Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. B. ((duomenys neskelbtini)), valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. C., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sutuoktinė P. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė palikimą (duomenys neskelbtini) dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. C. V. C. testamento mirties atveju nepaliko. Įstatyminiais jo įpėdiniais buvo jo sutuoktinė P. C. bei jų sūnus – G. C. Po mirties per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Iki šiol paveldėjimo byla po V. C. mirties nėra užvesta. Pareiškėjas negali nurodyti priežasčių, kodėl po tėvo mirties jo mama nesikreipė į notarų biurą, tačiau, jo nuomone, mama buvo teisiškai neišprus ir kadangi butas, kuriame ji gyveno iki mirties, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas jos vardu, ji netgi nežinojo ir nesuprato, kad mirus sutuoktiniui turi kreiptis į notarų biurą. V. C. ir jo sutuoktinė P. C. nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir jame gyveno iki savo mirties, taip pat jame buvę deklaravę savo gyvenamąją vietą. Po pareiškėjo tėvo mirties jame liko gyventi sutuoktinė. Pažymėtina, kad P. C. rūpinosi šeimos gyvenamuoju būstu, jį prižiūrėjo, atliko remonto darbus. Taigi, P. C. po sutuoktinio V. C. mirties, palikimą priėmė faktiniais aktyviais veiksmais, ką galima traktuoti faktišku paveldėto turto valdymu. (duomenys neskelbtini) mirė P. C. P. C. testamento mirties atveju nepaliko. Įstatyminis įpėdinis yra jos vienintelis sūnus – pareiškėjas G. C. Po mamos P. C. mirties pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą per įstatymų nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo (Liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini) notarų biuro), kuriame jį notarė informavo, kad ji neįgyvendino paveldėjimo teisių po jo tėvo mirties į palikimą. Kadangi tokio dokumento šiuo metu nėra galimybės gauti, tai jis privalo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo. M. V. Ch. sutuoktinė po jo mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama butą valdyti, juo rūpinosi, investavo savo lėšas, mokėjo mokesčius, buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, jame gyveno iki pat savo mirties.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. C. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. C. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad P. C. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas” neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo S. B. ((duomenys neskelbtini)) atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. C., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sutuoktinė P. C. faktiškai valdydama priėmė palikimą (duomenys neskelbtini) dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. C. Iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis teismas nustatė, kad P. C. mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis V. C., vaikas – G. C. P. C. ir V. C. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas P. C. vardu.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. C. Įstatyminiais jo įpėdiniais buvo jo sutuoktinė P. C., bei jų sūnus – G. C. Po mirties per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Iki šiol paveldėjimo byla po V. C. mirties nėra užvesta. Pareiškėjas negali nurodyti priežasčių, kodėl po tėvo mirties jo mama nesikreipė į notarų biurą, tačiau, jo nuomone, mama buvo teisiškai neišprus ir kadangi butas, kuriame ji gyveno iki mirties, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas jos vardu, ji netgi nežinojo ir nesuprato, kad mirus sutuoktiniui turi kreiptis į notarų biurą. V. C. ir jo sutuoktinė P. C. nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad P. C. atliko aktyvius veiksmus po V. C. mirties. Pareiškime nurodyta, kad ji pasirūpino palikėjui priklausiusiu turtu (butu), jame liko gyventi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, kad po V. C., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sutuoktinė P. C. faktiškai valdydama priėmė palikimą (duomenys neskelbtini) dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant P. C. palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo G. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. C., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sutuoktinė P. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė palikimą (duomenys neskelbtini) dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. C., paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.