Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 3 dalį 5 MGL (650 litų) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 16 (šešiolikos) parų arešto bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalis, atidėtas 4 (keturiems) mėnesiams (2021 m. balandžio 6 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

10. Kaltinimas R. J. pareikštas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11. Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma įrodyta, kad R. J. 2025 m. liepos 15 d. apie 18.25 val., adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,63 promilių etilo alkoholio koncentracija. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas inkriminuojant BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra perteklinis, todėl ir ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Be paties kaltinamojo parodymų, kuriuose jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, jo kaltė pagrįsta kitais byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Kaltę patvirtina policijos pareigūno M. B. parodymai, apžiūros protokolo duomenys, neblaivumo nustatymo akto duomenys bei alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, jog R. J. 2025 m. liepos 15 d. tiek 18.28 val. pirmu pūtimu, tiek 18.48 val. antru pūtimu nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis. Visi aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir neabejotinai patvirtina, jog R. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

12. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

13. Įstatymų leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. 2025 m. liepos 17 d. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. t. 1, b. l. 118-121). Nukentėjusiųjų byloje nėra, dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nėra pareikšti ieškiniai. Įvertinus šių aplinkybių visumą konstatuotina, kad prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas, todėl teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

14. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio ir 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

15. R. J. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Byloje nustatyta, kad R. J. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, R. J. iš viso praeityje teistas tris kartus, tačiau jau antrą kartą teisiamas pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį. Pirmąjį kartą už šios nusikalstamos veikos padarymą R. J. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda (el. b. t. 1, b. l. 60-65), administracine tvarka baustas už deklaracijų pateikimo tvarkos pažeidimus, KET pažeidimus ir važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, dalį paskirtų baudų sumokėjo (el. b. t. 1, b. l. 66-70), SODROS duomenimis, R. J. nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki 2024 m. birželio 13 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 71-72), šiuo metu iš kaltinamojo žodžių – vykdo individualią veiklą, tačiau tą patvirtinančių duomenų byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre.

16. Įvertinus visas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik R. J. parinkus trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto – bausmę. Kitų bausmės rūšių skyrimas nebūtų tikslingas, minėta, pastarasis jau antrą kartą padaro nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad prokurorės siūloma skirti 45 parų arešto bausmė yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui ir kaltinamojo asmenybei, todėl nustato, arešto bausmės vidurkį. Teismas vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, R. J. skirtą bausmę mažina vienu trečdaliu, ir nustato galutinę 30 parų arešto bausmę.

17. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

18. Pastebėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimo institutas taikytinas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Prokurorė prašo R. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus. Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su prokurorės prašymu atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Minėta, paskutinį kartą asmuo buvo teistas 2020 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, jam paskirta arešto bausmė buvo atidėta, pakankamai ilgą laiką nenusikalto, todėl yra pagrindo asmeniui suteikti galimybę savo elgesį koreguoti būnant prižiūrimam laisvėje. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo aptarta, teismas sprendžia R. J. paskirtą 30 parų arešto bausmę atidėti 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant šiuo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

19. Pagal BK 67 straipsnį bausmės paskirtį padeda įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. R. J. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir naudodamasis šia teise (el. b. l. 72). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 67–68 straipsniais, teismas sprendžia skirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemonę 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 17 d. Apie sprendimą informuotina akcinė bendrovė „Regitra“.

20. R. J. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį kaip priemonę. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Byloje yra duomenų, kad šis automobilis priklauso UAB „X“, valdytojas A. V.. Pagal bylos duomenis, nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalies aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia konfiskuoti automobilio „BMW X5 3.0d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkančią pinigų sumą. Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ 2025 m. liepos mėnesio pažymą, automobilio „BMW X Reihe“ vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 6 700 Eur (šeši tūkstančiai septyni šimtai eurų). Byloje nesant kitų duomenų apie automobilio vertę, teismas sprendžia vadovautis vidutine rinkos verte ir nustatyti konfiskuotino turto vertę – 6 700 Eur.

21. R. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, todėl vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant tai padaryti per 8 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Dėl kardomosios priemonės

22. 2025 m. liepos 17 d. R. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. t. 1, b. l. 110-113) paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

V. Kiti klausimai

23. Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, kitų procesinių prievartos priemonių jam nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. J. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5, 8 punktais, R. J. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant šiuo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, t. y. 4 (ketverių) metų laikotarpiui uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 17 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. J. išieškoti automobilio „BMW X Reihe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 700 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, R. J. įpareigoti sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje per 8 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. J. skirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau ir – Probacijos įstatymas).

2) Probuojamųjų bendrosios teisės ir pareigos įtvirtintos Probacijos įstatymo 13-14 straipsniuose. Probuojamieji privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

3) Probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo ar papildomų sąlygų nustatymo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos tarnybos teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas pareigas kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis arba paskirti papildomas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytas pareigas arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones;

4) Probacijos įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintos probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti probaciją teisinės pasekmės. Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.