Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Babravičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. patikslintą ieškinį atsakovei V. A. (V. A.) dėl motinystės nuginčijimo, institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Tarnybos vyriausioji specialistė lankėsi M. V. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei nustatė, kad 3 kambarių, su visais patogumais bute, kuris priklauso ieškovo motinai T. B., gyvena ieškovas su nepilnamečiais vaikais P. V. ir I. V. bei ieškovo motina. Ieškovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos mergaitei augti, ugdytis ir ilsėtis. M. V. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suvirintoju. Ieškovo šeimos pajamas sudaro darbo pajamos 1200 Eur per mėnesį, sūnaus našlaičio pensija 60 Eur per mėnesį ir išmoka vaikui 50 Eur per mėnesį. Pasak ieškovo, jo sutuoktinė buvo nelegaliai atvykusi į Lietuvą, neturėjo dokumentų, todėl gimus dukrai, pasinaudojo sesers asmens dokumentu. Ieškovas teigė, kad sūnui buvo atlikta ekspertizė ir pakeisti dokumentai, tačiau atlikti ekspertizę dukrai jis neturėjo lėšų. Pasak M. V., P. visada žinojo, kas yra jos mama. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės V. A. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, Tarnyba negalėjo išklausyti atsakovės nuomonės ir pateikti buities tyrimo akto. Nurodė, jog P. V. mokosi 6-oje klasėje, (duomenys neskelbtini) mokykloje, papildomai lanko dziudo treniruotes. Tėvo teigimu, mergaitė sveika. Apsilankymo metu, mergaitės namuose nebuvo. 2019 m. gegužės 28 d. į Tarnybą atvyko ieškovas su dukra P. Pokalbio metu mergaitė nurodė, jog jos mamos vardas yra S. V., ji gyvendavo kitame bute, o mergaitė su broliu ateidavo pas ją į svečius. P. teigė, kad daugiausiai ja rūpindavosi tėtis ir močiutė, su mama mėgdavo pasivaikščioti, eidavo į parduotuves. Pasak nepilnametės, moteris įrašyta jos liudijime yra jos krikšto mama, su kuria palaiko santykius. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, atsižvelgiant į tai, kad tarp atsakovės ir vaiko nėra susiformavę socialiniai, emociniai šeimyniniai ryšiai, o mergaitė ją laiko krikšto mama, Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimas pats savaime neprieštarauja nepilnametės P. interesams, tačiau neigiamos įtakos vaiko teisėms ir teisėtiems interesams turi ta aplinkybė, jog byloje nėra sprendžiamas tikrosios vaiko kilmės ir nustatymo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodė, jog nepilnametės P. biologinė motina yra S. V., Tarnybos nuomone, geriausiai vaiko interesus atitiktų, jei šioje byloje būtų išspręstas ir motinystės nustatymo klausimas. Papildomai pažymėjo, jog šeima Tarnybai žinoma, nuo 2010 m. birželio 14 iki 2018 m. birželio 30 d., tuo metu ji buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (b. l. 57-58).

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti, palaikė patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus bei papildomai paaiškino, jog ieškovo sutuoktinė S. V. buvo Baltarusijos Respublikos pilietė, gyveno Lietuvoje, tačiau neturėjo jokių asmens dokumentų. Bijodama, kad ją deportuos, S. V. gimdymo metu pateikė sesers V. A. dokumentus, kurių pagrindu jai kaip V. A. buvo išduota pažyma apie dukters P. gimimą. Šios pažymos pagrindu buvo kreiptasi į civilinės metrikacijos įstaigą ir tegistruotas vaiko gimimas. Ieškovas nurodė, jog savo tėvystę dukters P. V. atžvilgiu visuomet pripažino, ar dėl to kreipėsi į notarą, ar į civilinės metrikacijos įstaigą, nepamena. Ieškovas teismui taip pat nurodė, jog turi dar vieną vaiką - sūnų I. V., su kuriuo buvo ta pati situaciją, t. y., berniuko motina taip pat buvo registruota V. A.. 2008 metais ieškovas kreipėsi ir atliko DNR tyrimą dėl sūnaus motinystės, kurio pagrindu buvo nuginčyta V. A. motinystės ir nustatyta S. V. motinystė, tačiau tuo metu atlikti DNR tyrimą dukters P. V. atžvilgiu nepakako pinigų. Toks tyrimas buvo atliktas tik 2018 metais. Ieškovas paaiškino, jog nepaisant esamo įrašo gimimo liudijime, P. V. gyveno su ieškovu ir visada žinojo, kad jos motina yra S. V., o V. A. yra nepilnametės ieškovo dukters krikšto mama, pora kartų per metus atvykstanti į Lietuvą.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė A. B. vertino, kad patikslintas ieškinys dėl įrašo pripažinimo negaliojančiu yra pareikštas išimtinai nepilnametės P. V. interesais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovo M. V. ir atsakovės V. A. paaiškinimus bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys pilnai palaiko/visiškai pripažįsta ieškinį, teismo sprendimas priimtinas, surašant sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Toliau teismas pasisako dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo.

Dėl motinystės nuginčijimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagrindas tėvystei (motinystei) nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę (motinystę) – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl motinystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar motinystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad motinystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis motinos ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir motinos ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant motinystės nuginčijimo bylą, būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir motinos santykiai.

Byloje nustatyta, kad nepilnametės P. V. tėvais yra įregistruoti ieškovas M. V. ir atsakovė V. A. (b. l. 23, 67).

Ieškinyje nurodoma, jog atsakovė V. A. nėra nepilnametės P. V., motina, mergaitės motina yra ieškovo sutuoktinė S. V. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino tiek ieškovas, tiek ir atsakovė. Be to, vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y., 2018 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, kad V. A. nėra vaiko P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinė motina (b. l. 9-13). 2018 m. spalio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, S. V. yra vaiko P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina (b. l. 4-5). Bylos duomenimis, S. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).

Byloje išklausius šalių paaiškinimų, Tarnybos išvados, nustatyta, kad nepilnametė P. V. savo motina laiko mirusiąją S. V., o atsakovę V. A. pažįsta kaip motinos seserį, krikšto mamą, su kuria gerai sutaria.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažįsta, jog atsakovė V. A. nėra biologinė P. V. motina, taip pat į tai, kad atsakovės V. A. ir vaiko nesieja socialinis motinystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams (atsakovė su vaiku bendrauja tik kaip mergaitės krikšto motina, o vaiku rūpinasi, jį išlaiko ieškovas bei iki mirties mergaite rūpinosi ieškovo sutuoktinė S. V.), daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl motinystės nuginčijimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas: pripažintina, kad atsakovė V. A., gim. (duomenys neskelbtini), nėra P. V., gim. (duomenys neskelbtini) biologinė motina, o P. V. nėra jos duktė; atitinkamai naikintini 2007 m. kovo 13 d. vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie motiną.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui nepareiškus reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 399 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad V. A., gim. (duomenys neskelbtini), nėra P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina, o P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra V. A., gim. (duomenys neskelbtini), duktė.

Panaikinti 2007 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad V. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nė vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiam Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad jis įregistruotų motinystės nuginčijimą.