose įrodymuose (buitinis rusų kalba rašytas raštelis - pakvitavimas dėl 25 tūkstančių JAV dolerių paskolos, taikos sutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), jų patirtis versle, bendradarbiavimas bei visos kitos faktinės bylos aplinkybės.
Atsakovo M. P. teiginiai, jog ieškovo J. V. nepažinojo bei už jį netvarkė jokių reikalų, nevyko kartu į verslo komandiruotes, vertintina kritiškai, nes iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad minėtų šalių santykiai buvo gana artimi ir tai patvirtino liudytojai (I tomas b.l. II tomas b.l.33-61). Tuo tarpu atsakovas V. N., šioje byloje teigdamas, kad atsakovui P. norėjo atiduoti dalį skolos 12500 Lt, kurių pastarasis nepriėmęs, iškilo prieštaravimas tarp šioje byloje faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvę bylos numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Taigi, (duomenys neskelbtini) atsakovas V. N., rašydamas prieštaravimus į (duomenys neskelbtini) priimtąjį teismo įsakymą dėl 73973,75 Lt skolos priteisimo (c.b. (duomenys neskelbtini)) ir atsiliepimą į ieškinį, nurodo, jog pas kreditorių M. P. jis atėjo su skolos dalimi – 8000 JAV dolerių, kuris atsisakė išduoti pinigų gavimo pakvitavimą, todėl jis atsisakęs grąžinti skolos dalį ir parašęs kitą pakvitavimą su nauja pinigų grąžinimo data (ten pat, b.l.19, 34). Išnagrinėtos bylos medžiaga pagrindžia, kad ginčas, pagal 2004 metais išduotą pakvitavimą dėl 25 000 JAV dolerių paskolos, tarp skolininko ir kreditoriaus iškilo būtent dėl valiutos kurso (dolerio ir lito) neatitikimo faktinei skolos dienai, todėl, nuvertėjus doleriui, kreditorius pageidavo skolą atgauti litais. Tačiau, kaip matyti, sandorio šalys susitaikė ir teismas (duomenys neskelbtini) patvirtino jų taikos sutartį (ten pat, b.l.48-49). Skolininkui nevykdant taikos sutarties sąlygų, kreditoriaus M. P. prašymu buvo išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas skolos priverstinis išieškojimas (ten pat, b.l.50, antstolės A. R. Žičkuvienės vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
Bylose esančia medžiaga nustatyta, kad pakvitavimas ir taikos sutarties projektas surašyti dalyvaujant abiem šalims – M. P. bei V. N.. Taigi, šiuo atveju yra išreikšti tikrieji šalių ketinimai, nors matyti, kad pakvitavimas dėl paskolos, kaip dokumentas, turi reikalavimo trūkumų. Tačiau esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Skolininkas V. N. raštu pripažino, jog pinigus iš M. P. (duomenys neskelbtini) yra gavęs. Esant šioms sąlygoms, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.870 straipsnis).
Teismas, įvertinęs esamą medžiagą, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, turi pagrindo manyti, kad sandorio šalys, ginčydamos pakvitavimo sudarymo faktus, neatskleidė teismui tikrųjų dokumento tarp V. N. ir M. P. surašymo tikslų, o išdėstyti faktai ir aplinkybės neatitinka jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytoms aplinkybėms. Be to, esant tarp šalių kitokiems pokalbiams ir tikslams, negu yra užfiksuota buitiniame ranka rašytame raštelyje, buvo galimybė juos tinkamai įforminti, t. y. sandoris vyko tarp patyrusių verslininkų ir ieškovo žodžiais – verslo konsultanto, jo patikėtinio M. P., kurie privalėjo sandorius sudaryti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus. Taigi, teismas turi pagrindo manyti, kad sandorio šalys puikiai suvokė įstatymo galią bei atitinkamai, nesilaikydami sandorio sudarymo notarinės formos, prisiėmė iš to ateityje teksiančias įstatymų nesilaikymo pasekmes.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad ieškovo išsakytos priežastys dėl dėl ko paskolos sutartyje nebuvo įvardintas tikrasis kreditorius, nepatvirtino nei liudytojai, nei byloje jokie esantys rašytiniai įrodymai ar išdėstytos faktinės bylos aplinkybės, o šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis bei šalies reikalavimai netenkinami. Priešingu atveju tai prieštarautų gerai moralei ir teisingumo sąžiningumo bei teisingumo principams, nes laikytina, kad ieškovo J. V. ir atsakovo M. P. tariami susitarimai nebuvo įgyvendinti rašytine forma dėl paties J. V. neveikimo, todėl ir rizika atiteko jam pačiam (Civilinio kodekso 1.5, 5.11 straipsniai, 6.154, 6.156, 6.206 straipsniai).
Esant tokioms faktinėms byloms aplinkybėms ir įrodymams, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų pakeisti sandorio šalį, t. y. ieškovui perkelti visas kreditoriaus teises ir pareigas pagal (duomenys neskelbtini) atsakovo V. N. ranka surašytą pakvitavimą ar liudytojų parodymus, kurie sandoryje apkritai nedalyvavo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Taigi, teigti, kad buitiniu rašteliu pinigus paskolino ieškovas J. V., o ne M. P., neatitinka tikrovės, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų ir faktiškai išnagrinėtose civilinėse bylose nustatytų aplinkybių. Taip pat, iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas yra atlikęs ne vieną sandorį, todėl turėjo žinoti ar žinojo, kaip turi būti teisiškai surašytos sutartys ar kiti susitarimai, t. y. suvokė, kad teisiškai toks dokumentas nėra tinkamai įformintas, kad buitinis raštelis neatitinka įstatymu nustatytų reikalavimų paskolos sutarčiai, nes tokia sutartis privalo būti aiškiai išreikšta ir patvirtinta notarine tvarka. Taigi iš šio pakvitavimo negalima nustatyti kitų sandorio šalių ketinimų ar susitarimų, o derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys, turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (Civilinio kodekso 1.5, 6.4, 6.156, 6.158, 6.163 straipsniai, 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl ieškinio reikalavimai atmestini (Civilinio proceso kodekso 3-4, 12, 178 straipsniai, Civilinio kodekso 1.5, 1.71 – 1.75, 1.94, 1.137 - 1.138 straipsniai).
Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidas atsakovams ir pašto išlaidas valstybei atlygina ieškovas (Civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniai). Atsakovas M. P. pateikė rašytinius įrodymus (12,00 Lt už dokumentų kopijas + 139 Lt žyminis mokestis paduodant atskirąjį skundą dėl LAP + 1000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 55,50 Lt + 12 Lt patirtų išlaidų 2011-11-28 kitoje civilinėje byloje) bylinėjimosi išlaidas. Šioje dalyje prašymas tenkintinas iš dalies, t. y. atsakovui iš ieškovo priteistinos tik šioje byloje patirtos išlaidos. Be to, bylos duomenys pagrindžia, kad atsakovo atstovui teko rinkti įrodymus, ruošti dokumentus dėl ieškinio reikalavimų atsikirtimo bei jį atstovauti teismo posėdžiuose. Atsakovas už suteiktą teisinę pagalbą atstovui sumokėjo 1000 Lt (I tomas b.l.116-119).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro patvirtintais ir rekomenduojamais išlaidų dydžiais bei apmokėjimo tvarka, atsakovo prašymas iš dalies tenkintinas: priteistina atsakovui M. P. šioje byloje jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (1151,00 Lt) iš ieškovo, nes pralaimėjusi šalis laimėjusiai šaliai atlygina turėtas teismo išlaidas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 88, 93, 98 straipsniai).
Atsakovas V. N. patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį nepagrindė leistinais rašytiniais įrodymais iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jam iš ieškovo jos nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 79, 98 straipsniai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos cvilinio proceso kodekso 17, 42, 269, 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. V. (J. V.) 1151,00 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt vienas Lt ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. P.;
Priteisti iš J. V. (J. V.) 20,25 Lt dvidešimt Lt ir 25 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, nurodant mokėjimo paskirtį - „bylinėjimosi išlaidos“ ir įmokos kodą - „ 5660“.
Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.