Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovui Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus VPK) prašė panaikinti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus VPK Vilniaus miesto antrojo Policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai A. M..

Pareiškėjas nurodė, kad 2015-02-06 Vilniaus VPK Imuniteto skyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. J. 2015-02-04 rašte pateiktos informacijos apie Vilniaus VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. M. veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Vyriausias prokuroras M. J. nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas 2011-10-1 pagal Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas), 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas). Minėtas ikiteisminis tyrimas tęsiasi daugiau nei trejus metus, 2012-10-22 jį pavesta atlikti vyresniajai tyrėjai A. M.. Prokuroro 2014-12-19 rašte Nr. 2S-(202)-73743 nurodyti ikiteisminio tyrimo trūkumai ir konstatuota, kad daugiau nei metus nėra atliekami būtini veiksmai ikiteisminiam tyrimui užbaigti, ikiteisminis tyrimas atliekamas nepakankamai kvalifikuotai ir intensyviai, nesiėmus priemonių tyrimo intensyvumui užtikrinti, dalis nusikalstamu veikų, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, gali likti neišaiškintos.

Vilniaus VPK Imuniteto skyrius 2015-04-07 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS-56 konstatavo, kad vyresniosios tyrėjos A. M. veiksmai pasireiškė Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, ir Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 7.1 punkto, 7.3 punkto, 7.5 punkto reikalavimų netinkamu vykdymu. Tokie A. M. veiksmai vertintini, kaip savarankiškas tarnybinis nusižengimas, pasireiškęs nerūpestingu tarnybinių pareigų vykdymu, už kurį jai skirtina tarnybinė nuobauda. A. M. yra Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos narė, todėl 2015-04-07 Vilniaus VPK vadovaudamasis kreipėsi į Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga 2015-04-20 raštu Nr. 01-01-68 atsisakė duoti išankstinį sutikimą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas, laikantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygybės principo, reiškiančio žmogaus prigimtinę teisę būti lygiam su kitais asmenimis, nesančiais kokios nors organizacijos ar susivienijimo nariais, reiškia garantijas profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Tarptautinės darbo organizacijos 135 konvencijos „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“, kurią 1994-06-23 ratifikavo Lietuvos Respublika, 1 straipsnyje pažymėta, kad darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas. Byloje nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus. Vidaus tarnybos statuto 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo. Taigi statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams didesnius reikalavimus. Vidaus reikalų įstaigos vadovybė turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrukdyti tarnybinę drausmę, taip pat sukelti pavojų viešajam interesui. Profesinei sąjungai yra žinoma ši teismų praktika, todėl sąmoningai nemotyvuotas nesutikimas, prieštaraujantis teisės normoms bei aprobuotai teismų praktikai vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus.

Atsakovas Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga prašė skundą atmesti.

Pažymėjo, kad sistemiškai aiškinant teisės aktų nuostatas nesutikimas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo yra teisėtas, o pareiškėjo skunde nurodyta teismine praktika nepagrįstai susiaurintos vidaus reikalų sistemoje veikiančių profesinių sąjungų teisės. Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta profesinių sąjungų veiklos laisvė ir veiklos tikslas – kurti ir veikti savarankiškai, ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta profesinės sąjungos teisė reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Profesinių sąjungų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad profesinių sąjungų ir jų narių teises ir teisėtus interesus įstatymų nustatyta tvarka gina valstybiniai valdžios ir valdymo organai, teismai bei kiti teisėsaugos organai. Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti suderinęs su profesinės sąjungos organais. Darbo kodekso 43 straipsnio 2 dalis numato, kad socialinė partnerystė vystoma naudojantis informavimo ir konsultavimo procedūromis. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta socialinė garantija – nebūti nubaustam be išankstinio profesinės sąjungos sutikimo. Įstatymas nenumato įpareigojimo vertinti siūlomos taikyti tarnybinės nuobaudos pagrįstumo tik narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje aspektu. Sistemiškai vertinant teisės aktų visumą, akivaizdu, kad profesinės sąjungos veikla pagrįsta įvairiu darbdavio veiksmų ir sprendimų vertinimo spektru, t. y. darbdavio priimamų teisės aktų teisėtumo vertinimas, darbo įstatymo laikymosi kontrolė, socialinių garantijų įgyvendinimo užtikrinimas, tame tarpe ir tarnybinių nuobaudų pagrįstumas. Kadangi minėtame Vidaus tarnybos statute ši teisė suteikta, pasinaudojimas ja negali būti įvardintas kaip kompetencijos viršijimas ar piktnaudžiavimas teise.

Profesinės sąjungos taryba, nagrinėdama Vilniaus VPK prašymą dėl išankstinio sutikimo taikyti tarnybinę atsakomybę, nustatė, kad pareiškėjas galimai nepagrįstai siekia nubausti minėtą pareigūnę, kuri yra Profesinės sąjungos narė, ir pateikė motyvuotą atsakymą. Profesinės sąjungos taryba neviršijo savo įgaliojimų išnagrinėdama tarnybinio patikrinimo išvadą ir nešališkai įvertindama įvykio aplinkybes bei tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindą ir priežastis. Tarnybinės nuobaudos paskyrimas įtakoja jos nario ekonominę situaciją ir karjeros galimybes – esant galiojančiai tarnybinei nuobaudai pareigūnas netenka teisės būti paskatintas, įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, dalyvauti atrankose į aukštesnes pareigas ir t.t., todėl skiriant tarnybinę nuobaudą būtina griežtai laikytis privalomų procedūrų, vengti bet kokios diskriminacijos ar subjektyvumo, tarnybinę nuobaudą skirti tik pagrįstai, visiškai įrodžius pareigūno kaltę ir jo neteisėtus veiksmus.

Darbdavys neturėjo teisės siūlyti taikyti tarnybinę atsakomybę, nes nebuvo visapusiškai įvertinti A. M. veiksmai, jos kaltė. Tai prieštarauja Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka) tikslams. Tik įsigilinus į tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, galima įvertinti visas aplinkybes bei Profesinės sąjungos tarybos nesutikimo pagrįstumą.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta teismo šaukimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta teismo šaukimu, neatvykimo priežastys nenurodytos.

Skundas tenkintinas.

Ginčo teisiniai santykiai susiklostė tarnybinių nuobaudų skyrimo pagal Vidaus tarnybos statutą srityje, susijusioje su profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstiniu sutikimu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Vilniaus VPK Imuniteto skyrius 2015-04-07 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-15-56 pasiūlė Vilniaus VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai A. M. už tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio nuostatų nesilaikymu, Baudžiamojo proceso kodekso 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto ir Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 7.1 punkto, 7.3 punkto, 7.5 punkto reikalavimų netinkamu vykdymu skirti tarnybinę nuobaudą (b. l. 8-15). Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo įvertinti A. M. veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų naudojimas) ir 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas). Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011-10-11, o nuo 2012-10-22 perduotas A. M.. Tarnybinis patikrinimas atliktas pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. J. 2015-02-04 raštą su priedais bei atsižvelgiant į prokuroro M. J. 2015-04-03 nutarimą iškelti drausmės bylą A. M.. Tarnybinio patikrinimo metu buvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga, įvertinti byloje atlikti procesiniai veiksmai, gautas A. M. paaiškinimas, tyrimo metu pareigūnė apklausta dar kartą.

Vilniaus apskrities VPK 2015-04-07 raštu Nr. 10-S-91458 kreipėsi į Profesinę sąjungą prašydamas duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. M. bei pateikė Tarnybinio patikrinimo išvadą (b. l. 7).

Profesinės sąjungos 2015-04-17 tarybos posėdyje (b. l. 24-25) buvo svarstytas klausimas dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei A. M.. Posėdžio metu buvo aptarti klausimai dėl pareigūnės atliekamo ikiteisminio tyrimo, kai per 2 m. 4 mėn. byloje atlikti tik 9 procesiniai veiksmai ir nevykdyti prokuroro nurodymai. Pažymėta, kad neatsižvelgta į tai, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011 m., neįvertinti pareigūnės paaiškinimai, kad iki medžiagos perdavimo nebuvo imtasi skubių veiksmų, siekiant išsaugoti informaciją, nesurinkti svarbūs įrodymai, neįvertintas pareigūnės darbo krūvis.

Profesinė sąjunga 2015-04-20 raštu Nr. 01-01-68 priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei A. M.. Profesinė sąjunga pažymėjo, kad, jos nuomone, tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl telefoninio sukčiavimo buvo pradėtas dar 2011 m., o A. M. pavesta tęsti tyrimą tik po metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Pareigūnės paaiškinimuose nurodyta, kad prieš perduodant ikiteisminio tyrimo medžiagą nebuvo imtasi skubių veiksmų, siekiant išsaugoti elektroniniais ryšiais gaunamos informacijos, nesurinkti svarbūs duomenys. Nebuvo įvertintas pareiškėjos paaiškinime nurodytas darbo krūvis (b. l. 6).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Vidaus tarnybos statutas bei Profesinių sąjungų įstatymas. Kiekvieno asmens, tame tarpe ir pareigūno teisė steigti ir stoti į profesines sąjungas, tiek kaip savarankiška laisvė, tiek kaip laisvės jungtis į asociacijas dalis, laiduojama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose. Pagal Konstitucijos 50 straipsnį, profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises.

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Vidaus tarnybos statutas. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pareigūnai įstatymų bei Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti. Pagal to paties straipsnio 4 dalį profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, išskyrus išrinkimą į renkamus organus ir privalomuosius atleidimo iš tarnybos pagrindus. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 44 straipsnio 3 dalį pareigūnui, išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus ir tarnaujančiam vidaus tarnyboje, skiriant tarnybines nuobaudas (išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos) reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalys numato, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-3646-11 išaiškinta, kad Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies nuostata, aiškinant ją nurodyto adresato (profesinių sąjungų narių) garantijų taikymo aspektu, reiškia, kad išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas yra reikalingas, jeigu tarnybinė nuobauda yra skiriama (yra siekiama paskirti) profesinės sąjungos nariui. Tai rodo, jog Vidaus tarnybos statutas praplečia adresatų ratą apimdamas bet kurį profesinės sąjungos narį, o ne tik tą, kuris yra išrinktas į profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą. A. M. nuo 2013-04-11 yra profesinės sąjungos narė (b. l. 35).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-04-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-170/2004 pateiktą aiškinimą profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo analizuoti drausmės pažeidimo fakto, nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimo ir tokiu atsisakymu duoti sutikimą patraukti pareigūną drausminėn atsakomybėn varžyti policijos komisariato galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į policijos pareigūnų netinkamą elgesį. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Atsakovas atsiliepime teigia, kad Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta socialinė garantija – nebūti nubaustam be išankstinio profesinės sąjungos sutikimo, vertintina sistemiškai ir atsižvelgiant į profesinės sąjungos veiklos spektrą apima ir tarnybinių nuobaudų pagrįstumo patikrinimą išankstinio sutikimo davimo procedūros metu. Toks aiškinimas iš esmės reikštų aukščiau paminėtos teisminės praktikos keitimą nesant tam būtinų pagrindų.

Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais (statutu). Tarptautinės darbo organizacijos 135 konvencijos „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“ 1 straipsnis pažymi, kad darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas. Taigi iš šis tarptautinis teisės aktas numato apsaugą, susijusią tik su nediskriminavimo dėl veiklos profesinėje sąjungoje, tuo laiduodamas profesinės sąjungos veiklos galimybę Aptariamos socialinės garantijos paskirtis yra ne išskirtinių sąlygų profesinės sąjungos nariams sudarymas, įvedant papildomą apsaugą dėl jų baudimo už tarnybinėje veikloje padarytus nusižengimus teisėtumą skirtingai nei kitų analogiškas pareigas užimančių asmenų patikrintų ir profesinės sąjungos, tačiau socialine garantija siekiama sudaryti tinkamas sąlygas profesinėms sąjungoms veikti, kuo yra užtikrinamas visuomeninis interesas turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-441/2005 išaiškinta, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamojo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas, laikantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygybės principo, reiškia garantijas profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje.

Jeigu A. M. būtų paskirta tarnybinė nuobauda, jos teisėtumas galėtų būti tikrinamas teismo procese įvertinant visas Profesinės sąjungos nurodomas aplinkybes, nuobaudos atitikimą Vidaus tarnybos statutui, Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkai bei kitiems teisės aktams.

Tuo remiantis konstatuojama, kad spręsdama išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. M. davimo klausimą Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga negalėjo vertinti siekiamos skirti nuobaudos pagrįstumo. Profesinės sąjungos atsisakyme nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad tarnybinė nuobauda A. M. gali būti skiriama įvertinus tai, kad ji yra profesinės sąjungos narė. Esant tokioms aplinkybėms Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymas duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. M. yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl ko turi būti panaikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2015-04-20 atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus VPK Vilniaus miesto antrojo Policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai A. M. Nr. 01-01-68.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.