- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- eI-3525-189/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01462-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- S. K. R.
- Advokatai
- Lolita Makauskaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Kaminsko ir Irenos Paulauskienės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Elinai Petrauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (15/5-8)11U-443(00496) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. R., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nesutinka su atsakovės priimtu Sprendimu, nes jis prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Sprendimu yra sprendžiamas asmens teisių ir pareigų klausimas, dėl asmeniui taikomų jo teisių apribojimų, t. y. nepanaikinus skundžiamo Sprendimo pareiškėjas būtų įpareigotas nutraukti studijas ir išvykti iš šalies.
Pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas priimtas remiantis švietimo įstaigos pranešimu apie įsakymą dėl pareiškėjo pašalinimo iš studijuojančių asmenų sąrašo. Tačiau paaiškėjus, kad studentas dėl patirtos traumos tam tikrą laiką nedalyvavo studijų procese, švietimo įstaiga ne tik panaikino priimtą įsakymą dėl pareiškėjo pašalinimo iš studentų sąrašų, bet ir pranešė atsakovui dėl prorektoriaus įsakymo panaikinimo ir studento statuso grąžinimo pareiškėjui. Pareiškėjo teigimu, atsakovas atsisakė vertinti šias aplinkybes ir dėl Sprendimo panaikinimo pasiūlė kreiptis į teismą.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 straipsnis).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė (2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 16–18) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas neįvykdė savo pareigos laiku informuoti mokymosi įstaigą apie savo sveikatos būklę, t. y. nepateikė universitetui jo nedalyvavimo studijų procese pateisinančių dokumentų, todėl jis dėl nepažangumo buvo pašalintas iš universiteto. Vilniaus universitetui nutraukus su pareiškėju studijų sutartį 2017 m. vasario 28 d., atsirado aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kurioms esant atsakovas panaikina užsieniečiui leidimą laikinai gyventi.
Pažymėjo, kad tiek universitetas, tiek Migracijos departamentas dėl pareiškėjo neveikimo priėmė tam momentui teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Nors universitetas ir panaikino savo įsakymą, tačiau atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis įstatymu bei kitomis teisės aktų nuostatomis ir tik jų pagrindu priimti sprendimus, skundžiamo Sprendimo panaikinti neturi pagrindo, kadangi Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas neatitiko Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kas atsakovui sukūrė prievolę panaikinti pareiškėjui leidimą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas teismui pateikė daugiau duomenų, nei turėjo atsakovas priimdamas Sprendimą ir skunde teismui rėmėsi atsakovo neištirtais duomenimis, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą.
Pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas savaime neužkerta pareiškėjui teisės studijuoti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pateikus skundą teismui, sustabdomas skundžiamo Sprendimo vykdymas. Todėl pareiškėjas iki galutinio sprendimo priėmimo turi galiojantį leidimą laikinai gyventi ir gali, tuo pagrindu, kad vėl studijuoja, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi arba nacionalinės vizos išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė (2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. (15/5-8)11U-443(00496) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. R., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiagoje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 4 d. pateikė prašymą su papildomais dokumentais išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad ketina studijuoti mokslo ir studijų institucijoje pagal studijų programą (programas) arba doktorantūroje (b. l. 19-28).
Migracijos departamentas pranešimu informavo pareiškėją apie 2017 m. vasario 9 d. sprendimu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2019 m. sausio 23 d. (b. l. 60, 28).
Vilniaus universitetas 2017 m. kovo 30 d. raštu informavo Migracijos departamentą apie studijų sutarties nutraukimą su pareiškėju dėl nepažangumo (b. l. 65).
Migracijos departamentas 2017 m. balandžio 13 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2018 m. balandžio 23 d. (b. l. 7, 71).
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas)
Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas, taip pat jeigu užsienietis studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas, tačiau nutraukus studijas, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, prašo teismo jį panaikinti, motyvuodamas, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas vadovaujantis švietimo įstaigos pranešimu apie įsakymą dėl pareiškėjo pašalinimo iš studijuojančių asmenų sąrašo. Tačiau paaiškėjus, kad studentas dėl patirtos traumos tam tikrą laiką nedalyvavo studijų procese, švietimo įstaiga ne tik panaikino priimtą įsakymą dėl pareiškėjo pašalinimo iš studentų sąrašų, bet ir pranešė atsakovui dėl prorektoriaus įsakymo panaikinimo ir studento statuso grąžinimo pareiškėjui.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjui 2017 m. balandžio 26 d. išduota medicininė pažyma, kurioje nurodyta, kad S. K. R. negalėjo atvykti į Vilniaus universitetą dėl kairės kojos čiurnos lūžio, neatvykimo laikotarpis nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. (b. l. 9). Iš Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos matyti, kad įrašai apie pareiškėjo sveikatos būklę padaryti 2017 m. sausio 4 d. (b. l. 10). Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto 2017 m. balandžio 24 d. teikimu Nr. T-1027 prašoma panaikinti 2017 m. vasario 28 d. studijų prorektoriaus įsakymą SD-172 pareiškėjo atžvilgiu (b. l. 11) ir 2016 m. balandžio 26 d. pranešimu informuoja Migracijos departamentą, kad naikinamas 2017 m. vasario 28 d. studijų prorektoriaus įsakymasSD-172 dėl studijų nutraukimo studentui S. K. R. ir siekiama skubiai grąžinti jam Ekonomikos fakulteto studento statusą, dėl pavėluotai pateikto sveikatos pažymėjimo, patvirtinančio pateisinamas priežastis kodėl jis nedalyvavo studijų procese (b. l. 12). Vilniaus universiteto 2017 m. gegužės 3 d. pažyma Nr. 46994, patvirtina, kad S. K. R., gim. 1990 m. balandžio 17 d., studijuoja Vilniaus universiteto nuolatinėse bakalauro studijose 1 kurse pagal Vadybos ir verslo administravimo studijų programą, numatoma šias studijas baigti 2020 m. birželio 30 d. (b. l. 8). Šių įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dėl pateisinamos priežasties - sveikatos būklės, negalėjo dalyvauti studijų procese. Tačiau dėl netinkamai vykdytos pareigos laiku informuoti mokymosi įstaigą apie savo sveikatos būklę, jis buvo pašalintas iš universiteto. Vilniaus universitetui nutraukus su pareiškėju studijų sutartį, atsakovui atsirado aplinkybės numatytos Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kurioms esant atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą ir panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (ABTĮ 3 straipsnis). Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015).
Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, galėjo remtis tik tais dokumentais, kurie jam buvo pateikti prieš priimant Sprendimą. Dokumentų, kurie priimti po skundžiamo Sprendimo ir kuriuos pareiškėjas pateikė teismui, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, negalėjo jų įvertinti. Todėl teismas, vertindamas skundžiamo Sprendimo teisėtumą, negali atsižvelgti į dokumentus (kurie turi esminę reikšmę administracinio sprendimo priėmimui), kurie nebuvo pateikti viešojo administravimo subjektui priimant ginčijamą Sprendimą. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančią dokumentinę medžiagą bei šalių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus universitetui nutraukus su pareiškėju studijų sutartį, atsakovui atsirado aplinkybės numatytos Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kurioms esant atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą ir panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrįstai.
Pažymėtina, kad teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad skundžiamas Sprendimas savaime neužkerta pareiškėjui teisės studijuoti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, nes vadovaujantis Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktu sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, jį apskundus teismui, vykdymas sustabdomas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo turi galiojantį leidimą laikinai gyventi ir gali, tuo pagrindu, kad vėl studijuoja Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi arba nacionalinės vizos išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. (15/5-8)11U-443(00496) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. R., panaikinimo“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis tuo metu esančiomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjo S. K. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.