Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. K. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas

7. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl VSDFV Sprendimo Nr. (11.1)I-6886, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos kreipimąsi dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: VSDFV Vilniaus skyrius 2010-06-15 sprendimu Nr. 6-24-11949 nusprendė pareiškėjai skirti 19 183,36 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2010-06-02 iki 2010-10-05, o 2015-05-14 sprendimu Nr. 6-24-7417 – 5 779,84 Eur motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015-05-11 iki 2015-09-13 (e. bylos t. 1, b. l. 47, 51); pareiškėja 2016-11-29 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašė perskaičiuoti jai VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-06-15 sprendimu Nr. 6-24-11949 ir 2015-05-14 sprendimu Nr. 6-24-7417 skirtas pašalpas, netaikant LMSDĮ 6 straipsnio 5 dalyje, Nuostatų 7 ir 10 punktuose nustatyto maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio, ir išmokėti susidariusį 5 210,05 Eur motinystės pašalpų skirtumą (e. bylos t. 1, b. l. 13–16); VSDFV Vilniaus skyrius 2016-12-01 raštu Nr. (4.41)3-135418 pareiškėjos 2016-11-29 kreipimąsi persiuntė VSDFV (e. bylos t. 1, b. l. 55); VSDFV 2016-12-07 Sprendimu Nr. (11.1)I-6886 konstatavo, kad pareiškėja yra praleidusi VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-06-15 sprendimo Nr. 6-24-11949 ir 2015-05-14 sprendimo Nr. 6-24-7417 apskundimo terminus, o pareiškėjos nurodyta terminų praleidimo priežastis (kad sprendimų priėmimo metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimas) nėra laikytina svarbia, objektyvia, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusia aplinkybe, kuri sutrukdė pareiškėjai galimybę laiku pateikti skundą VSDFV, atnaujinti praleistą minėtų sprendimų apskundimo terminą nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas nenagrinėjamas (e. bylos t. 1, b. l. 17–18).

9. Pareiškėja teismui skundžia ir prašo panaikinti VSDFV Sprendimą Nr. (11.1)I-6886. Teigia, kad šiuo sprendimu VSDFV nepagrįstai pareiškėjos 2016-11-29 prašymą laikė skundu, nes juo pareiškėja prašė tik perskaičiuoti jai skirtą pašalpą, o ne skundė VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-06-15 sprendimą Nr. 6-24-11949 ir 2015-05-14 sprendimą Nr. 6-24-7417. Be to, esą apie savo teisių pažeidimą pareiškėja sužinojo tik Konstitucinio Teismo 2016-03-15 paskelbimo dieną. Tuo tarpu VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą teigia, kad pareiškėja 2016-11-29 kreipimesi nurodė, jog VSDFV Vilniaus skyrius jos atžvilgiu taikė Konstitucijai prieštaraujančias teisės aktų nuostatas ir jai buvo išmokėta ne visa motinystės pašalpa, todėl šis jos kreipimasis pagrįstai buvo laikomas skundu. Tuo tarpu VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-06-15 sprendimo Nr. 6-24-11949 ir 2015-05-14 sprendimo Nr. 6-24-7417 apskundimo terminai baigėsi atitinkamai 2010-07-14 ir 2015-06-11, o Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimas šiems terminams teisinės reikšmės neturi. Vadinasi, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar pagrįstai VSDFV pareiškėjos 2016-11-29 kreipimąsi laikė skundu dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-06-15 sprendimo Nr. 6-24-11949 ir 2015-05-14 sprendimo Nr. 6-24-7417 ir ar pagrįstai jo nenagrinėjo.

10. Skundo ir prašymo sąvokos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ), kurio 2 straipsnyje nustatyta, kad prašymu yra laikomas su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (14 dalis), o skundu – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (15 dalis). Įvertinus pareiškėjos 2016-11-29 kreipimosi turinį ir prasmę matyti, kad juo nebuvo prašoma suteikti administracinės paslaugos (žr. VAĮ 2 straipsnio 17 dalį), šis kreipimasis nelaikytinas ir prašymu priimti administracinį sprendimą, kadangi VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai dėl pareiškėjos prašymų skirti motinystės pašalpą nagrinėjamu atveju jau buvo priimti 2010-06-15 ir 2015-05-14; taigi 2016-11-29 pareiškėjos kreipimasis nelaikytinas prašymu VAĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme. Kreipimesi pareiškėja nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2010-06-15 sprendimu Nr. 6-24-11949 ir 2015-05-14 sprendimu Nr. 6-24-7417 jos atžvilgiu nepagrįstai pritaikė LMSDĮ 6 straipsnio 5 dalies bei Nuostatų 7 ir 10 punktų reguliavimą dėl maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio ir dėl to pareiškėjai susidarė 5 210,05 Eur motinystės pašalpos nepriemoka, kurią pareiškėja prašė išmokėti, t. y. pareiškėja iš esmės skundėsi jos teisių pažeidimu, kurį prašė nutraukti. Taigi 2016-11-29 kreipimasis pagal savo pobūdį atitinka VAĮ 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtintą skundo sąvoką. Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime išreikšta pozicija, kad pareiškėjai paskirtų išmokų perskaičiavimas negali būti atliktas neįvertinus sprendimų, kuriais jos buvo paskirtos, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VSDFV pagrįstai pareiškėjos 2016-11-29 kreipimąsi laikė skundu dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-06-15 sprendimo Nr. 6-24-11949 ir 2015-05-14 sprendimo Nr. 6-24-7417.

11. VSDFV teritorinių padalinių veiksmų apskundimo tvarką reglamentuoja aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – VSDĮ) bei VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 patvirtintos Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės (toliau – Taisyklės). VSDĮ 37 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01) nustatyta, kad: draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (1 dalis); skundai VSDFV nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą; jeigu skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, jis gali būti atnaujinamas VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu (2 dalis). Analogiškos nuostatos įtvirtintos šiuo metu galiojančios VSDĮ įstatymo redakcijos 41 straipsnio 1–2 dalyse. Atitinkamai, Taisyklėse taip pat nustatyta, kad: skundai dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti VSDFV per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą (6 punktas); jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai VSDFV direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą (20 punktas); jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas, o apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos (31 punktas).

12. Aiškindamas nurodytas VSDĮ ir Taisyklių nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad VSDĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas procedūrinis terminas – 20 darbo dienų nuo dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar sprendimo priėmimą – kurio saistomas asmuo gali realizuoti savo teisę inicijuoti ginčą ikiteismine tvarka. Kita vertus, būtent ginčus ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija – VSDFV – turi įgaliojimus, išplaukiančius iš VSDĮ 37 straipsnio, konstatuoti tokio termino praleidimą ir, remiantis šia teisiškai reikšminga faktine aplinkybe, taikyti pasekmes – nenagrinėti skundo, paduoto praleidus įstatymo nustatytą terminą. Būtent tokios situacijos teisinį reguliavimą įtvirtina Taisyklių 20 ir 31 punktų nuostatos. VSDFV, nagrinėdama skundus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra saistoma šių savo pačios nusistatytų atitinkamų procedūrinių reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2015-03-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1410-822/2015).

13. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju VSDFV buvo gautas pareiškėjos 2016-11-29 skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-06-15 sprendimo Nr. 6-24-11949 ir 2015-05-14 sprendimo Nr. 6-24-7417. Šiame skunde pareiškėja nurodė, kad jos atžvilgiu buvo neteisėtai pritaikytos teisės aktų nuostatos, susijusios su maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio nustatymu, prašė, remiantis Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimu, motinystės pašalpą jai skaičiuoti netaikant minėto dydžio bei išmokėti susidariusį pašalpos skirtumą. VSDĮ 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino praleidimo klausimas pareiškėjos 2016-11-29 skunde nebuvo keliamas, t. y. pareiškėja nenurodė, kad galimai yra jį praleidusi, neišdėstė jo praleidimo priežasčių bei neprašė jo atnaujinti. Priešingai, iš 2016-11-29 skundo matyti, kad pareiškėja manė šio termino nepraleidusi, nes Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimas bus pradėtas taikyti tik 2017-01-02. Tuo tarpu VSDFV, priimdama ginčijamą Sprendimą Nr. (11.1)I-6886, neįvykdė visų minėtose Taisyklių nuostatuose nustatytų pareigų, t. y. nepaisant Taisyklių 20 punkte nustatytų įpareigojimų (paaiškėjus, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuoti pareiškėją, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjančiam valstybės tarnautojui informuoti apie tai VSDFV direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą), iškart taikė Taisyklių 31 punktą ir jame numatytas pasekmes (jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo netinkamu administracinės procedūros atlikimu buvo apribota pareiškėjos teisė ginti savo galimai pažeistą teisę pateikiant paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti terminą dėl skundo dėl motinystės pašalpos, nes pareiškėja galimai būtų pateikusi tokius paaiškinimus ir įrodymus, kas atitinkamai galėjo lemti kitokią administracinės procedūros baigtį, t. y. pareiškėjos skundas galėjo būti ne paliktas nenagrinėtu, o net ir, atnaujinus terminą, patenkintas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VSDFV Sprendimas Nr. (11.1)I-6886 naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, galimai yra pagrindo vertinti, jog pareiškėja praleido terminą pateikti VSDFV skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų perskaičiuoti pareiškėjai motinystės pašalpą, minėti Taisyklių 20 punkte numatyti veiksmai turėjo būti atlikti. Todėl VSDFV įpareigotina iš naujo, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-06-15 sprendimo Nr. 6-24-11949 ir 2015-05-14 sprendimo Nr. 6-24-7417. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir LVAT (žr. 2015-06-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-962-525/2015, 2016-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-724-502/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad būtent VSDFV teisės aktais yra įtvirtinti įgaliojimai spręsti, ar VSDĮ 37 straipsnyje įtvirtintas terminas yra praleistas, taip pat diskrecija šį terminą atnaujinti arba jo neatnaujinus skundo nenagrinėti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nepasisako dėl termino atnaujinimo ir pareiškėjos prašymo, įpareigoti VSDFV jos 2016-11-29 skundą nagrinėti iš esmės.

15. Pareiškėja teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys įrodymai (e. bylos t. 1, b. l. 20–23) patvirtina, kad pareiškėja yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas yra patenkintas, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, nurodyta žyminio mokesčio suma kaip bylinėjimosi išlaidos iš VSDFV priteistina pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos B. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-12-07 sprendimą Nr. (11.1)I-6886 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, išnagrinėti pareiškėjos 2016-11-29 skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-06-15 sprendimo Nr. 6-24-11949 ir 2015-05-14 sprendimo Nr. 6-24-7417.

Pareiškėjai B. K. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteisti 22,50 Eur (dvidešimt du eurus, penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.