Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-65-576/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-01-29
Bylos Nr.: 1-65-576/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-02-5-00038-2019-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Išnagrinėta priimant nuosprendį.

Teisėjas: Nida Vigelienė (pirm.)
Kaltinamasis: A. K., Y. T.
Advokatai: Jurijus Kovalenka

Baudžiamoji byla Nr. 1-65-576/2020Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00038-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.17.1.3.; 1.2.17.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Daliai Kanopienei, Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorei Austėjai Abromaitienei,kaltinamiesiems A. K., Y. T., jų gynėjui advokatui Jurijui Kovalenko,vertėjaujant Jekaterinai Chochlanovai, Rimantui Skuratovič,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Baltarusijos pilietis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį,

Y. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Baltarusijos pilietis, kaltinamas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBĖS

A. K. ir Y. T. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. balandžio 13 d., apie 23.42 val., tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) iš Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties krovininiu traukiniu Nr. (duomenys neskelbtini), valdydami elektrovežį, elektrovežyje per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, nepateikiant muitinės kontrolei, į Lietuvos Respubliką gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 10493 pakelius cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir 2997 pakelius cigarečių „NZ GOLD“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 250 MGL ir sudaro 44147,1 Eur. Šiais veiksmais A. K. ir Y. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.

A. K. ir Y. T., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje kartu su ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuriame nustatyta, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2019 m. balandžio 13 d., apie 23.42 val., tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kontrabandos būdu pergabenę, krovininiu traukiniu Nr. (duomenys neskelbtini), valdydami elektrovežį, elektrovežyje nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą apie 1360 m neteisėtai gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes cigaretes – 10493 pakelius cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir 2997 pakelius cigarečių „NZ GOLD“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 250 MGL ir sudaro 44 147,1 Eur, kol (duomenys neskelbtini) minėtas cigaretes išmetė iš elektrovežio. Šiais veiksmais A. K. ir Y. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje.

II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. kaltu nepripažino ir parodė, kad tą dieną į darbą atvyko 19.30 val., gavo dokumentus, perėjo medicininę komisiją, jam ir mašinistui Y. T. išdavė elektrovežio raktus ir pasakė, kur jie vyks. Prieš išvykstant pasienio tarnybos pareigūnai ir muitininkai patikrino dokumentus, visas lentynas, stalčius, dėžes, galinę kabiną. Tai buvo Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini) stotyje. Pasieniečiai nieko uždrausto elektrovežyje nerado, jie atsistojo prie elektrovežio durų iš abiejų pusių, liko stovėti, kol jie išvažiavo. Važiuojant niekur sustoję nebuvo, greičio nemažino, nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) stoties. Kelionės metu jis nebuvo niekur išėjęs iš elektrovežio, buvo tik savo darbo vietoje. Atvykus į (duomenys neskelbtini) stotį, pas juos įlipo pasienio tarnybos darbuotojas, paėmė pasus, nieko nepaaiškino. Atsikabinus nuo vagonų nuvyko arčiau stoties ir jų paprašė užrakinti elektrovežį ir nueiti į skyrių, kur sulaikė.

Pasak A. K., jo ir Y. T. darbo vieta yra elektrovežio kabinoje, kurioje yra dvi kėdės. Nuo įsėdimo iki sustabdymo Lietuvoje Y. T. visą laiką buvo, nes jis yra mašinistas, neturi teisės išeiti, pasitraukti. Kaip galėjo cigarečių dėžės būti išmestos Lietuvos teritorijoje, nežino. Kiek matė nuotraukas byloje, tiek cigarečių kabinoje, variklių skyriuje nebūtų galima paslėpti. Pats cigarečių nematė. Elektrovežio kabinoje buvo tik dviese, kitų žmonių nebuvo. Apie tris metus dirba padėjėju. Per mėnesį šiuo maršrutu važiuoja 8-15 kartų. Paskutinius pusę metų dirbo su mašinistu Y. T., tačiau apie 3-4 mėnesius nedirbo, nes pats buvo sesijoje, o Y. T. atostogavo. Tik, kai paskambino iš darbo, sužinojo, kad tą dieną važiuos su Y. T.. Į darbą atvyko automobiliu kartu su Y. T.. Pagal dokumentus vagonų su žmonėmis nebuvo. Priklausomai nuo grafiko, 1 val. 45 min. užtrunka tą atstumą nuvažiuoti. Kiekviename ruože yra skirtingas greitis. Dokumentuose buvo nurodytas greitis 40 km/h Baltarusijos teritorijoje, toks jis ir buvo. Darbo vizą turi dviejų metų laikotarpiui. Jų iniciatyva nebuvo mažinamas greitis. Važiuojant nebuvo raudono šviesoforo signalo. Yra įrašoma kasetė, kaip duomenų kaupiklis, kurioje yra užfiksuotas greitis, sustojimai, greičio mažinimai. Ta kasetė buvo konfiskuota, perduota iššifravimui. Važiuojant nuo Baltarusijos sienos iki galutinio sustojimo neteko matyti asmenų, bėgiojančių per bėgius. Ir cigarečių nematė. Išvažiuojant jiems neprivaroma apžiūrėti vagonų, siekiant įsitikinti, ar nėra kontrabandos.

A. K. parodė, kad elekrovežis valdomas rankiniu būdu, o ne taip, kad nustačius tam tikras programas važiuotų automatiškai. Patys valdo greitį, stabdžius, sustojimus. Traukinio greitis priklauso nuo mašinisto. Aplinkybė, kad kasetėje nefiksuota jokių pažeidimų, jam žinoma iš kaltinamojo akto ir bylos medžiagos, su kuria susipažino baigus tyrimą pas tyrėją. Sustoję nebuvo. Visos kelionės metu savavališkai greičio nemažino. Traukinį visos kelionės metu valdė mašinistas Y. T., o jis kaip automobilio šturmanas sakė jam, ką daryti. Kai atvažiavo į Lietuvą, tai buvo žalias šviesoforas, sustoję nebuvo.

Kaltinamasis Y. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną atvykus į darbą perėjo medicininę komisiją, instruktažą, nuėjo pas budintį, kuris dispečeriui perdavė, kokiu elektrovežiu ir kokia kryptimi važiuos. Kai sužinojo abu, kad vyks į (duomenys neskelbtini), pasakė elektrovežio numerį. Priimant elektrovežį, patikrino visas dėžes, jas atidarė. Vėliau patikrino įrangą, kad oras visur praeitų, prasideda techninis elektrovežio priėmimas. Paklausus budinčio, ar galima išvažiuoti į stotį, gavus leidimą išvažiuoja į stotį, gauna leidimą traukiniui. Gavus dokumentus traukiniui, važiuoja į tam tikrą kelią paimti traukinių. Visa tai daroma tik stoties budinčio leidimu. Kai privažiavo prie sąstato, susikabino. Tarp elektrovežio ir vagonų paduodamas oras, kad būtų galima valdyti vagonus. Kai tikrino stabdžius, muitinės tarnyba užėjo į kabiną. Užėjo du žmonės. Vienas tikrino dokumentus, o kitas su padėjėju eina tikrinti elektrovežio, atidarinėja visus stalčius, spintas, tikrina visus kampelius su žibintais. Vėliau padėjėjas gale uždaro duris ir ateina į kabiną. Patikrinus jie išeina ir stovi prie elektrovežio iki pat traukinio išvykimo. Stotyje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, nėra galimybių pranešti kažko uždrausto. Taip pat tikrina ir asmeninius daiktus. Išvykstant jie visiškai išlydi traukinį, kol išvažiuos paskutinis vagonas. Kai gauna dokumentus, būna išduodamas lapas – perspėjimai, kur nurodoma kokiu didžiausiu greičiu galima pravažiuoti atitinkamą kelio ruožą. Tuo metu buvo perspėjimas, kad remontuojamas tiltas, reikės važiuoti sumažintu greičiu. Tas tiltas buvo pačioje stotyje, po to greičio sumažinimo nebuvo. Atvykus į (duomenys neskelbtini) stotį, atėjo pasienietis, paėmė pasus. Vėliau atsikabino nuo sąstato, nuvyko arčiau stoties. Pasienietis pasakė užrakinti elektrovežį. Pasieniečių punkte, juos nuvedė į atskirus kambarius, liepė prisipažinti, nepaaiškino, kuo kaltina, jis savo kaltės nepripažino.

Taip pat jis parodė, kad jie atsakingi tik už elektrovežį, todėl tik jį apžiūrėjo. Kaltinime parašyta, kad cigaretės buvo išmestos iš jų elektrovežio. Nesupranta, iš kur tos cigaretės, nes ruožas yra šalia sienos, visiems yra žinoma, kad per sieną yra nešama kontrabanda. Galbūt jie atsidūrė netinkamu laiku, netinkamoje vietoje. Mašinistu dirbo ketverius metus iki sulaikymo, o su padėjėju A. K. paskyrė praeitą rudenį, apie 6 mėnesius iki sulaikymo dirbo. Per tą laiką jis 1 mėnesį ar daugiau buvo sesijoje, o pats atostogavo 40 dienų. Tą dieną į darbą atvyko kartu su A. K. automobiliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinta dalis kaltinamojo Y. T. prodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu( t. 3, b. l. 17-20).

Po parodymų garsinimo kaltinamasis Y. T. parodė, kad kelionės metu minimalus greitis buvo ten, kur buvo greičio apribojimas, kur buvo remontuojamas tiltas, perspėjime buvo parašyta važiuoti ne greičiau nei 40 km/h. Tame ruože važiavo 33 km/h, paleidus stabdžius, didino greitį iki 40 km/h. Atvykus į stotį, greitis po truputį mažinamas. Kertant sieną greitis buvo apie 50 km/h. Degė žalios spalvos šviesoforas. Jiems yra nustatytas eismo grafikas. Tą kartą atvyko 2-3 minutėmis vėliau į (duomenys neskelbtini) stotį, negu priklauso pagal grafiką, nes buvo perspėjimas sumažinti greitį važiuojant tiltu. Nepagrįstas greičio mažinimas jų darbe neleidžiamas. Didžiausias leidžiamas greitis vietomis yra 90 km/h, o jie važiuoja 70-75 km/h greičiu, tai optimalus greitis, kad sutaptų su grafiku. Nuo Baltarusijos iki Lietuvos geležinkelio kelias yra vingiuotas, posūkiai, todėl greitis būna 40 km/h.

Liudytojas R. B., Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos jaunesnysis specialistas, parodė, kad dirbo naktinėje pamainoje su vyresniuoju pasieniečiu A. N.. Jų darbo vieta buvo krovininių traukinių patikrinimas ir brigados asmenų patikrinimas. Apie 23.45-23.50 val., turėjo atvykti naktinis traukinys. Pats tuo metu buvo budinčioje dalyje ir matė per kameras, kaip atvažiuoja krovininis traukinys. Maždaug 5 minutės nuo sienos kirtimo buvo gautas jaunesniojo specialisto J. S. pranešimas per radijo stotį, kad krovininio traukinio mašinistai išmeta dėžes iš šilumvežio ir prašo pagalbos, kad būtų skirtas papildomas mobilus patrulis. Vieta, kur buvo išmestos dėžės, buvo kažkur (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotis, o kaip orientyras, tai prie ten gyvenančių romų tautybės piliečių namo. Iš pamainos vyresniojo gavo nurodymą kartu su vyresniuoju pasieniečiu T. P. vykti blokuoti (duomenys neskelbtini) kelią, nes toje atkarpoje kaip tik mašinos važinėja. Kartu su T. P. nuvyko ir stabdė visas mašinas, bet nieko įtartino nepastebėjo. Maždaug po pusės valandos patruliavimo buvo gautas nurodymas grįžti į (duomenys neskelbtini)geležinkelio stotį ir padėti tikrinti keleivinį traukinį Nr. (duomenys neskelbtini).

Jie tikrino mašinas, nes jeigu yra išmetamos cigaretės iš šilumvežio, tai yra rizika, kad kažkas ateis pasiimti. J. S., kiek pamena, nurodė, kad pastebėti du asmenys, bėgantys link (duomenys neskelbtini) kaimo, link pagrindinio kelio. Pranešimas buvo gautas per radijo stotį iš J. S.. Prieš pradedant budėjimą matė, kad buvo išduota J. S. spec. įranga – termovizorius arba naktinio matymo prietaisas. Tie prietaisai skirtingi. Prieš pradedant budėjimą yra pildomas tarnybos žiniaraštis, kur įrašoma kiekvieno darbo vieta, o mobilieji patruliai gauna atskiras užduotis, nes jie vyko tarnybą atskirai pasienio kontrolės punkte. Ji pats nevykdė tarnybos su J. S.. Pamainos pradžioje atvykus į užkardą, vyksta instruktažas, o užkardos budėtojo padėjėjas kiekvienam pareigūnui išrašo spec. priemones, radijo stotis. Viskas priklauso nuo tarnybos plano. Užkardos vadas nurodo, ką išduoti pareigūnams, o užkardos budėtojas išduoda ginkluotę, antrankius. Yra žurnalas apie išduotą įrangą. Išdavus įrangą, ją priėmęs asmuo turi pasirašyti ir priduoti pamainos pabaigoje. Išdavus, visada yra įjungiama ir patikrinama, ar prietaisas veikia. Aparatas, kuris buvo išduotas J. S., fiksuoja šilumą. Yra panašumo tarp termovizoriaus ir naktinio matymo prietaiso, jie padeda žmogaus akiai fiksuoti šilumą. Vienas iš aparatų turi įrašuose L funkciją– termovizorius. Kiek tiksliai asmenų pasišalino – du ar keturi negali pasakyti. Budinčioje dalyje yra monitoriai, o nuo valstybės sienos link geležinkelio stoties yra sudėtos vaizdo stebėjimo kameros. Ir per monitorius iš dalies mato, nes dauguma kamerų neveikia. Traukinį matė per tris kameras, nuo sienos kirtimo apie 50 metrų. Įvažiuojant elektrovežiui matomas jo priekis, mašinistų nesimato, tik mato siluetą ir žibintą. Būtent šioje situacijoje, ar yra kabinoje mašinistai, tiesiog nesimatė. Kad kabina tuščia, taip negali būti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 165-167), kuriuos liudytojas patvirtino, nurodė, kad jie teisingi.

Liudytojas D. M., Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) užkardos jaunesnysis specialistas, parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. naktį (duomenys neskelbtini) užkardos antroje linijoje vykdė traukinių stebėjimą kartu su jaunesniuoju specialistu J. S.. Jie buvo tarp (duomenys neskelbtini) stoties ir valstybės sienos 300 metrų. Buvo apie 23.50 val., pradėjo stebėti atvykstantį krovininį traukinį. Pravažinėjo elektrovežis, pamatė, kad atsidarė durys, pravažiuojant apie 50 metrų atstumu nuo jų, pradėjo mėtyti cigarečių dėžes. J. S. pranešė per raciją pamainos vyresniajam ir pradėjo bėgti jis su J. S. prie tų cigarečių dėžių. Paskui J. S. per termovizorių matė gal už 400 m nuo jų keturis asmenis, kurie bėgo link miško. Po to pamainos vyresnysis siuntė patrulius ir pradėjo uždarinėti kelius.

Pasak liudytojo, jie patys buvo pasislėpę nuo bėgių apie 20-25 metrų atstumu. Elektrovežiui važiuojant atsidarė durys ir esant apie 50 metrų atstumui nuo jų pradėjo kristi dėžės pro duris. Durys buvo atidarytos pilnai. Traukiniui judant į priekį, jie jį stebėjo – pats su naktiniu prietaisu „Brolis“, o J. S. su termovizoriumi. Kai nuo jų buvo apie 50 metrų atstumas, pradėjo kristi tos dėžės. Dėžės krito greitai, viena po kitos, buvo išmesta 27 dėžes. Kokio dydžio dėžės nežino, nematavo. Žino, kad į dėžę telpa 50 blokų. Kai krovė į mašiną, buvo apytiksliai 27 dėžės. Koks jų įpakavimas nepamena. Pats pro duris matė du žmonių siluetus. Per naktinį prietaisą labai nepasakysi apie žmogaus siluetą, rūbų spalvą, nes per prietaisą nespalvotai matė žmogaus siluetą, t. y. juodai-baltai matė. Tas traukinys kaip ir lėčiau važiavo nei visi kiti traukiniai važiuoja. Jis su kolega buvo paskirti stebėti, nes tame ruože anksčiau buvo ne vienas pažeidimas. Jie turėjo stebėti visą naktį, o ne konkretų traukinį. Išmestos iš traukinio dėžės nukrito prie bėgių. Tas dėžes nuo bėgių prie tvoros po to sunešė patys pareigūnai, kad pravažiuojantis traukinys jų nesumindytų, nes buvo dėžių ir ant bėgių. Jis pats tik bėgo link tų dėžių, o daugiau žiūrėjo J. S. įjungtu termovizoriumi. Tai buvo krovininis elektrovežis, atsidarė tos elektrovežio durys, kur pas mašinistus įlipti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2., b. l. 126-128, 130-132), kuriuos liudytojas patvirtino kaip teisingus.

Po parodymų garsinimo jis dar kartą akcentavo, kad pravažiuojant elektrovežiui matė, kaip siluetai mėtė dėžes ir kaip dėžės krito pro tas duris. Durys atsidarė, kai pro juos pravažinėjo elektrovežis, pravažiavo gal kokius 50 m atstumu nuo jų ir pradėjo kristi tos dėžės. Ar tie keturi asmenys, išbėgę iš miško, peršoko tvorą, nematė. Per kiek sekundžių buvo visa tai išmesta, nežino, bet labai greitai: gal per 20, gal per 30 sekundžių. Jis pats gerai pažįsta tą vietovę, nes dirba 8 metus. Nežino, ar buvo 300 metrų atstumu nuo pasienio, ar didesniu, nes nematavo to atstumo, jį pasakė apytiksliai, be to, ėjo naktį. Dėžės buvo metamos į jų pusę, iš šilumvežio priekinių kairės pusės durų, tai yra, šilumvežio mašinistų durų. Tose vietose, kur dažniausiai būna įvykiai, ten dažniausiai neveikia kameros, nes jos būna sugadintos, išdaužytos. J. S. pranešė per raciją, kad krenta cigaretės, nes jis buvo sargybos vyresnysis, ir tada pradėjo bėgti link cigarečių. Jis moka naudotis naktinio matymo prietaisu, nes dirba tokį darbą. Jo prietaisas neturėjo įrašymo galimybės, jis tik žiūrėjo. Apmokymo pažymėjimų dėl naktinių prietaisų neišduoda. Instruktažo nebuvo. Tas aparatas ,,Brolis‘‘ buvo naudojamas apie metus laiko iki nagrinėjamo įvykio. Jis ne vieną kartą yra buvęs elektrovežio viduje. Tos 27 dėžės galėjo tilpti, už mašinisto durų yra vietos. Šį atvažiuojantį elektrovežį pradėjo stebėti todėl, kad jis sukėlė įtarimą, nes jis lėčiau važiavo ir kai pro juos pravažinėjo, atsidarė durys, ir tada įsijungė. Siluetai matėsi, kai atsidarė durys.

Liudytojas J. S., (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vyresnysis pasienietis, teismui parodė, kad balandžio 13 d. vykdė naktinę pamainą nuo 20.00 val. iki 9.00 val.. Buvo žinoma vieta, kur galimai būna pažeidimas, ir kartu su kolega D. M., vykdė pasienio tarnybą ,,slapukas‘‘. 23.50 val. pastebėjo iš Baltarusijos Respublikos atvykstantį traukinį. Jų užduotis buvo stebėti traukinių judėjimą iš Baltarusijos Respublikos pusės, nes nurodytoje atkarpoje dėl techninių priežasčių neveikė stebėjimo kameros. Jis pats naudojosi termovizoriumi ir jo pagalba stebėjo traukinį, o kolega taip pat su naktiniu prietaisu stebėjo traukinį. Privažiavus traukiniui, atsidarė durys priešais juos ir pradėjo mesti cigaretes iš traukinio. Veidų nesimatė, tik matėsi dviejų asmenų siluetai. Tada apie šį įvykį buvo pranešta pamainos vyresniajam užkardos budėtojui, kuris organizavo papildomas sargybas galimo pažeidimo užkirtimui. Jie pradėjo judėti prie išmestų dėžių iš nurodyto traukinio, kurio numeris buvo 2777. Pribėgus pamatė minėtus ryšulius, vėliau buvo suskaičiuota, kad buvo 27 dėžės. Porininkas D. M. liko saugoti tų dėžių. Jis pats apžiūrinėdamas šalia tų dėžių vietovę per naktinio matymo prietaisą už kelių šimtų metrų pamatė keturių asmenų siluetus, kurie irgi pamatė jį, pradėjo šalintis į Lietuvos gilumą tarp (duomenys neskelbtini) kaimų. Tada jis pradėjo persekioti, prisijungė dar ir kinologas D. J. su tarnybiniu šunimi. Toje vietoje, kur nubėgo minėti keturi asmenys, vietovė miškinga, labai tanki. Šuo vedė pėdsakais, jie informavo gretimas sargybas, jie bandė užkirsti kelią, bet šuniui atvedus iki asfalto, šuo prarado tuos pėdsakus, gal mašina išvažiavo tie asmenys. Kinologas apžiūrėjo vietovę 200 m spinduliu aplink, bet tie pėdsakai dingo. Grįžus prie dėžių, kai asmenų jau buvo nebeįmanoma pagauti, tuos ryšulius jie paėmė ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) pasienio užkardą, kur laikinai buvo saugomi. Traukinys, kuris atvyko į (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos stotį, kur jau yra vaizdo stebėjimo kameros, jis buvo stebimas operatoriaus, nes buvo pranešta, kad operatorius stebėtų atidžiau. Iš traukinio jokių pašalinių daiktų nebuvo daugiau išmesta.

Liudytojo manymu, asmenys, kurie važiavo traukiniu, jų kaip pareigūnų veiksmų nematė. Jam žinoma, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) stotį traukinys buvo apžiūrėtas. Atvykstančius traukinius visą laiką iš karto pasitinka pareigūnas, kuris patikrina traukinius, nes tokia yra tvarka. Nežino, koks pareigūnas pasitiko šitą traukinį. Jis pranešė iki atvykstant traukiniui į stotį. Vaizdo stebėjimo operatorius jau mato, kai traukinys kerta sieną, nes toje vietoje yra apšviestas ruožas. Toje vietoje, kurioje vykdė stebėjimą, nėra jokio apšvietimo, yra tik geležinkelio šviesoforas, žalias arba raudonas. Naktis tada buvo pakankamai giedra, šviesi, net galima buvo matyti plika akim, o termovizoriaus pagalba labai puikiai matėsi viskas. Jis pamena kažkiek aplinkybes dėl tų keturių asmenų. Apžiūrinėdamas vietovę aplink, kur yra dėžės, būdamas ne per toliausiai nuo dėžių, krūmų masyve už kokių 200-300 m, tiksliai negali pasakyti atstumo, pamatė tuos asmenis, matėsi tik siluetai. Jis asmeniškai matė kaip iš traukinio buvo išmestos dėžės termovizoriaus pagalba. Tą prietaisą jis naudoja pastoviai, kai vykdo tarnybą pasienio ,,žalioje juostoje‘‘, tai yra, miškuose, mobiliame patrulyje. Naudoja termovizorių virš metų laiko. Termovizorius reaguoja į šilumą, absoliučiai visas detales plius/minus pusės laipsnio temperatūros skirtumas puikiausiai išreiškia tą siluetą, galima pamatyti bet ką, visus siluetus. Matoma pakankamai aiškiai. Įvykio metu matė per raudoną šviesą, kurią jis pasirinko pats pagal oro sąlygas. Per prietaisą matė dviejų asmenų siluetus. Pravažiuojant traukiniai tiesiai priešais juos atsidarė durys ir pravažiavus pradėjo mesti tas dėžes. Tas traukinys važiavo lėčiau, ne taip kaip visą laiką, galimai dėl posūkio. Dėžės iškrito labai greitai, jos turbūt buvo paruoštos ir išstumtos viena po kitos. Taukinio greitis buvo apie 50-70 km/h. Kai traukinys nuvažiavo, tos dėžės jos buvo išsidėstę netoli viena nuo kitos, per kelis metrus viena nuo kitos. Pirma išmesta dėžė nuo paskutinės dėžės gulėjo gana nedideliu atstumu, tarp jų galėjo būti 20 m atstumas. Dėžės nebuvo vienodo dydžio.

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisme buvo pagarsinti liudytojo J. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2., b. l. 136-139; 141-143), kuriuos liudytojas patvirtino kaip teisingus, prašė jais vadovautis.

Pasak liudytojo, beveik iš karto, kai buvo išmestos tos dėžės, pradėjo sulaikinėti asmenis: viskas vyko labai greitai. Pats buvo gal 50 m atstumu, gali būti ir toliau, nuo tų asmenų, tiksliai neprisimena. Tie asmenys visko nesurinko, nes ten buvo ir suplėšyta dėžė. Siekiant sulaikyti tuos asmenis, buvo vykdomas persekiojimas, buvo iškviestas kinologas su tarnybiniu šunimi, papildomi mobilūs patruliai. Įvykio metu turėjo tarnybinį ginklą. Traukinio greitis buvo toks, kad nenušoksi nuo traukinio sąstato. To posūkio radiusas yra nedidelis. Iš traukinio žmogus neišėjo, matėsi tarpduryje.Jis tokiame elektrovežyje yra buvęs ne vieną kartą. Žmogus ir tos dėžės, kurias reikėjo išstumti pro duris, tambure kartu negalėjo tilpti, bet jei dėžės stovi, tai pilnai durų neužstato ir protarpiais viskas kuo puikiausiai matosi. Jis matė cigaretes išmetusių asmenų siluetus, bruožų nematė. Tarp jo tuo metu ir elektrovežio atstumas buvo ne didesnis kaip 50 metrų. Elektrovežis tada važiavo antrais bėgiais nuo jų, o žmonės atėjo nuo (duomenys neskelbtini) miestelio. Jie tuo metu gulėjo vienoje vietoje. Tuo pačiu metu galėjo žiūrėti ir į žmones, ir į traukinį. Elektrovežio mašinisto kabinos viduje kas buvo, buvo matoma. Joje buvo žmonės. Jo raudonai rodantis prietaisas, kai mato apšviestą kabiną, viską mato, nes jis į šviesą nereaguoja, jis reaguoja tik į šilumą. Kolega stebėjo su naktinio matymo prietaisu, kuris reaguoja į šviesą. Tai yra du skirtingi prietaisai. Elektrovežio viduje yra buvęs, tarnybos metu vykdo elektrovežio apžiūrą. Keturis prie tvoros artėjančius asmenis matė per prietaisą. Jie artėjo ir kaip tik tuo metu važiavo tas sąstatas. Tie keturi asmenys tiesiog ėjo į jų pusę, ir tuo pačiu atsisukdami, traukinyje atsidarė priekinės durys ir kažkiek tai pavažiavus, pradėjo mesti cigaretes. Neatsimena, kiek asmenų lipo per tvorą, tačiau ne vienas peršoko. Nuo tvoros iki dėžių atstumas apie 25 m. Viskas įvyko greitai, vienu metu: žmonės iššoko, pradėjo nešti iki tvoros. Pareigūnams atsistojus, asmenys pamatė, bėgo kur akys nešė. Nesulaikė tų asmenų. Šitoje vietoje neveikė vaizdo stebėjimo kameros ir apšvietimas, todėl budėtojas nematė, kas ten vyksta. Tie keturi asmenys galimai atėjo pasiimti išmesto krovinio. Prieš traukinio atvykimą ta zona buvo stebima, jie ten buvo nuo 8.00 val. vakaro. Iki to momento nė vieno pašalinio asmens ten nematė. Prieš tą įvykį buvo traukinys prieš valandą ar daugiau. Dėžės buvo išmestos tikrai iš šito traukinio, nes prieš tai pravažiavę traukiniai nuolat buvo stebimi, po prieš tai pravažiavusių traukinių buvo apžiūrima vietovė aplink su prietaisais, ir jokių draudžiamų, kitų pašalinių daiktų nebuvo nei ant bėgių, nei šalia bėgių, nei šalia tvoros nieko nebuvo. Įvykio metu jie nefotografavo.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialistu. Paaiškino, kad įvykio vieta buvo pati pažeidžiamiausia vieta ruože, ir buvo nuspręsta padaryti pasalą, pasodinti žmones. Jis su kinologu D. M. buvo mobiliame patrulyje. Kažkur apie 23.00 val. du pareigūnai J. S. ir D. M. pranešė, kad iš pravažiuojančio šilumvežio išmestos dėžės. Atvažiavus į vietą, kinologą paliko vietovės apžiūrai, o pats su automobiliu patruliavo aplinkinę vietovę. Nuo iškvietimo momento iki įvykio vietos užtruko atvažiuoti iki 10 minučių. Jo veiksmai buvo organizavimas tos apžiūros, galimų pažeidėjų paieška. Šuo kažkiek vedė iki asfaltuoto kelio, po to pametė pėdsakus, daugiau nieko ir nerado. Grįžus į įvykio vietą, matė išmestus ryšulius. Tie ryšuliai truputį buvo praplėšti pasižiūrėti, įsitikinti, ar tai iš tikrųjų yra cigaretės, kaip buvo pranešta pamainos vyresniajam. Jie patys praplėšė ryšulius. Praplėšė toje pačioje, kur jos buvo išmestos, nes reikėjo patikslinti įvykio aplinkybes, kad rastos cigaretės. Traukinį (duomenys neskelbtini) stotyje pasitiko tos dienos užkardos pamainos vyresnysis A. P. ir budėtojas, kurio pavardės nepamena. Pranešimą gavo per radijo stotį. Atvykus į įvykio vietą J. S., pranešė, kad jis matė du siluetus, kurie pro atviras duris išmetinėjo ryšulius. Per radijo stotį buvo perduota informacija, kad pareigūnai matė, kad iš pravažiuojančio šilumvežio išmeta ryšulius, cigaretes.

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojo A. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 160-162), kuriuos liudytojas patvirtino kaip teisingus.

Liudytojas D. J., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesnysis specialistas, parodė, kad kaltinamieji buvo išlaipinti iš baltarusiško šilumvežio. Tiksliai datos ir laiko nepamena, dirbo žalioje juostoje „mobiliame patrulyje“. Jis yra kinologas ir apie 12 val. nakties iš pėsčiojo patrulio „(duomenys neskelbtini)“ per radijo ryšį gavo pranešimą, kad iš važiuojančio traukinio, kuris važiavo iš Baltarusijos į Lietuvą, buvo išmestos galimai cigaretės ir už kelių minučių gavo pranešimą, kad nuo geležinkelio bėgių, nuo tvoros, bėga asmenys į Lietuvos gilumą ir paprašė pagalbos. Atvažiavus į įvykio vietą, iš karto cigarečių nematė, nes kolega parodė, kuria kryptimi nubėgo asmenys nuo bėgių ir panaudojęs šunį apie 1 km sekė jų pėdomis. Tai buvo (duomenys neskelbtini) miestelio prieigose. Miškelyje rado šuns pažymėtas juodas pirštines ir vieną pakelį baltarusiškų cigarečių „Minsk capital“. Apie radinį pranešė budėtojui ir toliau sekė pėdsakais, tačiau atėjus iki asfalto šuo pametė pėdsakus, galimai visus tuos asmenis, kurie buvo prie geležinkelio bėgių, paėmė mašina. Apžiūrėjo vietovę, visas kryptis 200-300 m. spinduliu, apieškojo mišką, bet daugiau nieko nesurado. Grįžęs mate cigaretes. Toje vietovėje bėgiai nuo Baltarusijos pusės link (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos posto iš abiejų pusių yra apjuosti tvora. Nuo bėgių tvora yra apie 15-20 m. atstumu. Jam atėjus, dalis cigarečių buvo arčiau bėgių už tvoros, o kita dalis permesta už bėgių link (duomenys neskelbtini) miestelio. Ant pačių bėgių cigarečių nebuvo.

Gavęs pranešimą per raciją, jis važiavo maždaug 10 minučių apie 10 kilometrų. Iš pradžių buvo pranešimas, kad cigaretės buvo išmestos iš šilumvežio, o paskui gavo pranešimą, kad pamatė per termovizorių, kad žmonės permeta per tvorą dėžes link (duomenys neskelbtini) miestelio, kad žmonės jau bėga link (duomenys neskelbtini) miestelio. Jam pranešė, kad buvo grupė asmenų, gal 4-5 asmenys. Cigarečių buvo 4 ar 5 ryšuliai, o viename ryšulyje dar 4-5 dėžės, o vienoje dėžėje 50 blokų, t. y. 500 pakelių. Tame šilumvežyje jis nebuvo, o apskritai šilumvežyje yra buvęs. Tokia dėžė lengvai tilptų šilumvežyje. Yra turėjęs įvykių, kai buvo sutalpinta 27, 30 ar net 35 dėžės, o galėtų tilpti ir daugiau dėžių.

Kai pareigūnas pirmą kartą iš slapuko, jam perdavė pranešimą, buvo nurodyta, kad iš važiuojančio šilumvežio pro duris metamos cigaretės. Pats yra buvęs elektrovežyje. Į šio šilumvežio mašinų skyrių nebuvo užėjęs, bet buvo kitame elektrovežyje, tai tos dėžės buvo gražiausiai sudėtos. Yra girdėjęs, kad kai traukinys važiuoja iš (duomenys neskelbtini) ir jeigu jis pasikrovė ten, tai (duomenys neskelbtini) stotyje elektrovežis net nesustoja. Paslėpti nuo patikrinimo tokį kiekį cigarečių gal ir negalima, bet tiesiog padėti galima, nes šilumvežis susideda iš dviejų dalių, tai dažniausiai pasieniečiai tą dalį, kur sėdi mašinistai, drąsiai tikrina, nes ten yra praėjimas. Kai atvažiavo į įvykio vietą, matė, kad už tvoros buvo lakstyta, t. y prie bėgių ir už bėgių ir dalis dėžių buvo tarp bėgių ir tvoros, o dalis už tvoros, link kaimo.

Pranešimą per radijo stotį girdėjo visi, bet kiekviena sargyba turi savo šaukinį, o buvo pranešta visai sargybai. Jo darbas toks, kad turi reaguoti į pranešimą ir jis reaguodamas į pranešimą važiavo. Jis pats prie to elektrovežio ar šilumvežio nebuvo priėjęs. Žino, kad tas elektrovežis atvažiavo į užkardą. Tarp elektrovežio ir šilumvežio yra skirtumai. Jų korpusas tas pats, tačiau skiriasi markė, modelis. Kai aiškino, kur galima paslėpti cigaretes jis turėjo omenį tiek vieną, tiek kitą, nes principas yra tas pats. Norint galima paslėpti ir ten, ir ten. Matomumas tuo metu buvo geras, rūko nebuvo. Jis pats turėjo termovizorių tarnybos metu, o kiti pareigūnai taip pat turėjo įrangą. Kas vyksta kabinoje negalima matyti su termovizoriumi, o su naktinio matymo prietaisu galima matyti. Su naktinio matymo prietaisu matai kaip dieną, tik žaliai. Matai tiek kai kabina apšviesta, tiek kai ir neapšviesta.

Liudytojas D. K., (duomenys neskelbtini) vadovas, parodė, kad jam buvo atsiųsta saugos sistemos laikmenos, failai, kuriuose registruojami kelionės duomenys. Jis nuvažiavęs į pasienio užkardą komentavo, ką matė, t. y. traukinio visos kelionės duomenis, išvykimą iš pradinės stoties, koks buvo greitis, kokiose vietose buvo stabdymai iki atvykimo (duomenys neskelbtini) stotį. Jis tiesiog pakomentavo tuos parametrus. Pamena, kad kelionės metu Baltarusijos teritorijoje jokių sustojimų nebuvo, greitis irgi buvo išlaikomas pakankamai aukštas, maždaug apie 50 km/h, ir nebuvo kritęs iki 5-10 km.

Parodžius t. 1, b. l.45-108, liudytojas paaiškino, kad dokumentuose yra tai, ką jis apžiūrėjo. Iš tų skaičiukų jis mato, kad išvykimas buvo 22 val. 15 min. 58 s. (22:15:58) ir faktinis greitis pradėjo didėti, dar matyti slėgiai stabdžių vamzdyne. Lentelėje matyti, kad 23.39 val. pagal elektroninį žemėlapį, kuris yra įdiegtas saugos sistemoje, leistinas greitis yra 90 km/h, traukinio važiavimo faktinis greitis yra 50 km/h. Paskui greitis kinta, priklausomai nuo kelio profilio, t. y. gal yra įkalnė ir tada natūralu, kad greitis gali mažėti, bet tai dar nereiškia, kad mašinistas atlieka kažkokius stabdymo veiksmus ir visiškai natūralu, kai traukinio greitis sumažėja keliais kilometrais. Matosi, kad slėgis yra pastovus, kas reiškia, kad mašinistas pats savo veiksmais jokio stabdymo neatliko. Vėliau matoma, kad greitis jau 46 km/h, 45 km/h. Visur greitis svyruoja tose pačiose ribose, t. y. nuo 46 km/h iki 50 km/h. 23.42 val. faktinis greitis yra 48 km/h, 23:43:16 val. greitis yra 44 km/h ir faktiškai toks greitis laikosi. Po 23:44 val. greitis kaip ir iki tol kinta 1-3 km/h, paskui po truputėlį didėja iki 49 km/h, kurį pasiekia 23:45:01, ir 23.51 val. vėl mažėja, bet mašinisto jokių stabdymo veiksmų nebuvo atlikta. 23.46 val. greitis 46 km/h, 23.47 val. – 47 km/h., 23.48 val. – 49 km/h. ir mašinistas čia vėlgi nieko nedaro.

Liudytojui nurodžius, kad jis turi tuos pačius duomenis kompiuteryje, tik grafikų pavidalu, ir proceso dalyviams neprieštaraujant juos peržiūrėti, parodė jog mato, kad traukinio greitis kertant sieną buvo 45-46 km/h, o laikas 23:44:41 val. Nuo sienos kirtimo momento traukinio greitis 46 km/h, 48 km/h, dega žalias šviesoforo signalas, kas reiškia, kad jokių trukdžių važiuoti į priekį nėra. Paskui, 23:48:59 val., greitis 50 km/h ir įsijungia geltonas šviesoforo signalas, kuris reiškia, kad tai yra stoties signalas ir traukinys turėtų lėtinti greitį prieš stotį. Tai buvo prieš (duomenys neskelbtini) stotį. Tai gali būti ir įleidžiamasis signalas. Mato, kad 31 km, 2-ame pikete 23:53:03 val. mašinistas sumažina slėgį stabdžių vamzdyne, t. y. atlieka stabdymo pakopą, slėgis yra sumažinamas nuo 5,2 atmosferų iki 4,2 atmosferų ir greitis pradeda mažėti. Degė žalias šviesoforas, po to geltonas, o tada baltas ir tai tikriausiai jau stoties teritorija. Baltas signalas 23:52:04 val. įsijungia baltas signalas ir tai tikriausiai jau stoties teritorija, greitis tuo metu buvo 27 km/h. ir tada 23:53:02 val. mašinistas panaudoja stabdymo pakopą, sumažėja slėgis stabdymo vamzdyne, greitis pradeda kristi ir 23:53:45 val. buvo sustojimas, bet čia jau tikriausiai prieš pat stotį, nes dega baltas signalas, arba pačioje stotyje. Sustojimas įvyko 30 km, 9-as piketas 32 metras, 23:53:47 val. ir pajudėjimas buvo 23:54:08 val. Tuo metu dega baltas, tai nekoduotas ruožas ir galima važiuoti per baltą. Vienas kilometras turi 10 piketų, o piketą sudaro 100 m. Paskui matyti, kad, kai pajuda, greitis buvo 15-16 km/h., o paskui įvažiuoja į stotį ir sustoja prie draudžiamo šviesoforo 00:02:07 val. 29 kilometras 5 piketas 68 metras. Čia jis jau atvyko.

Kai buvo sustojęs 23,53 val., tai toje vietoje leistinas greitis yra 40 km/h. Po tos nepilnos minutės stovėjimo didžiausias greitis tolygiai didėjo iki 18 km/h, degant baltam signalui, tuomet jam užsidegė draudžiamas signalas ir nuo to laiko greitis pradėjo mažėjo iki 15 km/h, 14 km/h, 13 km/h, paskui vėl truputėlį padidėjo iki 16 km/h, paskui vėl nukrenta iki 12 km/h, 11 km/h ir palaipsniui mažėja iki sustojimo. Kai buvo iki stoties tas trumpas sustojimas, tai buvo atliekamas stabdymas. To trumpo minutės sustojimo metu buvo atliekamas stabdymas. Kiek tuo metu buvo kilometrų iki stoties, negali pasakyti, nes mato tik konkrečią vietą – kilometrą, piketą ir metrą, bet ar tai yra stoties riba, ar ne – negali pasakyti.

Liudytojui parodžius t. 1, b. l. 45, paaiškino, kad lentelės penktame stulpelyje matyti maksimalus leistinas greitis pagal elektroninį žemėlapį, kuris yra saugos sistemoje, o šeštame stulpelyje – koks yra faktinis greitis, septintame stulpelyje žymimas slėgis stabdžių magistralėje. Jeigu slėgis yra pastovus, tai stabdžiai nėra naudojami, o jeigu jis sumažėja, tai reiškia, kad mašinistas atlieka stabdymo pakopą ir sumažina slėgį stabdžių magistralėje. Paskutiniame stulpelyje žymimas slėgis lokomotyvo stabdžių cilindre. Jeigu pažymėtas nulis, tai lokomotyvo stabdžiais nėra stabdoma, o jeigu padidėja, tai reiškia, kad yra sudaromas slėgis lokomotyvo stabdžių cilindre, trinkelės yra spaudžiamos ir lokomotyvas stabdomas savo stabdžiais. Čia yra sąstato slėgiai, kurie yra sumažinami visame sąstate.

Pagal saugos sistemos duomenis lokomotyvo šviesofore baltas signalas įsižiebė 31 km., 6 pikete, 89 metre. Sienos kirtimas Baltarusijos teritorijoje yra 909 km., pirmas piketas, o Lietuvos teritorijoje 36 km., 1 piketas. Kelionės metu jis naudojo stabdžius, tik nebuvo sustojęs. Jis kelionės metu turėjo įspėjamuosius lapelius, kuriose vietose dėl kelio būklės ar kitų aplinkybių jis turėtų susimažinti leistiną greitį. Tvirtina, kad jis kelionės metu buvo sumažinęs greitį iki to nurodyto leistino greičio, bet sustojęs jis niekur nebuvo. Kirtus sieną vienintelis stabdymas yra 31 km., 1-ame pikete. Pagal duomenis, leistinas greitis nebuvo pažeistas. 31 km. skaičiuojamas nuo Vilniaus link sienos. Koks tai būtų kilometras nuo sienos galima paskaičiuoti tą atstumą, jeigu žinome tikslią pasienio vietą ir tikslią stoties ribą. Duomenys kasetėje baigiasi po 4 val. 18 min. Kelionės pabaiga yra atvykimas, sustojus prie draudžiamo signalo, 00:02:05 val. Siekiant paskaičiuoti, kiek nuvažiavo nuo pirmo sustojimo, t. y. nuo 30 km., 9 piketo, 32 m. (į Vilniaus pusę mažėjimo tvarka) iki antro sustojimo prie draudžiamo signalo 00:02:05 val., kai sustojo 29 km, 5 piketas, 68 metras, reikia atimti ir gauname, kad pravažiavo 1 km., 3 piketus, 65 m., t. y. 1365 metrus. Jis pats kasetės neišėmė, jam atsiuntė failus Lietuvos Geležinkelio Prevencijos skyriaus darbuotojai. Greičio kitimas nuo 46 km/h iki 50 km/h yra normalus.

Liudytojas S. T., parodė, kad jis dirba šeštos kategorijos traukinio konduktoriumi. Paaiškino, kad vežė iš (duomenys neskelbtini) eksploatacijos pavaduotoją, kurio pavardės nebepasakys, nes šis norėjo atsiimti kasetes. Tai buvo gegužės mėnesio pradžioje. Pastarasis paprašė, kad kai bus duotas leidimas atsiimti šitas kasetes, jas paimti ir perduoti į Baltarusiją. Tai buvo pareigūnas iš Baltarusijos, kuris atvežė prašymą su visais parašais, kad jiems grąžintų kasetes iš šito šilumvežio. Nežino, kas iš traukinio išėmė kasetes.

Dar nurodė, kad tarp šilumvežio ir elektrovežio yra skirtumai, nes elektrovežyje priėjimas prie variklio yra iš abiejų pusių, kiniškame tiesiai per vidurį yra. Po elektrovežio kabiną saugu vaikščioti. Kiekviena įmonė turi savo instrukcijas ir ten parašyta, kada ir kaip galima vaikščioti. Šilumvežyje gali einant prasilenkti du žmonės, tik žinoma viskas priklauso nuo žmogaus sudėjimo, liekni prasilenks lengvai. Viskas priklauso dar ir nuo dėžių, kokios ten buvo cigaretės, nes jeigu „Minskas“, tai jos yra labai plonos ir jų dėžės nedidelės, tad galima sutalpinti. Turi būti viskas aptverta, kad netyčia ranka nepriliesti kokio nors elektros prietaiso. Elektrovežyje tie prietaisai aptverti. Yra pats buvęs rusų gamybos elektrovežyje VO-110. Elektrovežiais į Baltarusiją nevažiuoja, nes turi tik šilumvežius.

Teismo posėdžio metu pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 173-174), liudytojas juos patvirtino.

Nurodė, kad juose kalbėjo apie praėjimą šilumvežyje, tačiau ir elektrovežyje yra praėjimai iš vienos ir iš kitos pusės. Visa tai skiriasi nuo elektrovežio ir šilumvežio konstrukcijos. Teisme paaiškinimus davė dėl šilumvežio. Esant poreikiui, galima važiuojant vaikščioti šilumvežiu, nes privaloma patikrinti ar viskas gerai su šilumvežiu ar nėra problemų, kad galėtų normaliai nuvažiuoti iki galutinės stoties. Dėl vaikščiojimo elektrovežyje negali pasakyti, o šilumvežyje galima. Lietuva elektrovežių nenaudoja. Kasetės atsiimti važiavo su Baltarusiu viršininku ir dar važiavo pasienietis. Dar kitaip viršininkas vadinamas eksploatacijos pavaduotoju.

Motyvuojamoji dalis

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta:

Žemesnės instancijos teismas

Iš (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vado pavaduotojo, atliekančio užkardos vado funkcijas tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 28) matyti, kad (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje nuo valstybės sienos iki (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties vaizdo stebėjimo kameros neveikia, todėl 2019 m. balandžio 13 d., 23.50 val., įvykis nebuvo fiksuotas.

Traukinys, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (3) yra krovininis, jį sudaro 69 vagonų, traukinio tikrinimo pradžia fiksuota 00.02, o pabaiga 23.32, keleivių skaičius nurodoma A. K. ir Y. T. (t. 1, b. l. 30-31).

Tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 32) užfiksuota, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos yra pridėta Baltarusijos geležinkelio Minsko skyriaus (duomenys neskelbtini) lokomotyvų depo eksploatavimo viršininko pavaduotojo V. D. telefonu „Viber“ programėle (t. 1, b. l. 33-42) pateikti (duomenys neskelbtini) depo vietinės traukinių valdymo instrukcijos lokomotyvų brigados aptarnaujamuose ruožuose ištraukų nuotraukos, atliktas jų vertimas.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2019 m. balandžio 23 d. raštu Nr. SD (ADM)-1704 pateikė elektrinio traukinio Nr. (duomenys neskelbtini), kurį valdė mašinistas Y. T., kasetėse Nr. (duomenys neskelbtini) esančios informacijos įrašus (t. 1., b. l. 44, 45-108).

Iš 2019 m. balandžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) miestelio prieigose. Įvykio vietos apžiūros objektas yra Lietuvos Respublikos pasienio ruožas, geležinkelio 2 linija, jungianti (duomenys neskelbtini) PKP Lietuvos Respublikoje ir (duomenys neskelbtini) PKP Baltarusijos Respublikoje. Įvykio vieta yra maždaug 300 m nuo (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties link Lietuvos – Baltarusijos valstybių sienos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuo įvykio vietos pietvakarių kryptimi maždaug 400 m atstumu yra regioninis kelias Nr. 101, vedantis nuo valstybės sienos, per (duomenys neskelbtini) ir toliau tiesiai eina iki (duomenys neskelbtini) miestelio. Nuo įvykio vietos iki (duomenys neskelbtini) miestelio šiaurės vakarų kryptimi yra maždaug 800 m. Nuo geležinkelio bėgių apie 20 m pietvakarių kryptimi yra apsauginė tvora. Prie pat apsauginės tvoros matyti sukrauti 5 juodu polietilenu aptraukti stačiakampio formos ryšuliai, maždaug 15 m šiaurės kryptimi nuo minėtos dėžių krūvos matosi 1 juodu polietilenu aptrauktas stačiakampio formos ryšulys ir juodos spalvos maišelis. Ryšuliuose yra 6 dėžės cigarečių pakelių „NZ GOLD“ ir 21 dėžė „MINSK Capital“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (t. 1, b. l. 128-132).

2019 m. balandžio 14 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas lokomotyvas „BKG1-009“, nustatyta, kad lokomotyvas yra pilkos ir mėlynos spalvų, lokomotyvo priekyje matosi užrašas ir numeris „???1-1009“. Iš kairės lokomotyvo pusės netoli durų matosi mėlyna spalva užrašytas numeris „(duomenys neskelbtini)“, virš šio numerio matosi kirilicos abėcėlės raidė „?“ kuri yra mėlynos spalvos ir mėlyname apskritime. Įėjus į lokomotyvą matosi mašinisto ir jo padėjėjo darbo vieta, o per lokomotyvo vidurį eina siauras koridorius. Išėjus iš lokomotyvo mašinisto ir jo padėjėjo darbo vietos yra variklio skyrius. Iš lokomotyvo mašinisto ir jo padėjėjo vietos paimti du lapai su „(duomenys neskelbtini)“ stoties spaudu, kur matosi parašytas ir lokomotyvo numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat matosi kitas dokumentas rusų kalba apie lokomotyvo maršruto duomenis iš abiejų pusių ir dar vienas dokumentas su „(duomenys neskelbtini)“ stoties spaudu, paimti keturi dokumentai (t. 1, b. l. 133-158).

2019 m. gegužės 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ir teritorija palei geležinkelį. Link (duomenys neskelbtini) kaimo važiuojama keliu (duomenys neskelbtini). Privažiavus (duomenys neskelbtini) kaimą prieš kairėje kelio pusėje esančią sodybą matomas keliukas, vedantis per pievą į mišką. Miškas mišrus, matomi augantys spygliuočiai medžiai, lapuočiai medžiai ir krūmai. Pavažiavus keliuku apie 200 m. matoma miško aikštelė. Nuo minėtos aikštelės einant šiaurės rytų kryptimi miško taku, paėjus apie 400 m per mišką ateinama prie geležinkelio. Miško pabaigoje išeinama į maždaug 20 m pločio juostą, kuri žiūrint tiesiai užsibaigia ties apsaugine metalinio tinklo tvora, juosiančia geležinkelio bėgius, o žiūrint į šonus tęsiasi palei geležinkelio bėgius į abi puses. Į vieną pusę šiaurės vakarų kryptimi geležinkelis tęsiasi apie 500 metrų iki (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties, kuri matoma vizualiai. Į kitą pusę – pietryčių kryptimi geležinkelis tęsiasi apie 1300 metrų iki valstybės sienos su Baltarusijos Respublika. Valstybės siena vizualiai nėra matoma, kadangi geležinkelis daro vingį, iki vingio geležinkelis yra gerai matomas. Apžiūrint geležinkelį už apsauginės tvoros, matoma žole apaugusi juosta, apie 20 metrų pločio nuo apsauginės tvoros iki pylimo, ant kurio sumontuoti geležinkelio bėgiai. Pylimas padengtas akmenimis, geležinkelio keliai yra du. Šalia geležinkelio bėgių yra matomi stulpeliai su pritvirtintomis lentelėmis (piketais). Arčiausiai įvykio vietos yra matomas piketas su skaičiais „6“ ir „7“. (duomenys neskelbtini) ir valstybės sienos kryptimi besitęsiantis geležinkelis yra gerai matomas, jo neužstoja jokie medžiai, krūmai ar inžineriniai įrenginiai, geležinkelį juosianti tvora yra tinklinė, permatoma ( t. 1, b. l. 164-169).

Iš 2019 m. gegužės 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose ir teritorija prie geležinkelio ties valstybės sienos ženklais Nr. (duomenys neskelbtini). Link (duomenys neskelbtini) kaimo važiuojama keliu (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus (duomenys neskelbtini) PKP maždaug 200 metrų, kairėje kelio pusėje matomas keliukas, vedantis per mišką, link geležinkelio. Miškas mišrus, matomi augantys lapuočiai ir spygliuočiai medžiai bei krūmai. Miško keliukas išveda į aikštelę, kuri užsibaigia ties apsaugine metalinio tinklo tvora, juosiančia geležinkelio bėgius. Iš abiejų geležinkelio bėgių pusių matomi valstybės sieną žymintys Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos ženklai. Valstybės sienos ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) yra minėtos aikštelės pusėje prie pat geležinkelio bėgių, valstybės sienos ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) yra kitoje geležinkelio bėgių pusėje taip pat prie pat geležinkelio bėgių. Baltarusijos Respublikos pusėje taip pat yra matomi du Baltarusijos Respublikos valstybės sienos ženklai. Valstybės siena šioje vietoje eina Vilnios upe. Upė teka per pralaidą po geležinkelio bėgiais. Geležinkelio bėgiai yra ant pylimo, nuo geležinkelio bėgių iki apsauginės metalinio tinklo tvoros yra apie 20 m atstumas, tarp bėgių ir tvoros esanti teritorija apaugusi žole. Valstybės siena su Baltarusijos Respublika šioje vietoje tęsiasi šiaurės rytų kryptimi, valstybės sieną žymintys ženklai pietų kryptimi yra išdėstyti mažėjančia tvarka ( t. 1, b. l. 159-163).

2019 m. gegužės 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad dar kartą apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigos ir teritorija palei geležinkelį, tamsiu paros metu. Apžiūros metu panaudojus tarnybines technines priemones – naktinio matymo prietaisą „Brolis“ ir termovizorius „Flir“ nustatyta, kad ir plika akimi, ir techninėmis priemonėmis puikiai matomas geležinkelis, juo važiuojantis traukinys, galima identifikuoti elektrovežio korpuso dalis, atskiras detales – duris, langus, durų turėklus (t. 1, b. l. 171-173).

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. balandžio 19 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos cigaretės – 13490 pakelių cigarečių „Minsk capital“ ir „NZ gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, supakuotų į 6 pakuotes bei polietileninį maišą, rastų ir paimtų 2019 m. balandžio 13 d. įvykio vietos apžiūros metu prie geležinkelio, (duomenys neskelbtini). Apžiūrimose 6 pakuotėse, apvyniotose lipnia juosta ir juodos spalvos polietilenine plėvele yra įpakuota po 4-5 cigarečių dėžes. Į juodos spalvos polietileninį maišą yra sudėti palaidi cigarečių „Minsk capital“ ir „NZ gold“ pakeliai. Apžiūros metu pakuotės buvo išpakuotos, cigaretės suskaičiuotos. Išpakavus pakuotes jose rastos 27 cigarečių dėžės. Cigaretės supakuotos gamyklinėse dėžėse. Dėžės pagamintos iš rudos spalvos kartono. Dėžės be paaiškinamųjų užrašų. Ant dėžių šonų priklijuoti lipdukai su paaiškinamaisiais užrašais rusų kalba ir barkodu. Iš viso rastos 5 dėžės, kuriose yra po 500 pakelių ir 1 dėžė, kurioje yra 497 pakeliai cigarečių „NZ gold“ (iš viso 2997 pakeliai cigarečių NZ gold“) ir 20 dėžių po 500 pakelių bei 1 dėžė, kurioje yra 493 pakeliai, iš viso (10493 pakeliai cigarečių „Minsk capital“). Iš paaiškinamųjų užrašų matyti, kad cigaretės pagamintos Baltarusijos Respublikoje, Gardino tabako fabrike „Nemunas“. Ne visose dėžėse esančios cigaretės ir užrašas ant cigarečių dėžių sutampa. Cigaretės dėžėse supakuotos blokais, kiekviename bloke yra po 10 pakelių cigarečių. Ant kiekvieno pakelio yra užrašas su cigarečių pavadinimu, paaiškinamaisiais užrašais, atgrasančiu užrašu ir paveikslėliu. Kiekvienas cigarečių pakelis yra pažymėtas Baltarusijos Respublikos akcizo ženklu (t. 1, b. l. 174-182). 10493 pakeliai cigarečių „Minsk capital“ ir 2997 pakeliai cigarečių „NZ gold“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, perduotos saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriui (t. 1, b. l. 183).

2019 m. liepos 18 d. nutarimu „Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sunaikinimo“ priimtas sprendimas sunaikinti 10 493 pakelius cigarečių „Minsk capital“ ir 2997 pakelius cigarečių „NZ gold“ (t. 1, b. l. 187-189).

Iš 2019 m. gegužės 17 d. Vilniaus teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus rašto Nr.(21/20)-15 VR-796 matyti, kad 10 493 pakelių cigarečių „Minsk capital" ir 2997 pakelių cigarečių „NZ Gold" vertė, apskaičiuota į muitinę vertę įskaitant privalomus mokesčius 2019 m. balandžio 13 d. iš viso sudarė 44 147,1 eur (t. 2, b. l. 4-5).

Iš 2019 m. balandžio 14 d. asmens kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta A. K. asmens krata, kurios metu jis savanoriškai pateikė savo turimus daiktus, o nuo parašo kratos protokole atsisakė. Iš A. K. buvo paimta: 1) Baltarusijos Respublikos pasas, išduotas A. K., Nr. (duomenys neskelbtini); 2) mobilusis telefonas Huawei, auksinės spalvos, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini); 3) darbuotojo pažymėjimas, knygutė Nr. 27; 4) 6 raktai, du ryšuliai; 5) automobilio raktas; 6) kuprinė „Nike“ su asmeniniais daiktais (t. 3, b. l. 136-139), kurie pagal pakvitavimą buvo sugrąžinti (t. 3, b. l. 140).

Iš 2019 m. gegužės 29 d. daiktų ir dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kuprinė „Nike" su asmeniniais daiktais, kurioje rasti dokumentai – lokomotyvo brigados darbo instrukcija, (duomenys neskelbtini) depo vietinė traukinių valdymo instrukcija lokomotyvų brigados aptarnaujamuose ruožuose, paimtais iš A. K. 2019 m. balandžio 14 d. asmens kratos metu (t. 2, b. l. 12-59). Nustatyta, kad apžiūrima kuprinė „Nike" yra juodos spalvos, užsegama užtrauktuku. Kuprinėje yra keli skyriai, kuriuose yra netvarkingai sudėti asmeniniai daiktai bei dokumentai, neturintys reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Tarp dokumentų yra dokumentai: lokomotyvo brigados darbo instrukcija, (duomenys neskelbtini) depo vietinė traukinių valdymo instrukcija lokomotyvų brigados aptarnaujamuose ruožuose. Apžiūrima lokomotyvo brigados darbo instrukcija yra A5 formato knygelė. Puslapyje Nr.3 yra įrašas, kad patvirtinta Baltarusijos geležinkelio viršininko įsakymu 2006 m. gruodžio 29 d. Nr.447H, sudaryta iš 19 lapų. Instrukcijoje yra bendroji dalis, lokomotyvo brigados darbuotojų pareigos, išskirtos mašinisto ir mašinisto padėjėjo pareigos, lokomotyvo brigados darbuotojų teisės ir atsakomybė. Instrukcija rusų kalba. (duomenys neskelbtini) depo vietinė traukinių valdymo instrukcija lokomotyvų brigados aptarnaujamuose ruožuose, patvirtinta 2016 m. rugpjūčio 17 d. yra A3 formato knygelė, sudaryta iš 53 lapų. Pirmame lape, kairiajame viršutiniame kampe matomas užrašas ranka „K. AO“. Instrukciją sudaro bendroji dalis, kitos dalys: elektrovežių priėmimo iš depo tvarka, išdėstyti mašinisto ir mašinisto padėjėjo veiksmai priėmimo metu, apžiūros tvarka, vidaus patalpų patikrinimo tvarka, stogo patikrinimo tvarka, pasiruošimas pieš elektrovežio paleidimą, išvardinti darbai, atliekami lokomotyvo brigados paruošiant lokomotyvą išvažiavimui iš depo ar po stovėjimo be brigados, patikrinimai, atliekami keičiantis lokomotyvo brigadoms, šalto lokomotyvo judėjimas, nurodyti uždrausti veiksmai, išvykimas iš depo, elektrovežio priėmimas stoties keliuose, pasiruošimas išvykimui, išvykimas ir traukinio valdymas, nustatyta tvarka lokomotyvo brigados veiksmų nuimant įtampą kontaktiniame tinkle, elektrovežio pridavimas stoties keliuose, įvažiavimo į depą tvarka ir elektrovežio pridavimo tvarka, lokomotyvo brigados veiksmai, esant srovės priėmimo ar tinklo pažeidimams, aptarta pakilimo ant elektrovežio stogo tvarka, išvardinti uždrausti veiksmai, nurodytos rekomendacijos, siekiant išvengti kontaktinio tinklo ir elektros priėmimo įrenginių pažeidimo, išvardinti darbai, atliekami lokomotyvo brigados techninio aptarnavimo metu elektrovežių VL80S(T), (raidės rusiškos), išvardinti saugos reikalavimai elektrovežių eksploatavimo ir techninio aptarnavimo metu, priede yra nurodyti elektrifikuoti keliai stotyse. Instrukcija rusų kalba, padarytos dokumentų kopijos (t. 2, b. l.60-63).

Iš Y. T. asmens kratos metu 2019 m. balandžio 14 d. buvo paimta mobilusis telefonas „Honor“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini); dvi kasetės, Baltarusijos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), darbuotojo pažymėjimas, kuprinė su asmeniniais daiktais( t. 2, b. l. 188-191).

Iš 2019 m. balandžio 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas telefonas Huawei LLD-L31 Honor 9 Lite, IMEI1: (duomenys neskelbtini), paimtas 2019 m. balandžio 14 d. asmens kratos metu iš A. K., gauta informacija įrašyta į HDD laikmeną (t. 2, b. l. 67-98).

Iš 2019 m. balandžio 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas telefonas Huawei LLD-L31 Honor 9 Litke su dėklu, IMEI1: (duomenys neskelbtini), paimtas asmens kratos metu iš Y. T., gauta informacija įrašyta į HDD laikmeną (t. 2, b. l. 99-112).

2019 m. liepos 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta HDD laikmena „WD My Passport Ultra“. Atidarius laikmeną matomi aplankai, pavadinti ikiteisminių tyrimų numeriais, kurie neturi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Vienas iš aplankų yra pavadintas 02-5-00038-19. Atidarius šį aplanką yra matomi du aplankai, pavadinti „Huawei Honor 9 Lite“ ir „Huawei NMO-L31“. Atlikta šiose failuose esančios informacijos analizė. Peržiūrėjus aplanke „Huawei Honor 9 Lite esančią informaciją, aplanke „Files“ esančiame aplanke „Document“ yra rastas dokumentas, pavadintas „Inf-oprimenjaemyx-MRTs-01.04.2019...“, sukurtas 2019 m. kovo 29 d. 6.01 Microsoft Exel...“ Atidarius šį dokumentą matomas dokumentas rusų kalba, kuriame nurodytos cigarečių, gaminamų Baltarusijos Respublikoje, maksimalios mažmeninės kainos, 2019 metų sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais, surašytos lentelėje, nurodant konkrečių cigarečių pavadinimą. Šis dokumentas atspausdintas ir pridėtas prie apžiūros protokolo. Aplanke, pavadintame „Huawei Honor 9 Lite“ kitos informacijos, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta. Aplanke „Huawei NMO-L31“ informacijos, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nerasta. Aplankai „Huawei Honor 9 Lite“ ir „Huawei NMO-L31“ su visa juose esančia informacija perkelti į kompaktinius diskus ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ( t. 2, b. l. 113-123).

2019 m. balandžio 22 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštu Nr. 21/20_-15VR-641) pateikė traukinio Nr. (duomenys neskelbtini) kasečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kelionės parametrų šifruotę, įrašytą kompaktiniame diske, informacija atspausdinta ir pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 1, b. l. 44; 45-108).

Iš Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Infrastruktūros eksploatacijos departamento rašto (t. 5, b. l. 28) matyti, kad (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties pradžia: 28 kilometras 4 piketas 23 metras; stoties ašis – 30 kilometras 2 piketas 29 metras, stoties pabaiga – 31 kilometras 5 piketas 53 metras, valstybės sienos riba – 36 kilometras 10 piketas 62 metras.

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

BK 199 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nustatyta, kad atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.

Pagal šią įstatymo normą kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu, nepateikiant muitiniam tikrinimui, tai yra nuslepiant nuo muitinės kontrolės. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei būdinga tiesioginė tyčia, t. y., kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti. Gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikomas bet kokių daiktų – kontrabandos dalyko, per muitinės postus arba juos apeinant, pernešimas pėsčiomis, pervežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, transportavimas kitais būdais (pvz. panaudojant vamzdynus, elektros linijas, vandens ir oro sroves, persiuntimas paštu ir pan.). Kontrabandos objektyvioji pusė pasireiškia tik aktyviais veiksmais, t. y. neteisėtai gabenant privalomus pateikti muitinei daiktus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Neteisėtu laikomas toks prekių ar daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kai yra požymių, nurodytų BK 199 straipsnyje.

BK 199² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Taigi šis nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais: įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu akcizais apmokestinamų prekių, t. y. nusikalstamai neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį.

Nors kaltinamieji A. K. ir Y. T. kaltės nepripažįsta, kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis sudėčių požymiai nustatyti abiejų kaltinamųjų veikoje, jų kaltę įrodo byloje surinktų įrodymų, sudarančių vientisą grandinę, visuma. Priimdamas sprendimą teismas remiasi liudytojų pasienio pareigūnų parodymais, apie įvykį jie sužinojo eidami tarnybines pareigas, jų parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus ir teismas juos vertina bei laiko patikimais. Teismas taip pat remiasi rašytiniais įrodymais, jie yra aiškūs, susiję su bylos aplinkybėmis ir gauti laikantis BPK nustatytų taisyklių.

Kaltinamieji A. K. ir Y. T. neigia padarę jiems inkriminuojamus nusikaltimus. Abu pripažįsta važiavę traukiniu, kurį valdė vienas kaip padėjėjas, kitas kaip mašinistas, t. y. atlikę savo darbines funkcijas, vykdami nustatytu maršrutu kirtę sieną, tačiau su cigaretėmis niekaip nėra susiję, jomis nedisponavo, jų nematė, iš traukinio nemetė. A. K. nurodė nežinantis, kaip galėjo būti išmestos cigaretės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Y. T. nurodė analogiškai ir teigė, kad jie atsidūrė netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 153-155) nurodė, kad traukiniui važiuojant nebuvo atidarę durų. Taip pat teigė iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą kirtus sieną nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) be sustojimų ( t. 3. b. l. 161-162). Važiuojant nuo valstybės sienos iki (duomenys neskelbtini) nebuvo sustoję. Važiuojant visa maršrutą su Y. T. iš kabinos nebuvo išėję.

Y. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vykstant iš Baltarusijos į Lietuvą nei karto nestojo. Vyko dviese kartu su A. K., o dėžių su cigaretėmis elektrovežyje nebuvo . (t. 3, b. l. 17-19).

Kaltinamųjų parodymus, kad jie nusikalstamų veikų nepadarė, teismas vertina kaip siekį išvengti atsakomybės ir jais nesivadovauja, kaip minėta jų kaltę patvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma.

Nors baigiamųjų kalbų metu tiek kaltinamasis A. K., tiek kaltinamasis Y. T. bandė įtikinti teismą, kad liudytojai duoda prieštaringus parodymus, tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka, nes apklausti liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė iš esmės analogiškus ir nuoseklius parodymus, kurie neprieštaravo ne tik tarpusavyje, tačiau ir kitiems baudžiamojoje byloje esantiems duomenims.

Tiesiogiai cigarečių išmetimą iš važiuojančio traukinio matęs liudytojas J. S. parodė, kad matė, kaip pravažiuojant krovininiam traukiniui, atsidarė lokomotyvo durys ir du asmenys greitai išmetė dėžes, kaip vėliau nustatyta su cigaretėmis. Liudytojas nurodė visa tai matęs atlikdamas tarnybą, būdamas „slapuke“ su naktinio matymo prietaisu – termovizoriumi. Abejoti tokiais liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo. Juos patvirtina objektyvūs bylos duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 128-132, kur fiksuota rastos 6 dėžės cigarečių „NZ Gold“ ir 21 dėžė cigarečių „Minsk Capital“). Akcentuotina ir tai, kad liudytojas pradėjo tarnybą 20.00 val., visą tą laiką zoną stebėjo ir iki važiuojant traukiniui Nr. (duomenys neskelbtini), prieš šį traukinį ankstesnis traukinys važiavo maždaug prieš valandą. Liudytojas patvirtino, kad jam stebint cigaretės buvo išmestos būtent iš šio pravažiuojančio traukinio pro atidarytas priekines duris. Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad traukinį valdė A. K. ir Y. T., kurie du ir tebuvo lokomotyve. Dar liudytojas nurodė, kad apie įvykį iš karto pranešė pamainos vyresniajam, o per termovizorių matė už kelių šimtų metrų keturių asmenų siluetus, kurie jį pastebėję pradėjo šalintis. Tokie J. S. parodymai atitinka kitų liudytojų parodymus, todėl teismas jais tiki.

Ta aplinkybė, kad būtent du asmenys mėtė iš elektrovežio juodos spalvos ryšulius (kaip vėliau nustatyta cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais), yra užfiksuota ir 2019 m. balandžio 14 d. jaunesniojo specialisto J. S. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 17). Iš plano schemos matyti, kad atstumas nuo geležinkelio bėgių iki apsauginės tvoros yra 20 metrų, o išmestos cigaretės yra jau už apsauginės tvoros.

Liudytojas D. M., tą dieną vykdęs tarnybą kartu su J. S., taip pat patvirtino, kad buvo išmestos 27 dėžės iš pravažiuojančio traukinio. Liudytojas D. M. nurodė matęs, kaip atsidarė durys ir maždaug esant 50 metrų atstumui, iš traukinio pradėjo mėtyti dėžes su cigaretėmis. Įvykį stebėjo su naktinio matymo prietaisu „Brolis“, matė du siluetus, kurie mėtė dėžes pro visiškai atidarytas elektrovežio duris. Detalizavo, kad dėžės krito labai greitai, viena po kitos, viso buvo išmesta 27 dėžės, o traukinys tuo metu važiavo lėčiau, nei visi kiti traukiniai važiuoja. Dar konkretizavo ir tai, kad atsidarė tos elektrovežio durys, kurios skirtos įlipti pas mašinistus. Nurodė, kad J. S. apie įvykį pranešė pamainos vyresniajam, o per termovizorių matė keturis asmenis, bėgančius link miško.

Nors liudytojas D. M. nurodė, kad jis stebėjo traukinį 300 metrų atstumu nuo valstybės sienos, o bylos duomenimis cigaretės buvo išmestos (duomenys neskelbtini), ties valstybės ženklais Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. apie 1300 atstumu nuo valstybės sienos su Baltarusijos Respublika (t .1, b. l. 159-163, 164-169), tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti liudytojo parodymų kaip nepatikimų. D. M. teisme patikslino, kad atstumo nematavo, jį pasakė apytiksliai, be to, ėjo į „slapuko“ vietą nakties metu.

Liudytojas R. B. patvirtino, kad maždaug 5 minutės po to, kai krovininis traukinys kirto sieną, gavo per radijo ryšį specialisto J. S. pranešimą, kad krovininio traukinio mašinistai išmeta dėžes iš traukinio ir prašo pagalbos. Dar, kiek pamena, J. S. pranešė, kad pastebėti du asmenys bėgantys link (duomenys neskelbtini) kaimo. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. davė iš esmės analogiškus parodymus, tačiau nurodė, kad J. S. pranešė apie keturis pasišalinusius asmenis(t. 2. b. l. 165-167) Teismas dėl pasišalinusių asmenų skaičiaus kaip teisingus vertina R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes jie buvo duoti praėjus nedideliam laiko tarpui po įvykio, ir nelaiko jų prieštaraujančiais vieni kitiems, nes teisme liudytojas nurodė tik tai, ką atsiminė.

Liudytojas A. Ž. teisme patvirtino pranešimo gauto per radijo stotį faktą. Buvo pranešta, kad iš važiuojančio šilumvežio išmestos cigaretės. Nurodė, kad atvykus į įvykio vietą J. S. nurodė, kad matė du siluetus, kurie pro atviras duris išmetinėjo ryšulius. Patvirtino matęs išmestus ryšulius, kuriuose buvo rastos cigaretės. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas konkretizavo, kad radijo ryšiu pranešimą gavo iš J. S., o link išmestų ryšulių nuo miško ėjo keturi žmonės, kurie pamatę pareigūnus pradėjo bėgti atgal į mišką.

Liudytojas D. J. teisme patvirtino gauto pranešimo, kad iš važiuojančio traukinio buvo išmestos galimai cigaretės, faktą ir tai, kad po kelių minučių buvo pranešta, kad nuo tvoros bėga asmenys į Lietuvos gilumą. Buvo naudojamas šuo, kuris miškelyje rado juodas pirštines ir pakelį baltarusiškų cigarečių „Minsk capital“, tačiau nuvedęs iki asfaltuoto kelio , pėdsakus pametė. Grįžęs matė cigaretes, kurių dalis buvo arčiau bėgių, o kita dalis permesta už bėgių link (duomenys neskelbtini) miestelio. Pažymėtina, kad nors liudytojas D. J. nurodė, kad termovizorius reaguoja į šilumą su šiuo prietaisu negalima matyti, kas vyksta kabinoje (kur sėdi mašinistas ir padėjėjas), tačiau tokie jo parodymai nepaneigia liudytojų J. S. ir D. M. parodymų teisingumo (kaip kad teigia advokatas baigiamųjų kalbų metu), nes šie liudytojai matė žmonių siluetus ne kabinoje, o pro atidarytas traukinio duris.

Liudytojas D. K. komentuodamas traukinio kasetėje užfiksuotą informaciją apie traukinio judėjimą, nurodė, kad traukinys Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko 22:15:58 val., jo greitis buvo apie 50km/h. Sienos kirtimo momentu traukinio greitis 46-48 km/h. 23:53:45 val. buvo sustojimas, tuo metu degė baltas signalas, sustojimas įvyko 30 km 9 piketas 32 metras, vėl pajuda 23:54:08 val., dega baltas signalas, traukinio greitis didėjo iki 18 km/h, o po to palaipsniui mažėja iki sustojimo 0:02:07 val., 29 kilometras 5 piketas 68 metras. Nuo vieno sustojimo iki kito traukinys pravažiavo 1365 metrus.

Minėti jau aptarti liudytojų J. S., D. M., R. B., A. Ž., D. J. parodymai suteikia teismui pagrindą padaryti išvadą, kad dėžės su cigaretėmis nepateikiant jų muitinės kontrolei buvo gabenamos būtent traukiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį valdė kaltinamieji A. K. ir Y. T., jos buvo išmestos iš pravažiuojančio traukinio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo valstybės sienos apie 1300 metrų atstumu, kas fiksuota apžiūros protokole (t. 1, b. l. 164-169) ir jas išmetė du asmenys pro atidarytas elektrovežio duris, kurios skirtos įlipti mašinistams. Nurodyti jau ištirti įrodymui taip pat leidžia teismui teigti, kad tokius veiksmus atliko būtent kaltinamieji. Tiek A. K., tiek ir Y. T. parodymais nustatyta, kad jie lokomotyve važiavo dviese, rašytiniai bylos duomenys patvirtina (t. 1, b. l. 30-31), kad traukinys Nr. (duomenys neskelbtini) buvo krovininis, jį sudarė 69 vagonai, o keleivių skaičius nurodomas tik A. K. ir Y. T.. 2019 m. balandžio 15 d. sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo klausimą Y. T. nurodė, kad traukinio lokomotyve važiavo dviese, o pašalinių asmenų ant traukinio jis nematė (t. 3, b. l. 38). Kad traukinio lokomotyve važiavo tik dviese, abu kaltinamieji teigė ir viso proceso metu. Nustačius, kad cigaretės buvo išmestos iš traukinio Nr. (duomenys neskelbtini), jas išmetė du asmenys iš tų elektrovežio durų, kurios skirtos įlipti mašinistams, o traukinyje buvo tik A. K. ir Y. T., ir jokių kitų asmenų be kaltinamųjų lokomotyve nebuvo, teismas daro neabejotiną išvadą, kad nusikaltimų padaryme dalyvavo būtent kaltinamieji A. K. ir Y. T..

Kaltinamųjų nurodytą aplinkybę, kad jie važiuodami traukiniu ir vykdydami savo darbines funkcijas, jokių draudžiamų vežti per valstybės sieną daiktų neturėjo, paneigta jau aptartais liudytojų – J. S., D. M., R. B., A. Ž., D. J. parodymais bei rašytine bylos medžiaga, kuri patvirtina neteisėtai gabenamų cigarečių kiekį, vertę, jų gabenimo traukiniu faktą.

Išmetus cigaretes iš traukinio, kaip nustatyta iš J. S., D. M., D. J., A. Ž., R. B. parodymų, J. S. šią informaciją perdavus kitiems pareigūnams ir J. S. bei D. M. einant prie išmestų cigarečių, keturi asmenys, kurie ėjo link cigarečių, pamatę pareigūnus pradėjo šalintis, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad šie nenustatyti asmenys ėjo paimti išmestų cigarečių, o tuo pačiu dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikoje su kaltinamaisiais. Cigaretės buvo gabenamos neturint licencijos, jų kiekis aiškiai viršijo Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 ir 3 punktų reikalavimus. Kaltinamųjų gabentas ir laikytas cigarečių kiekis daug kartų viršijo asmeniniam vartojimui leidžiamą turėti kiekį, cigarečių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL ir sudaro 44 147,1 Eur.

Kaltinamieji teisme kėlė versiją, kad toks kiekis cigarečių elektrovežyje negalėjo tilpti, tačiau ši versija atmestina. Liudytojas D. J. parodė, kad toks kiekis cigarečių, koks buvo rastas šiuo atveju, o ir net didesnis, gali tilpti tiek šilumvežyje, tiek elektrovežyje. Be to, kaip matyti iš teismų praktikos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2008) traukinio Nr. (duomenys neskelbtini) lokomotyvo sekcijų ventiliacijos šachtų ertmėse buvo sudėta po dvidešimt stačiakampių, aptrauktų maišais, dėžių, kuriose rasta 1 000 pakelių cigarečių „Saint George“ ir 19 000 pakelių – „Saint George Light“.

Gynėjo išreikštos abejonės, kad dėžės su cigaretėmis galėjo būti išmestos iš prieš tai vykusio traukinio, paneigtos byloje surinktų minėtų duomenų visuma – liudytojų J. S., D. M. parodymais, kurie patvirtino, kad cigaretės buvo išmestos būtent iš traukinio, kurį jie tiesiogiai stebėjo ir matė, įvykio vietos pažiūros protokolu (t. 1, b. l. 128-132).

Be to, iš 2019m. liepos 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (paimtas asmens kratos metu iš Y. T.), aplanke pavadinimu 02-5-00038-19 esančiame dokumente, kuris pavadintas „Inf-oprimenjaemyx-MRTs-01.04.2019...“, o sukurtas 2019 m. kovo 29 d. 6.01 yra nurodytos cigarečių, gaminamų Baltarusijos Respublikoje, maksimalios mažmeninės kainos, 2019 metų sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais, surašytos lentelėje, nurodant konkrečių cigarečių pavadinimą. Atspausdintą lentelę sudaro viso 7 lapai. ( t. 2, b. l. 113-123). Kaltinamojo Y. T. versija, kad minėtus duomenis atsisiuntė jo kelerių metų vaikas, galimai žaisdamas telefonu, atmestina kaip prieštaraujanti elementariai logikai ir bylos duomenims. Visų pirma, apžiūros protokole (t. 2, b. l. 113-114) užfiksuota, kad laikmenoje yra ne vienas aplankas pavadintas „ikiteisminių tyrimų numeriais“, o viename jų - aplanke pavadinimu „ 02-5-00038-19“ yra informacija apie cigaretes. Pažymėtina, kad šis aplankas turi konkretų pavadinimą, susidedantį iš tam tikra seka išdėstytų skaičių, kurie vienas nuo kito atskirti brūkšneliais, jis patalpintas ne bet kur, o specialiai tam sukurtame aplanke, kuriame yra ir kiti panašūs aplankai, kas leidžia daryti teismui išvadą, kad informacija apie cigaretes nėra atsitiktinio pobūdžio, o tuo pačiu versija, kad tuos duomenis atsisiuntė vaikas, atmestina. Y. T. telefone rastos cigarečių kainos aktualiu bylai laikotarpiu, sustiprina teismo išvadą dėl jų kaltės.

Svarbu pažymėti ir tai, kad iš kaltinamojo Y. T. asmens kratos metu be kitų daiktų buvo paimtas ir mobilusis telefonas „Honor“, IMEI: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 188-191), kuris apžiūrėtas (t. 2, b. l. 99-112) ir nustatyta, kad kaltinamasis Y. T. 2019 m. balandžio 14 d. 00,03 val. pats skambino asmeniui, kuris pavadintas „(duomenys neskelbtini)“, ir nors kaltinamasis Y. T. nurodė, kad šis asmuo yra dispečeris iš (duomenys neskelbtini), tačiau aplinkybių, kodėl jam skambino, apklausiamas 2019 m. gegužės 2 d. nebeprisiminė, tiksliau aplinkybių nurodyti negalėjo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. K. ir Y. T. 2019 m. balandžio 13 d., apie 23.42 val., tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties krovininiu traukiniu Nr. (duomenys neskelbtini), valdydami elektrovežį, elektrovežyje per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai, nepateikiant muitinės kontrolei, į Lietuvos Respubliką gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 10493 pakelius cigarečių „Minsk Capital“ ir 2997 pakelius cigarečių „NZ GOLD“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 44147,1 Eur. Be to, jie elektrovežyje nuo valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą apie 1360 m neteisėtai gabeno ir laikė nurodytą kiekį cigarečių, kol (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, (duomenys neskelbtini), minėtas cigaretes išmetė iš elektrovežio. Nustačius, kad kaltinamieji A. K. ir Y. T. neteisėtai pergabeno cigaretes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir po to dar jas laikė ir gabeno ir Lietuvos Respublikos teritorija, kol jos buvo išmestos iš traukinio, jų veiksmai kvalifikuojami pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai akcizais apmokestinamos prekės, pvz., cigaretės: 1) siekiant jas neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į kitą valstybę, kurį laiką yra gabenamos Lietuvos Respublikos teritorija arba 2) tokias prekes neteisėtai pergabenus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jos toliau gabenamos Lietuvos Respublikos teritorija. Taigi tiek vienu, tiek kitu atveju akcizais apmokestinamos prekės, kurios yra kontrabandos dalykas, dar gabenamos ir Lietuvos Respublikos teritorija. Taigi tuo atveju, kai kaltininkas neteisėtai pergabenęs akcizais apmokestinamas prekes per Lietuvos Respublikos sieną (t. y. pabaigęs daryti kontrabandą) toliau jas gabena Lietuvos Respublikos teritorija, jis jau realizuoja kitos BK 199² straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį, t. y. neteisėtą tokių prekių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija. Kontrabandos sudėtis neapima šio neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² straipsnio) požymio, todėl tokiais atvejais kaltininko veika turėtų būti kvalifikuojama kaip kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis realioji sutaptis. Kaip kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis realioji sutaptis turėtų būti kvalifikuojami ir tie atvejai, kai tokios prekės, neteisėtai gabenamos iš Lietuvos Respublikos į kitas valstybes, kurį laiką yra gabenamos Lietuvos Respublikos teritorija ?(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019).

Bausmės skyrimas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant kaltinamiesiems bausmes teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į tokio pobūdžio nusikalstamų veikų sukeltas pasekmes visuomenei.

Kaltinamieji A. K. ir Y. T. tiesiogine tyčia padarė du sunkius baigtus nusikaltimus, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje. Negalima nustatyti kiekvieno iš kaltinamųjų indelio darant jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės reikšmė parenkant bausmės dydį, nėra ypatingai reikšminga kiekvieno kaltinamojo atžvilgiu.

BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje taip pat numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą už sunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio.

Parinkdamas bausmės rūšį kaltinamiesiems A. K. ir Y. T. teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų rūšį ir pobūdį, pavojingumo laipsnį ir sukeltas pasekmes: padarytos dvi sunkios nusikalstamos veikos ekonomikai ir verslo tvarkai; nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia ir yra baigtos.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes: A. K. neteistas, pirmą kartą teisiamas už nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai, duomenų apie jo baustumą administracine tvarka nėra, Baltarusijos Respublikos pilietis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, profesinio išsilavinimo, mokosi, nevedęs. Y. T. anksčiau neteistas, pirmą kartą teisiamas už nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai, duomenų apie jo baustumą administracine tvarka nėra, Baltarusijos Respublikos pilietis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, profesinio išsilavinimo, vedęs.

Įvertinus jau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 55 straipsnius, kaltinamiesiems skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, nustatant BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą didesnį už minimalų, tačiau mažesnį už vidurkį už kiekvieną sunkų nusikaltimą skiriamos baudos dydį – 500 MGL. Tuo bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Kartu teismas mano, kad baudos dydis turi būti toks, kad kaltinamieji jaustųsi nubausti, tačiau kartu bausmė atgrasintų ateityje daryti nusikaltimus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės bendrinamos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę Y. T. įskaitytinas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. (įskaitytinai) – 16 parų, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

Kardomoji priemonė – užstatas kaltinamajam Y. T. ir kaltinamajam A. K. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Du vienetus pirštinių, supakuotų pakuotėje, saugomų Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriuje (t. 2, b. l. 9-11), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Tris kompaktinius diskus, kuriuose įrašyta informacija iš HDD laikmenos, kurioje buvo pateikti duomenys iš įtariamojo Y. T. kratos metu paimto telefono Huawei LLD-L31 Honor 9 Lite (Vokas Nr. 3; IV tomo galiniame viršelyje); Dokumentus (4 lapai), paimti 2019 m. balandžio 14 d. apžiūrint lokomotyvą (Vokas Nr. 1; IV tomo galiniame viršelyje); Kompaktinį diską, pateiktą 2019 m. balandžio 22 d. Lietuvos Geležinkelių raštu, su traukinio Nr. (duomenys neskelbtini) kasečių kelionės parametrų šifruote (Vokas Nr. 2; IV tomo galiniame viršelyje) – paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, išnagrinėjęs bylą bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Y. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam bausmę – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio baudą;

Y. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio baudą;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti Y. T. subendrintą bausmę – 650 MGL (32 500- trisdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę Y. T. įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. (įskaitytinai) – 16 parų, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, kas sudaro 32 MGL, ir nustatyti, kad Y. T. neatlikta bausmės dalis yra 618 MGL (30 900 -trisdešimt tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio bauda.

Išaiškinti Y. T., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Y. T. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam bausmę –500 MGL (25 000 Eur) dydžio baudą;

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę –500 MGL (25 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. K. subendrintą bausmę – 650 MGL (32 500 – trisdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. K. įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. (įskaitytinai) – 39 paras, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, kas sudaro 78 MGL, ir nustatyti, kad A. K. neatlikta bausmės dalis yra 572 MGL (28 600 – dvidešimt aštuonių tūkstančių šešių šimtų eurų) dydžio bauda.

Išaiškinti A. K., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu du vienetus pirštinių, supakuotų pakuotėje, saugomų Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriuje (t. 2, b. l. 9-11), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tris kompaktinius diskus, kuriuose įrašyta informacija iš HDD laikmenos, kurioje buvo pateikti duomenys iš įtariamojo Y. T. kratos metu paimto telefono Huawei LLD-L31 Honor 9 Lite (Vokas Nr. 3; IV tomo galiniame viršelyje); Dokumentus (4 lapai), paimti 2019 m. balandžio 14 d. apžiūrint lokomotyvą (Vokas Nr. 1; IV tomo galiniame viršelyje); Kompaktinį diską, pateiktą 2019 m. balandžio 22 d. Lietuvos Geležinkelių raštu, su traukinio Nr. 2777 kasečių kelionės parametrų šifruote (Vokas Nr. 2; IV tomo galiniame viršelyje) – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Nida Vigelienė