Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2010-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-106-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2010-06-10
Bylos Nr.
1A-236-106-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rasa Valentinienė (pirm.), Violeta Miliuvienė, Valentinas Janonis
Nuteistasis
V. V.
Nukentėjusysis
D. N.
Civilinis atsakovas
UAB „BTA Draudimas“
Advokatai
Galina Morozova, Antanas Lekstutis
Kategorijos

Pranešėja R. Valentinienė Teisėja L. Venckuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A–236-106/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.1, 2.4.6.3.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Valentino Janonio,sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistajam V. V.,gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui,nukentėjusiajai D. N.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Galinai Morozovai,civilinio atsakovo UAB „BTA Draudimas“ atstovei Viktorijai Vaitkutei,vertėjai Livijai Martišauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta trejus metus vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d. 7 p., 3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista iš UAB „BTA draudimas“ 952 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. N..

Priteista iš V. V. nukentėjusiajai D. N. 1548 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1200 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. balandžio 24 d. apie 19.10 val. Klaipėdos m., Taikos pr. ties Dubysos g., pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 132 p., tai yra būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį "Volvo V70XC, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį apie 50 metrų, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio „Mitsubishi Lancer", reg. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo D. N. ir šiam sustojus atsitrenkė į jo galinę dalį, Po smūgio automobilis „Mitsubishi Lancer” pavažiavo į priekį ir atsitrenkė į prieš jį sustojusį automobilį „Mazda 323", reg. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą E. K.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų D. N. nesunkiai sutrikdyta sveikata ir dėl automobilio sugadinimo padaryta didelė 16 390 Lt turtinė žala.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji D. N. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ir priteisti jai turtinę 6799,88 Lt bei neturtinę 47 500 Lt žalą. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jos civilinio ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo: 3600 Lt nuostolių dėl nekompensuotos automobilio vertės, 400 Lt nepriklausomo eksperto išlaidų, 299,88 Lt automobilio defekacijos išlaidų, 2500 Lt automobilio nuomos išlaidų. Nukentėjusiosios automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (toliau - privalomasis draudimas) ir transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (toliau – Kasko) draudimo kompanijoje AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filiale. Po autoįvykio ji kreipėsi pagal Kasco draudimą į savo draudimo kompaniją AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą. Kadangi tuo metu jos automobiliui galiojo garantinis terminas, dėl automobilio defektacijos ir žalos vertės nustatymo ji buvo nukreipta į automobilio garantinį servisą - UAB „Inchcape Motors" atstovybę „Klaipėdos Vista". Už automobilio defektacijos darbus ji sumokėjo 299,88 Lt, tai patvirtinta 2009-05-22 PVM sąskaita-faktūra Nr. KLVD009029 ir pinigų mokėjimo kvitas Nr. 0005. Remonto darbai pagal UAB „Inchcape Motors'' atstovybės „Klaipėdos Vista" defektacijos aktą buvo įkainuoti 25821,96 litų, ir tai viršijo 75% automobilio rinkos vertę autoįvykio dienai. Kadangi Kasko draudimas nenumato kompensacijos už: gydymą, transportavimą, transporto išlaidų, stovėjimo aikštelės nuomos, negauto atlyginimo ir kitų išlaidų, o tik automobilio remonto išlaidas, todėl buvo nuspręsta, kad jai padarytą žalą administruos ir kompensuos draudimo kompanija, kurioje buvo apdraustas nuteistojo automobilis UAB „BTA Draudimas". Tačiau UAB „BTA Draudimas" nukentėjusiosios sumokėtų UAB „Inchcape Motors" atstovybei „Klaipėdos Vista" automobilio defektacijos išlaidų nekompensavo ir paaiškino, kad jie patys atlieka defektaciją. Su UAB „BTA Draudimas" defektacijos aktu ji supažindinta nebuvo. Defektacija UAB „Inchcape Motors" atstovybėje „Klaipėdos Vista" buvo atlikta ne nukentėjusiosios iniciatyva, o jos draudėjo AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialo siuntimu, nes jos automobiliui galiojo garantinis terminas ir automobilį remontuoti turėjo automobilio garantinis servisas, tai yra UAB „Inchcape Motors" atstovybė „Klaipėdos Vista". Tvirtina, kad už automobilio defektacijos atlikimą sumokėti 299,88 Lt yra nukentėjusiosios tiesioginiai nuostoliai, kurie tiesiogiai susiję su autoįvykiu ir nuteistojo nusikalstama veika.

Apeliantė nesutinka su atmestu reikalavimu priteisti 400 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl nepriklausomo eksperto išlaidų kompensavimo. Draudimo kompanija automobilio likutinę vertę nustatė 10 450 Lt, o kompensavimo išmoką – 14 400,00 Lt. Su draudimo kompanijos įvertinimu ji nesutiko, todėl dėl automobilio vertės nustatymo buvo priversta kreiptis į nepriklausomą ekspertą UAB „Pajūrio autoritorika". Pagal nepriklausomo eksperto išvadą buvo nustatyta 5 777 Lt automobilio likutinė vertė, todėl automobilio vertės kompensavimo išmoka yra 16 390 Lt. Būtent tokia nepriklausomo eksperto išvada vadovaudamasis draudikas UAB „BTA Draudimas" sumokėjo kompensavimo išmoką. Todėl mano, kad jos patirtos išlaidos, sumokėtos nepriklausomam ekspertui, yra tiesioginiai nuostoliai, kurie tiesiogiai susiję su autoįvykiu ir nuteistojo nusikalstama veika.

Apeliantė nesutinka ir su atmestu reikalavimu priteisti 3 600 Lt. Teigia, kad ji savo automobilį pirko už 25 000 Lt, automobiliu važiavo tik 7 mėnesius ir buvo priversta jį parduoti už 5000,00 litų. UAB „BTA Draudimas", kompensavo tik 16 390.00 litų automobilio vertės. Tokiu būdu jai buvo kompensuota tik 21 390,00 Lt turėtų išlaidų. Ji prarado 3600 Lt, ir ši suma yra tiesioginiai nuostoliai, tiesiogiai susiję su autoįvykiu ir nuteistojo kalte, kuriuos privalo atlyginti V. V.. Taip pat nurodo, kad skirtingi draudikai skirtingai įvertina automobilių rinkos vertę. Ji savo automobilį pirko už 25 000 Lt, o draudžiant automobilį Kasko draudimu tas pats automobilis buvo įvertintas 30 000 Lt. Po įvykio tas pats draudikas jau nustatė 25 100 Lt rinkos vertę, nepriklausomas ekspertas – 22 167 Lt.

Apeliantė nesutinka dėl atmesto reikalavimo priteisti 2 500 Lt automobilio nuomos išlaidų. Dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo jis prarado automobilį ir patyrė traumą. Ji buvo priversta važinėti pas gydytojus, į įvairias gydymo procedūras. Jos gydymas tęsėsi iki 2009 m. rugpjūčio 26 dienos, tai yra 4 mėnesius. Be to, ji turėjo rūpintis sunkiai vaikščiojančiu, neįgaliu tėvu, kuriam būtina pastovi gydytojo priežiūra ir konsultacijos. Automobilis buvo reikalingas ir tvarkant su autoįvykiu susijusius reikalus, buvo ieškoma naujo automobilio ir t.t. Be automobilio to padaryti ji negalėjo, įsigyti kitą automobilį ji neturėjo galimybės dėl lėšų trūkumo ir automobilių rinkos pasiūlymų, todėl buvo priversta automobilį nuomotis. Už nuomą apeliantė sumokėjo 2 500 Lt, tačiau UAB „BTA draudimas“ atsisakė kompensuoti šias išlaidas, nurodydama, kad gali kompensuoti tik kelionės išlaidas pagal pateiktus visuomeninio transporto bilietus. Automobilio nuomos išlaidos byloje pagrįstos nuomos sutartimi ir nuomininko rašteliu, patvirtinančiu pinigų gavimą. Šios išlaidos atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes jai buvo būtinos. Šių išlaidų ji nebūtų turėjusi, jeigu dėl nuteistojo nusikalstamos veikos nebūtų praradusi automobilio ir nebūtų suluošinta jos sveikata. Tai jos patirti nuostoliai, kurie tiesiogiai susiję su autoįvykiu.

Apeliantė nesutinka su apylinkės teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, kuris teismo nustatytas bendrai 5 000 Lt sumai (2500 jai savanoriškai kompensavo draudimo kompanija ir 2500 Lt papildomai priteisė teismas: 1548 Lt iš nuteistojo ir 952 Lt iš draudimo kompanijos). Nukentėjusioji dėl nuteistojo kaltės prarado sveikatą, patyrė fizinį skausmą, ilgai gydėsi, išgyveno nepatogumus, patyrė didelį psichologinį šoką ir dvasinius išgyvenimus dėl automobilio praradimo, turėjo daug papildomų rūpesčių ir išgyvenimų dėl automobilio remonto ir vertės nustatymo. Po traumos ji negali plaukioti baidarėmis, užsiimti savo hobiu - žūkle, negali mėgautis turistiniais žygiais, apribotas jos judėjimas, sunku atlikti fizinius darbus. Dėl gautos traumos pasekmių ji priversta sumažinti savo darbo krūvį (dirba buhaltere, jos darbas susijęs su ilgu sėdėjimu). Nuo 2010-02-26 buvo priversta atsisakyti papildomo darbo UAB „Retro magija", atitinkamai prarado pajamas. Dėl fizinio skausmo negali dirbti pilnu darbo krūviu ir ateityje. Dabar jos darbo užmokestis (į rankas) 1262,50 Lt, iš kurių ji turi mokėti 331,80 Lt kreditą bankui. Pagal jos šiuo metu gaunamas pajamas, nukentėjusioji negali gauti banke papildomą kreditą, kad būtų galima įsigyti naują automobilį, atitinkantį jos poreikius ir panašų į prarastąjį. Prašo papildomai priteisti neturtinės žalos 47 500 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „BTA draudimas“ atstovė nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, tvirtina, kad jis nepagrįstas.

Nukentėjusioji ir jos atstovė prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistasis, jo gynėjas, UAB „BTA draudimas“ atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, iš nuteistojo priteistą neturtinė žalą nukentėjusiajai padidinti iki 3548 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

1. Dėl turtinės žalos

1.1. Dėl išlaidų, susijusių su defektavimu. - 299,88 Lt

Byloje yra duomenys, patvirtinantys nukentėjusiosios patirtas išlaidas dėl sugadinto automobilio defektavimo garantiniame servise UAB „Inchcape Motors". Civilinis atsakovas nurodė, kad jie nukentėjusiosios į garantinį servisą dėl automobilio defektavimo nesiuntė. Tokius darbus, susijusius su defektavimu atlieka jie patys, todėl jie neinicijavo tokių papildomų nukentėjusiosios išlaidų. Nukentėjusioji patvirtina, kad į garantinį servisą dėl sugadinto automobilio defektavimo ji vyko ne civilinio atsakovo nurodymu, o jos Kasko draudiko siuntimu. Apeliantės pateiktas Kasko draudimo liudijimas (t. 2, b. l. 50) patvirtina, kad tarp nukentėjusiosios ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo buvo sudaryta transporto priemonių savanoriško draudimo sutartis, todėl nukentėjusiosios patirtos išlaidos dėl sugadinto automobilio defektavimo yra susijusios su šių šalių draudimo santykiais (CK 6.987 str.). Be to, nukentėjusioji pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad šis draudikas buvo pradėjęs procedūras, susijusias dėl sugadinto automobilio, tačiau pastarasis tokias išlaidas ginčija (t. 2, b. l. 52-53). Kadangi šis defektavimas nebuvo būtinas, nukentėjusioji automobilio defektavimą atliko kitos draudimo bendrovės pavedimu, kolegija laiko, kad jos turėtos išlaidos su nagrinėjama byla nėra susijusios ir neturi būti priteisiamos.

1.2. Dėl automobilio įsigijimo vertės skirtumo atlyginimo.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl civilinio ieškinio reikalavimo priteisti 3600 Lt nesumokėtą skirtumą nuo automobilio įsigijimo vertės. Apeliantė nurodo, kad ji savo automobilį pirko už 25000 Lt. Po autoįvykio ji už automobilį gavo iš viso 21390 Lt, tai yra 16390 Lt - draudimo išmoka ir 5000 Lt - už parduotą sugadintą automobilį. Toks apeliantės turtinis reikalavimas atmestinas. Nukentėjusioji pati nurodo, kad automobilius skirtingi turto vertintojai įvertina skirtingai ir pateikia pavyzdžius. Toks turto vertinimas yra orientacinio pobūdžio, sąlyginis, rodo rinkos turto orientacinę vertę. Būtent dėl šių priežasčių tokia turto verte vadovaujasi ir draudimo bendrovės tiek apdrausdamos automobilius, tiek išmokėdamos draudimo išmokas. Ne išimtis yra ir sprendžiant ginčą dėl išmokos. Skunde nukentėjusioji pati nurodo, kad automobiliu naudojosi 7 mėnesius, tai reiškia, kad automobilis per šį laikotarpį dėvėjosi, atitinkamai mažėjo ir automobilio rinkos vertė.

1.3. Dėl nepriklausomo eksperto išlaidų - 400 Lt.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji nesutiko su civilinio atsakovo nustatyta jos sugadinto automobilio likutine verte. Ji kreipėsi į nepriklausomą ekspertą UAB „Pajūrio autoritorika", ir pagal šio eksperto išvadą buvo sumokėta draudimo išmoka nukentėjusiajai. Šių faktinių aplinkybių civilinis atsakovas „BTA Draudimas“ neginčija, tačiau nesutinka atlyginti nepriklausomam ekspertui samdyti sumokėtų išlaidų – 400 Lt. Tokią savo poziciją civilinis atsakovas grindžia transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo įstatymo 15 str. 3 d. nuostata, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Tokia įstatyminė nuostata reglamentuoja, kad kilus ginčui nesutinkanti šalis privalo savo lėšomis įrodinėti ginčo dalyką. Tai yra rungtyniškumo principo ginčo procese realizavimo išdava. Todėl pralaimėjusi šalis privalo atlyginti patirtas ginčo išlaidas. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu ir konstatuoja, kad nukentėjusioji būtent šia nuostata vadovaudamasi kreipėsi į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo ir nepriklausomam ekspertui už tokią paslaugą sumokėjo 400 Lt savo lėšomis. Būtent šio nepriklausomo eksperto paremta išvada vadovaudamasis draudikas UAB „BTA Draudimas" sumokėjo kompensavimo išmoką nukentėjusiajai. Todėl tokios nukentėjusiosios patirtos išlaidos nepriklausomam ekspertui samdyti buvo būtinos, taip buvo išspręstas ginčas dėl likutinės automobilio vertės. Šios išlaidos pagrįstos byloje esančiais dokumentais, todėl priteistinos iš draudiko – civilinio atsakovo UAB „BTA Draudimas". Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 str. 4 p.).

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Dėl automobilio nuomos.

Apeliantė teigia, jog dėl nepragrįstai atmestas jos reikalavimas priteisti 2500 Lt automobilio nuomos išlaidų. Ji tvirtina, kad dėl padaryto nusikaltimo ji prarado automobilį, patyrė traumą, todėl buvo priversta važinėti pas gydytojus, į įvairias gydymo procedūras. Taip pat automobilis jai buvo reikalingas rūpinantis sunkiai vaikščiojančiu, neįgaliu tėvu, tvarkantis su autoįvykiu susijusius reikalus, naujo automobilio pirkimu, o per trumpą laiką kito automobilio ji įsigyti neturėjo galimybės, todėl buvo priversta automobilį nuomotis. Nuomos išlaidų nukentėjusioji būtų neturėjusi, jeigu eismo įvykio metu nebūtų buvęs sugadintas jos automobilis. Šias išlaidas nukentėjusioji grindžia nuomos sutartimi, kitais dokumentais (t. 1, b. l. 73-75; t. 2, b. l. 2). Civilinis atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nukentėjusiajai atlygino išlaidas dėl transporto, tai yra sumokėtą sumą pagal nukentėjusiosios pateiktus visuomeninio transporto bilietus, todėl papildomai už automobilio nuomą jie neprivalo mokėti.

Apygardos teismas nukentėjusiosios reikalavimus laiko pagrįstais ir pažymi, kad nukentėjusiajai turi būti atlygintos išlaidos, padarytos dėl sugadintos jos transporto priemonės – automobilio. CK 6.249 str. 1 d. reglamentuoja, kad žala yra asmens turto neteikimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija), 13 punktas numato: nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Kaip matyti nukentėjusioji pateikė automobilio nuomos išlaidas patvirtinančius dokumentus. Civilinis atsakovas neginčija, kad nukentėjusioji turėjo tokias išlaidas ir šios išlaidos yra pagrįstos bylos dokumentais. Sugadinus autoįvykyje automobilį, nukentėjusioji buvo priversta nuomotis automobilį po eismo įvykio atsiradusiems reikalams tvarkyti, taip pat savo kasdieniniams poreikiams tenkinti.

Nukentėjusiosios remiantis automobilio nuomos sutartimi sumokėta suma nelaikytina aiškiai per didelė, neprotinga. Ji nuomojosi automobilį už 500 Lt per mėnesį, teigia, jog nuoma truko penkis mėnesius. Nėra pagrindo nesutikti su nukentėjusios teiginiais, kad draudiko padengti nuostoliai ( tik 22,50 Lt kelionės išlaidų) už jos pateiktus visuomeninio transporto bilietus nerodo tikrųjų jos patirtų kelionės bei transporto išlaidų. Teisėjų kolegija nukentėjusiosios patirtas automobilio nuomos išlaidas laiko pagrįstomis, jas nukentėjusioji patyrė dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo, todėl yra priežastiniame ryšyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 str. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai dėl automobilio nuomos konstatuoja, kad nukentėjusioji su 2009-05-15 pretenzija kreipėsi UAB „BTA Draudimas" dėl patirtų kelionės išlaidų kompensavimo (t. 2, b. l. 6). Nukentėjusiosios pateikti dokumentai patvirtina, kad ji tuo metu jau buvo išsinuomojusi automobilį, tai yra nuo 2008 m. gegužės 1 d. (t. 2, b. l. 2). Tačiau iš pretenzijos matyti, kad apie tokias nuomos išlaidas, susijusias su kelionėmis, nukentėjusioji nekalba, o kelionėms naudojasi visuomeniniu transportu. Pateikti 9 bilietai (o ne 5 kaip nurodyta apeliaciniame skunde) taip pat patvirtina, kad ji važiavo tokiu transportu iki gegužės 15 d. (t. 2, b. l. 55). Todėl automobilio nuomos išlaidos už šį laikotarpį nepriteistinos. Nukentėjusioji automobilį nuomojosi penkis mėnesius, tai yra iki rugsėjo 30 d. Civilinis atsakovas UAB „BTA Draudimas" už sugadintą automobilį sumokėjo 2009 m. birželio 5 d., todėl nukentėjusioji turėjo objektyvias galimybes įsigyti kitą automobilį, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji po sužalojimo buvo 4 mėnesius nedarbinga, po to buvo reikalingas laikas susirasti automobilį ir jį įsigyti, todėl automobilio nuomos išlaidos priteistinos, minusuojant 0,5 mėnesio kelionės išlaidas, kurios yra jau apmokėtos. Iš draudiko – civilinio atsakovo UAB „BTA Draudimas" priteistina 2250 Lt suma. Iš viso nukentėjusiajai iš UAB „BTA draudimas“ priteistina 2650 Lt turtinės žalos ( 2250 Lt automobilio nuomos išlaidos + 400 Lt eksperto samdymo išlaidas).

2. Dėl neturtinės žalos.

Nukentėjusiosios teiginiai dėl neteisingai priteistos neturtinės žalos iš dalies pagrįsti.

Pagal BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Įstatymai nenustato neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo, padarytos neturtinės žalos neįmanoma visiškai kompensuoti, todėl teisės aktuose numatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti tokią padarytą žalą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką konkretų jam padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį nurodo pats nukentėjusysis ieškininiame pareiškime.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiajai dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo nustatyta iš viso 5000 Lt neturtinė žala, nes civilinis atsakovas - draudikas atlygino dalį neturtinės žalos 2500 Lt iki teismo, taip pat priteista 2500 Lt suma iš nuteistojo ir draudiko. Teisėjų kolegija mano, kad tokia suma neatitinka teisingo neturtinės žalos kompensavimo. Nusikalstami veiksmai, kuriais buvo sukelti neigiami padariniai, nebuvo tyčiniai, nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigusiam nuo alkoholio, yra tyčinio pobūdžio pažeidimas. V. V. akivaizdžiai dėl savo neblaivumo užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui nesugebėjo sustabdyti savo automobilio, taip trenkėsi į nukentėjusiosios automobilį, jog jį nepataisomai sugadino bei sužalojo nukentėjusiąją. Apylinkės teismas tinkamai nurodė aplinkybes, į kurias jis atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį: sveikatos sutrikdymo pobūdį, išgijimo galimybes, asmens turėtų galimybių praradimą ir pan. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė, kad nukentėjusioji dėl patirto sužalojimo buvo 4 mėnesius nedarbinga, dėl stuburo sužalojimo apribotas jos judėjimas, kentė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji prarado dalį darbingumo – konstatuotas 90 % nedarbingumo lygis, gydymas tęsiamas, operacinis gydymas nereikalingas (t. 2, b. l. 54). Dėl to nukentėjusioji pagrįstai skundžiasi, jog dėl šio sužalojimo ji nebegali sportuoti, užsiimti mėgstama veikla, buvo priversta sumažinti savo darbo krūvį.

Konkrečiu atveju teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nusikalstamų, numatytų BK 281 str. 2 d., priteisiama nuo 3000 Lt iki 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos 2K-111/2009, 2K–133/2007). Todėl apylinkės teismo nustatyta bendra 5000 Lt neturtinė žala, nepaisant to, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje dar tik formuojasi ir galima aptikti nevienodų teismų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kolegijos nuomone yra nepakankama, todėl didintina iki 10 000 Lt. Neturtinė žala priteistina iš nuteistojo, nes draudimo bendrovė yra išmokėjusi maksimalią galimą išmoką (1000 EUR), kaip ir numato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str.

Pažymėtina, kad negalimi esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių. Tokiu laikytina ir apeliantės reikalaujama suma - 47 500 Lt . Išimtis gali būti atvejai, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį. Tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų iš esmės nukrypti nuo teisminėje praktikoje susiformavusių priteisiamų neturtinės žalos dydžių, nenustatyta. Apeliantės reikalaujama suma turėtų būti vertinama kaip neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (civilinė byla Nr. 3K-3-529/2008). Tenkinti apeliacinį skundą visiškai ir priteisti visą nukentėjusiosios reikalaujamą sumą – 47 500 Lt , nėra įstatyminio pagrindo.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti:

priteisti iš civilinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ nukentėjusiajai D. N. 2650 Lt turtinę žalą;

priteistą iš V. V. nukentėjusiajai D. N. neturtinę žalą padidinti iki 6548 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rasa ValentinienėKolegijos teisėjai Violeta MiliuvienėValentinas Janonis