Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, mokosi Petrašiūnų profesinio rengimo centre mūrininko specialybės, neteistas,

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB “Kauno tiltai” plento darbininku, neteistas,

kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. S. 2016 m. vasario 4 d. apie 18.30 val., bendrai veikdamas su S. K., atėjo į A. J. B. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir metaliniu strypu, rastu vietoje, sulaužius ūkinio pastato durų užraktą, įsibrovė į pastato vidų, iš kurio pagrobė 200 eurų vertės du veršelius, tuo nukentėjusiajai A. J. B. padarė 200 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis S. K. 2016 m. vasario 4 d. apie 18.30 val., bendrai veikdamas su J. S., atėjo į A. J. B. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir vietoje rastu metaliniu strypu sulaužius ūkinio pastato durų užraktą, įsibrovė į pastato vidų, iš kurio pagrobė du 200 eurų vertės veršelius, tuo nukentėjusiajai A. J. B. padarė 200 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. vasario 4 d. vakare, apie 18 val., jam paskambino K. ir pasakė, kad yra veršiukai, kurių jis nori. Su tokiu pasiūlymu sutiko, traukiniu atvyko link (duomenys neskelbtini) kaimo, stotelėje palaukė iki atvyks K.. Abu nuvažiavo į nukentėjusios sodybą, su strypu, kurį rado vietoje, išlaužė spyną ir paėmė du veršelius, kuriuos parsivežė namo. Jis pats nukentėjusios nepažinojo, apie ją pasakė draugas K.. Žinojo, kad veršeliai svetimi. Veršelius, parištus virvėmis, apie 7 kilometrus pėsčiomis parsivedė į namus (duomenys neskelbtini) kaime ir uždarė tvarte. Parodė, kad šiuos veršelius ketino pats auginti. Atvykę pareigūnai veršelius rado tvarte. Veršeliai nukentėjusiajai grąžinti, juos po 5 dienų su arkliu nuvežė nukentėjusiosios sūnui. Nežino ar nukentėjusioji buvo namie kai išsivedė veršelius. Sutiktų atlyginti ieškinį nukentėjusiajai. Veršiukai buvo apie vienerių metų, vienas galėjo sverti apie 200 kg., kokia jų vertė nežino. Parodė, jog buvo blaivus, nurodė, kad ir daugiau gyvulių buvo tvarte, pavogtus gyvuliu norėjo auginti, vėliau su K. būtų taręsis dėl naudos.

Kaltinamasis S. K. kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jo kaimynas R. G. eidavo šerti B. gyvulių, kadangi ji jau dvi savaitės dėl ištikusio insulto gulėjo ligoninėje. Nukentėjusios sūnus tuose namuose negyveno, gyvuliais rūpinosi G.. Atėjęs G. papasakojo kokių gyvulių pas nukentėjusiąją yra. Viskas įvyko 2016 m. vasario 4 d vakare, tamsiu paros metu. Tvartas buvo užrakintas, su strypu ištraukė „prabajų“. Kadangi jis anksčiau gyveno su S. seserimi, todėl žinojo, kad S. norėtų veršiukus auginti. Tą patį vakarą parvedus į jo namus veršelius liko pas S., pašėrė veršius, o kitą dieną apie pietus atvyko policija. Atvykus pareigūnams iš karto norėjo sugrąžinti veršelius, bet, nesant nukentėjusios sūnaus, laukė iki jis atvažiuos. Apie atlygį su S. nekalbėjo, nes S. sesuo yra jo dviejų vaikų motina. Su nukentėjusiąja bendravo telefonu jai sugrįžus iš ligoninės, norėjo tuos veršelius nupirkti, bet, kadangi G. užkėlė kainą, nesusitarė ir veršelius grąžino. Neprieštarauja nukentėjusiajai atlyginti žalą, tačiau iš karto tokių pinigų pagal esamą turtinę padėtį sumokėti negalėtų.

Nukentėjusiosios A. J. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta (b.l.17-20), kad nuo 2016 m. sausio 28 d. ji gulėjo Kauno ligoninėje, kadangi ištiko insultas su paralyžiumi. Ligoninėje pragulėjo du mėnesius. Kol ji gulėjo ligoninėje jos sūnus D. A. prašė R. G. prižiūrėti gyvulius. Tiksliai neprisimena kada jai paskambino sūnus ir pranešė, kad iš tvarto pavogti du veršiukai ir trys žąsys. Ji pati apžiūrėti negalėjo, nes sirgo. Vieno veršiuko vertė 100 eurų, tačiau veršiukai 2016 m. vasario 12 d. buvo grąžinti jos sūnui D. A., dėl jų civilinio ieškinio nereiškia. Dėl dingusių žąsų tvirtai teigti, kad jos buvo pavogtos tuo metu, negali, galbūt jų gerai neprižiūrėjo R. G. ir jos pabėgo, dėl to pretenzijų neturi.

Nukentėjusioji A. J. B. teismo posėdyje parodė, kad veršiukai buvo mėsiniai. Nuo š.m. sausio 29 d. dėl ištikusio insulto ji gulėjo Kaune ligoninėje, kurioje išbuvo du mėnesius, pastoviai vartoja vaistus, gydytojai liepė nesinervuoti. Paaiškino, kad iki sausio 29 d. buvo sveika, viena gyveno, augino gyvulius. Šiuo metu gyvena pas sūnų Kaune, į kaimą dėl prastos sveikatos būklės grįžti neketina. Šiuo metu gyvulių neturi, juos išsipardavė, išdovanojo. Nurodė, kad kaltinamieji šiandien atsiprašė. Teigia, kad vaistai nekompensuojami, pati juos perka, dėl įvykusios ligos juda tik invalido vežimėlio pagalba. Civilinio ieškinio nemažina, nori, kad kaltinamieji sumokėtų prašomą neturtinei žalai atlyginti sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau tekste – BPK) 218 straipsnio 2 dalis, 219 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 273 straipsniais teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamieji nėra kaltinami padarę labai sunkų nusikaltimą, kaltais visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras. Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamųjų kaltę.

Be kaltinamųjų ir nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei paaiškinimų, duotų teisiamajame posėdyje, J. S. ir S. K. kaltę patvirtina liudytojų parodymai.

Liudytojo D. A. apklausos apklausos protokole (b.l.26) pažymėta, kad 2016 m. sausio 28 d. jo motiną A. J. B. paguldžius į ligoninę gyvulius (duomenys neskelbtini) kaime prižiūrėjo R. G., apie įvykį motinai pranešė jis. 2016 m. vasario 11 d. S. K. ir J. S. atvedė jo motinai priklausiusius veršelius, jie pasirašė grąžinimo lapelį.

Liudytojo R. G. parodymais jis nukentėjusiosios, kuri guli ligoninėje, žodiniu pavedimu, prižiūrėjo A. J. B. gyvulius. 2016 m. vasario 5 d. apie 9.20 val. atėjęs šerti gyvulių pastebėjo išplėštas tvarto duris, užėjęs vidun pasigedo trijų žąsų ir dviejų veršiukų, apie tai pranešė nukentėjusiajai (b.l.30-31).

Liudytojos V. A. ikiteisminio tyrimo apklausos metu užfiksuotais parodymais (b.l.35-36) matyti, kad atvykus į įvykio vietą buvo rastas R. G., kuris paaiškino, kad prižiūri A. J. B. gyvulius, nes ji guli ligoninėje, rado sugadintą ūkinio pastato durų užraktą, iš tvarto buvo pagrobti du veršiai ir trys žąsys. Apžiūrėjus įvykio vietą pastebėta, kad išluptas durų užraktas, lauke rasti dviejų veršių kanopų įspaudai bei dviejų žmonių pėdų įspaudai. Šiais įspaudais pareigūnai M. ir B. nuėjo apie 7 kilometrus iki sodybos (duomenys neskelbtini) kaime, kurioje gyvena N.. Kol pareigūnai ėjo pėsčiomis, ji aplinkkeliu važiavo tarnybiniu automobiliu. Su pareigūnais susitiko N. sodyboje gyvenantis J. S., kuris prisipažino, kad iš A. J. B. sodybos pavogė du veršius. Apžiūrėjus ūkinį pastatą viduje rasti pririšti du veršeliai.

Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo apklausos metu (b.l.40-41) parodė, kad buvo gautas pranešimas kad (duomenys neskelbtini) kaime iš A. B. sodybos ūkinio pastato pagrobta du veršiai ir trys žąsys. Trise atvyko į A. J. B. sodybą, matėsi sulaužytas ūkinio pastato užraktas ir pagal tenai buvusio vyriškio R. G., kuris prižiūrėjo gyvulius paaiškinimą, iš tvarto buvo pagrobti du veršiai bei trys žąsys. Įvykio vietoje buvo pastebėti veršiukų kanopų įspaudai, o greta dviejų žmonių pėdų įspaudai. Šiais įspaudais jie nuėjo iki, kaip paaiškėjo, N. sodybos. Sodyboje buvo rastas J. S., kuris prisipažino, kad iš A. J. B. sodybos kartu su S. K. pagrobė du veršiukus. Tvarte rasti pagrobti du veršeliai, daugiau jokių gyvulių tvarte nebuvo, nei žąsų, nei galimų jų likučių nerasta.

2016 m. vasario 5 d. Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, išlaužus tvarto duris pagrobti nukentėjusiajai A. J. B., kuri yra ligoninėje, priklausę du veršeliai (b.l.3).

2016 m. vasario 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota A. J. B. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime. atluptas ūkinio pastato durų užraktas, prie ūkinio pastato ir nuo jo per laukus matomi dviejų veršių kanopų ir dviejų žmonių batų pėdų įspaudai, kuriais atsekta iki N. sodybos, esančios to paties rajono (duomenys neskelbtini) kaime, tvarte rasti ir nufotografuoti du pagrobti veršeliai (b.l.4-13).

Du veršeliai, apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu, 2016 m. vasario 11 d. grąžinti A. J. B. sūnui D. A. (b.l.28).

Nukentėjusioji A. J. B. dėl vagystės pareiškė civilinį ieškinį 500 eurų neturtinei žalai atlyginti (b.l.22).

Pirmiau aptarti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji, veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, metaliniu strypu sugadinę ūkinio pastato durų užraktą, įsibrovė į tvartą ir pagrobė nukentėjusiajai A. J. B. priklausiusius du veršelius, kurių kiekvieno vertė po 100 eurų. Kaltinamieji, turėdami vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, veikė bendromis pastangomis prieš turto savininkės valią, be šios leidimo ir žinios. Kaltinamųjų veiksmai padaryti tiesiogine tyčia S. K., kaip nukentėjusiosios kaimynui, žinant, kad A. J. B. yra gydymo įstaigoje, o nukentėjusiosios gyvulius prižiūri paprašytas svetimas asmuo, pasikvietė J. S. ir ūkinio pastato sugadinę durų užraktą pagrobė du veršelius, kuriuos parsivedė į tvartą. Kad J. S. norėjo veršelius auginti pats, o dėl atlygio už tai su S. K. neva tai būtų sutaręs vėliau, nešalina kaltinamųjų atsakomybės, svetimas turtas buvo paimtas be turto savininko sutikimo, pasinaudojant palankiai susiklosčiusia situacija pagrobti kitam asmeniui priklausiusius daiktus. Kad kaltinamieji nebuvo sutarę kokios būtent vertės turtą nori pagrobti ir, kad po nusikalstamos veikos padarymo veršelius sugrąžino nukentėjusiosios sūnui, reikšmės veikos kvalifikacijai pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį neturi. Veika baigta, ji tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, tai yra svetimo turto pagobimas įsibrovus į patalpą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b.l.22). Nurodė, kad kaltinamieji jos kaimynai, nepaisant to, kad veršeliai sugrąžinti ir ji turtinės žalos neprašo, teigia, kad kaltinamieji padarė jai moralinę žalą dėl to, kad sužinoję, jog ištiko nelaimė – insultas, pasinaudojo bejėgiškumu ir apvogė, kas rodo visišką sąžinės nebuvimą, nesupratingumą ir jos nuvertinimą. Gyvuliai šiuo metu išparduoti, padovanoti, kadangi dėl prastos sveikatos būklės kaime daugiau viena gyventi negali. Nukentėjusioji jokių kitų įrodymų neturtinės žalos dydžiui pagrįsti neturi ir pateikti teismui negali.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) neturtine žala laiko ne tik asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, bet ir „kita, teismo įvertintą pinigais“. Šios rūšies žalos atlyginimo instituto paskirtis taip pat apima ir teisingą neigiamų išgyvenimų, patirto dvasinio bei emocinio sukrėtimo, atsiradusių nepatogumų ir kt kompensavimą, o tikslas – socialinio teisingumo atkūrimas ... ir už praradimus. Neturtinės žalos atlyginimo būdus, atvejus bei jos dydžio nustatymo kriterijus reguliuoja CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Vienu iš pagrindinių kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį, laikomos yra nukentėjusiajam sukeltos pasekmės. CK 6.291 straipsnio 1 dalies pagrindu atlyginama tik protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus atitinkančio dydžio neturtinė žala.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Teismas sprendžia, kad garbaus amžiaus nukentėjusiajai, nusikaltimo padarymo metu buvusiai gydymo įstaigoje, dėl prarastų gyvulių buvo sukeltos neigiamos pasekmės – nemalonūs emociniai išgyvenimai, nervinė įtampa. Vienok, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji į ligoninę buvo patalpinta gerokai anksčiau nei, kad buvo padaryta vagystė, todėl, teismo manymu, nukentėjusiajai nepateikus ieškinio dydį pagrindžiančių įrodymų, vagystė vienareikšmiškai insulto dingstimi nebuvo. Kaip pripažino pati nukentėjusioji iki tol ji buvo sveika, stipri, viena gyveno kaime ir tvarkėsi ūkyje, o po ligos, suprastėjus sveikatai, išsikėlė gyventi pas sūnų. Taigi, akivaizdu, kad prieš tai įvykusios ligos padariniai sukėlė nukentėjusiajai tokias pasekmes. Teismas sutinka su A. J. B. argumentais, kad J. S. ir S. K., kaip kaimynų, veiksmai netoleruotini nei teisės, nei moralės požiūriu, kad dėl gyvulių praradimo ji pergyveno ir jaudinosi. Vienok, atsižvelgiant į tai, kad veršeliai kaltinamųjų sugrąžinti, o vėliau pakeitus gyvenamąją vietą su nukentėjusiosios žinia perleisti tretiesiems asmenims, duoda pagrindo išvadai, kad emociniai nepatogumai buvo laikino pobūdžio. Jokių duomenų, kad būtent tokie kaltinamųjų veiksmai A. J. B. sukėlė ilgalaikio pobūdžio neigiamus liekamuosius reiškinius byloje nėra pateikta. Vaistai, kuriuos, kaip paaiškino pati nukentėjusioji, ji vartoja, nekompensuotini, kas taip pat paneigia nurodytas aplinkybes dėl prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra, kad žalos dydis faktinėje situacijoje netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiosios ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį 150 eurų. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei iš kaltinamųjų solidariai priteistina 150 eurų neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.275 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis), šiai daliai tenkinamas civilinis ieškinys, o likusioje dalyje atmestinas.

Bausmė - valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kitas esmines aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamieji J. S. ir S. K. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 str. 4 d.), civiliniam ieškiniui neprieštarauja, nukentėjusiosios atsiprašė. J. S. nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas tvarka, psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašytas, yra jauno ir darbingo mažiaus, šeimos nesukūręs, mokosi, seniūnija nusiskundimų juo neturi. Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis S. K. praeityje neteistas, tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis S. K. dirba ir gauna pastovias pajamas, paties teigimu, prisideda prie dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo, seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai, psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašytas. Esant aukščiau aptartų duomenų visetui, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis - nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekiant jį prevenciškai pataisyti, kad daugiau nenusikalstų, laikytųsi įstatymų, - pirmą kartą teisiamiems asmenims bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus bei draudimus (BK 48 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, kai kaltinamasis kaltę pripažįsta, baudžiamoji byla baigiama išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skiriama bausmė sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis ir jam paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 119 straipsnis). Į bausmės laiką įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas (BK 65 – 66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu ir tęsti mokymąsi arba dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, J. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu ir tęsti mokymąsi arba dirbti.

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, S. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir dirbti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 65 - 66 straipsnį į J. S. bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. vasario 6 d. įskaitytinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 3 dalimi išaiškinti J. S. ir S. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš J. S. ir S. K. A. J. B. 150 eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. S. ir S. K. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.