- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-02
- Bylos Nr.
- N-261-3756-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-03291-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nutarimo K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2010 m. gegužės 20 d. surašė K. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kadangi K. M. 2010 m. kovo 13 d., apie 23.06 val., Vilniuje, Ozo gatvėje, vairavo automobilį Mercedes Benz A170, būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, pažeidė kelio ženklo 401 „Važiuoti tiesiai“ reikalavimus, pasuko į dešinę, įvažiavo į vienpusį kelią, susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu ir apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 8 punktų ir 1 priedo 401 ženklo reikalavimus.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 26 d. nutarimu K. M. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį paskyrė 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Teismas padarė išvadą, kad K. M. padarė protokole nurodytą pažeidimą – vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir pažeidė KET reikalavimus bei sukėlę eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą. Ginčo dėl eismo įvykio fakto ir jo pasekmių teisme nekilo, pats K. M. pažeidimą šioje dalyje visiškai pripažino. Tai, kad įvykio metu buvo sugadintas jam svetimas turtas, patvirtina eismo įvykio vietos schema bei A. K. ir E. K. parodymai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė, kad buvo apsvaigęs nuo narkotikų ir aiškino, jog vizualiai apsvaigęs galėjo pasirodyti dėl seniai patirtos galvos traumos, kurios pasekmių nėra dar išsigydęs ir dėl kurios yra neįgalus, o šlapime narkotinių ir psichotropinių medžiagų galėjo atsirasti nuo jo vartojamų vaistų. Šiuos K. M. parodymus teismas vertino kritiškai. Ekspertė R. S. teisme paaiškino, jog ir medicininės apžiūros akte užfiksuoti požymiai pakankami įtarti organizmo intoksikaciją ir apsvaigimą nuo psichoaktyvių medžiagų, o tai, kad specialisto išvada buvo nustatyta, jog K. M. organizme buvo rasta morfino ir amfetamino, besąlygiškai reiškia, jog jis buvo apsvaigęs. Ekspertė taip pat paneigė versiją, jog apsvaigimas galėjo būti nuo vaistų. Pats K. M. teisme teigė, kad įvykio dieną vaistų apskritai nevartojo, o iš vakaro buvo gėręs tik klonazepamo. Liudytoja A. D. nurodė, kad klonazepame nėra nei morfino, nei amfetamino. Iš A. K. ir E. K. parodymų bei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių matosi, kad iškart po įvykio K. M. sukėlė įtarimą, jog gali būti apsvaigęs, savo nerišlia kalba, vangumu bei sunkia orientacija aplinkoje. Šie įrodymai patvirtina, jog K. M. betarpiškai po įvykio elgėsi akivaizdžiai neadekvačiai, o draudimas vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo psichoaktyvių medžiagų ir yra susijęs būtent su tokiu poveikiu žmogaus elgesiui ir aplinkos vertinimui, dėl ko apsvaigimo būsenoje vairavimas tampa pavojingu sau ir aplinkiniams. Teismas nurodė, kad K. M. versiją, kad jis jokių narkotikų nevartoja paneigia ir 2010 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo K. M. yra nuteistas už neteisėtą metamfetamino įgijimą ir laikymą tą pačią dieną, kaip ir tiriamas eismo įvykis. Nuosprendyje užfiksuoti ir K. M. parodymai, kad jis prisipažino, jog Vilniaus romų bendrijoje sau įgijo metamfetamino. Teismas padarė išvadą, kad ekspertės paaiškinimai ir specialisto išvada paneigė ir gynybos versija, kad dėl amfetamino vartojimo K. M. turėjo būti euforijos būsenoje.
Įvertinęs minėtus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad jų visiškai pakanka konstatuoti, jog eismo įvykio metu K. M. automobilį vairavo apsvaigęs nuo narkotinių (morfinas) ir psichotropinių (amfetaminas) medžiagų.
III.
Apeliaciniu skundu K. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nutarimą ir perkvalifikuoto K. M. padarytą pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Apeliaciniame skunde K. M. nurodė, kad byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, jog jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų.
2010 m. kovo 14 d. K. M. Medicininės apžiūros akte, skiltyje „Išvada“ nurodyta, kad nustatytas narkotikų vartojimo faktas (morfino ir amfetamino), tačiau jokių duomenų, jog jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nėra. Medicininę apžiūrą atlikusi gydytoja patvirtino, kad K. M. nebuvo apsvaigęs nuo psichotropiniu medžiagų, buvo tik nustatytas psichotropinių medžiagų vartojimo faktas, o tai nėra tapatu apsvaigimui nuo narkotinių ar/ir psichotropinių medžiagų.
Tai, kad K. M. nebuvo apsvaigęs nuo morfino ir amfetamino patvirtina ir aplinkybė, kad autoįvykio metu ir po jo, atliekant medicininę apžiūrą, jis buvo vangus, sulėtintos reakcijos ir kalbos, nes nuo psichotropinių medžiagų morfino ir amfetamino apsvaigę asmenys yra agresyvūs, dirglūs, euforiški, t. y. pasireiškia priešingi reiškiniai ir būsena, nei tuo metu buvo K. M..
ATPK127 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o ne jas vartojęs.
Administracinėje byloje Nr. N16-961/2006 Lietuvos vyriausiais administracinis teismas konstatavo, kad byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, teismas privalo išanalizuoti visus įrodymus ir remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Teismas netinkamai vertino ir ekspertės parodymus teismo posėdžio metu, kadangi ekspertė nenurodė pagrindo teikiamų savo argumentų, kurie faktiškai prieštaringi
Ekspertės išvada prieštarauja medicininės apžiūros aktui ir gydytojos A. K.-Drozdovos parodymams teisme, kuri patvirtino, jog apsvaigimas ir vartojimas psichotropinių medžiagų yra skirtingi dalykai. Kol nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu Medicininės apžiūros aktas, jis yra pagrindinis įrodymas šioje byloje.
Šalies argumentai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
K. M. administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį paskirta už tai, kad jis 2010 m. kovo 13 d., apie 23.06 val., Vilniuje, Ozo gatvėje, vairavo automobilį Mercedes Benz A170, būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, pažeidė kelio ženklo 401 „Važiuoti tiesiai“ reikalavimus, pasuko į dešinę, įvažiavo į vienpusį kelią, susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu ir apgadino abu automobilius. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažįsta sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs E. K. vairuojamą automobilį, tačiau neigia, kad buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Apeliaciniu skundu K. M. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.
ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Taigi pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) ir šiuos veiksmus padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo.
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad K. M. 2010 m. kovo 13 d., apie 23.06 val., Vilniuje, Ozo gatvėje, vairavo automobilį Mercedes Benz A170, pažeidė kelio ženklo 401 „Važiuoti tiesiai“ reikalavimus, pasuko į dešinę, įvažiavo į vienpusį kelią, susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu ir apgadino abu automobilius.
KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada (b.l. 10) patvirtina, kad K. M. šlapime rasta morfino ir anfetamino. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė, įvertinus medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą (b.l. 11) davė išvadą, kad buvo požymiai, kad K. M. buvo apsvaigęs.
Liudytojai E. K. ir A. K. teismo posėdžio metu parodė, ir policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 4, 5) taip pat nurodė, kad jiems kilo įtarimas, kad K. M. yra apsvaigęs.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. M. 2010 m. kovo 13 d., 23.06 val., Vilniuje, Ozo gatvėje, vairavo automobilį Mercedes Benz A170, būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, pažeidė kelio ženklo 401 „Važiuoti tiesiai“ reikalavimus, pasuko į dešinę, įvažiavo į vienpusį kelią, susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu ir apgadino abu automobilius, bei padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Nuobauda paskirta laikantis nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus pažeidimus, sankcijos ribose, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
K. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.