- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-18
- Bylos Nr.
- 1A-603-453/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė, Aloyzas Kruopys (pran.), Elena Vainienė
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Darius Karabinas
- Kategorijos
- 1.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 135 straipsnio 1 dalį - penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį - vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš A. B. Valstybinei ligonių kasai priteista 1511,18 Eur gydymo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 31 d. laikotarpiu nuo 4.13 val. iki 4.16 val., viešoje vietoje - prie UAB „Pravira“ priklausančios maitinimo įstaigos, esančios Triliškių g. 2, Triliškių k., Kaišiadorių r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį - neva supykęs, kad M. Č. iki tol vykusių muštynių metu negynė savo draugo D. D. , demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams 4 kartus smogė rankomis ir vieną kartą spyrė dešinės kojos keliu M. Č. į galvą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, po to tyčia vieną kartą peiliu dūrė M. Č. į kairę krūtinės pusę, tuo padarė jam kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą krūtinėje, atsiveriančią į krūtinplėvės ertmę su dešiniojo širdies skilvelio sužalojimu, kairiosios vidinės krūtinės arterijos sužalojimu - sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendį, sušvelninti jam pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, o pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį jį išteisinti.
Nuteistasis nurodo, jog jis sutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau prašo sušvelninti už šioje teisės normoje numatytą nusikaltimą jam paskirtą bausmę.
Nuteistasis nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu, teigdamas, kad jis nepadarė sužalojimo dėl kurio būtent ir buvo priteistas civilinis ieškinys.
Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis padarė Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Jis nurodo, kad viso proceso metu teigė, kad nukentėjusiajam sudavė tik kelis smūgius ranka, tačiau ne peiliu. Peilio jis neturėjo ir jo net nebuvo rasta. Teismo posėdyje nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jokio peilio nematė, be to, nenurodė ir to, kad apeliantas būtų jį sužalojęs su peiliu. Jokio peilio nematė ir liudytojai M. J. , D. D. bei kiti. To neužfiksavo ir vaizdo kameros. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, jog įvykio metu jis nebuvo visiškai girtas ir suvokė tuo metu vykusią situaciją. Apelianto manymu, dar iki jam atvykstant M. Č. turėjo konfliktinių situacijų ir jį galėjo sužaloti bet kas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Taigi apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia proceso dalyvių paduoti apeliaciniai skundai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas A. B. sutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis M. Č. sunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl A. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį.
Dėl A. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį
Nuteistasis tvirtina, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, kadangi nei nukentėjusysis, nei byloje apklausti liudytojai nepatvirtino, kad jie pas nuteistąjį rankoje būtų matę peilį. Be to, peilis nebuvo rastas ir po įvykio. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl M. Č. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl A. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Tai, kad buvo sunkiai sutrikdyta M. Č. sveikata objektyviai patvirtina specialisto išvada Nr. G1516/15 (02) iš kurios matyti, kad M. Č. nustatyta kiauryminė durtinė- pjautinė žaizda krūtinėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę su dešiniojo širdies skilvelio sužalojimu, kairiosios vidinės krūtinės arterijos sužalojimu. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2015 m. gegužės 31 d. Sužalojimas buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 68-69). 2015 m. birželio 2 d., tai yra po tiriamo įvykio praėjus dviem dienom, apklaustas A. B. parodė, kad tiriamo įvykio naktį jis buvo Ignalinoje. Prie kavinės priklausančios UAB „Pravira“, esančios Triliškių g. 2, Triliškių k., Kaišiadorių r. buvo gal tik prieš mėnesį laiko (t. 4, b.l. 85-87). Antros apklausos metu, kuri vyko 2015 m. birželio 22 d. A. B. parodė, jog jis 2015 m. gegužės 31 d. naktį buvo prie kavinės priklausančios UAB „Pravira“ ir ten būdamas sudavė nukentėjusiajam M. Č. kelis smūgius rankomis ir kojomis, tačiau peiliu nukentėjusiajam nedūrė, nes jis jokio peilio neturėjo. Prie nukentėjusiojo buvo priėjęs du kartus. Pirmą kartą jis nukentėjusiajam sudavė smūgius, antrą kartą tik pastūmė, uždėjęs jam ranką ant viršutinės kūno dalies, daugiau nieko jam nedarė. Ant nukentėjusiojo jokių sužalojimų nematė, gali būti kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas anksčiau (t. 4, b.l. 89-91). Vėlesnių apklausų metu vykusių ikiteisminio tyrimo metu A. B. iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybe teigdamas, kad nukentėjusiajam M. Č. sudavė kelis smūgius, tačiau peiliu jam nedūrė, nes jokio peilio neturėjo (t. 4, b.l. 95, 97). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. B. parodė, jog atvykus prie kavinės priklausančios UAB „Pravira“ jis papriekaištavo M. Č. , kodėl šis muštynių metu negynė savo draugų, dėl ko gavosi konfliktas. Po to jis priėjo prie M. Č. ir vieną kartą jam sudavė, tačiau jis peilio nenaudojo. Jis sudavė ranka greitai, spontaniškai. Antrą kartą prie jo priėjęs nieko nedarė, gal tik dar kartą sudavė ir viskas. Gal buvo, kad antrą kartą priėjęs ir pastūmė M. Č. (t. 6, b.l. 35-37). Taigi, kaip matyti iš nuteistojo A. B. parodymų jis pirmosios apklausos metu, vykusios 2015 m. birželio 2 d. iš viso neigė buvęs tiriamo įvykio vietoje, tik vėlesnių apklausų metu pripažino, kad tiriamo įvykio naktį buvo prie kavinės priklausančios UAB „Pravira“. Taip pat skirtingai bei prieštaringai nurodo aplinkybes dėl veiksmų, kuriuos jis atliko priėjęs prie nukentėjusiojo, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigė, kad jis antrą kartą priėjęs prie nukentėjusiojo jį tik pastūmė, o pirmosios instancijos teisme teigė, jog jis antrą kartą priėjęs prie nukentėjusiojo nieko nedarė, gal tik dar kartą sudavė ir viskas. Atsižvelgiant į išdėstytus nuteistojo A. B. parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo priimdamas skundžiamą nuosprendį. Be to, tokius nuteistojo parodymus paneigia kiti byloje ištirti įrodymai.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (apklausa atlikta 2015 m. birželio 2 d., tai yra praėjus dviem dienom po įvykio) M. Č. parodė, kad jis 2015 m. gegužės 31 d. naktį buvo kavinėje, kur taip pat buvo ir M. J. su D. D. . Jiems būnant kavinėje įvyko konfliktas, tačiau jis konflikte nedalyvavo. Vėliau atvyko D. D. pažįstami. Vienas iš atvykusių vaikinų ėmė prie jo kibti bei priekaištauti, kodėl šis negynė D. D. . Po to minėtas vyras atsistojo, priėjo prie jo, pasakė kažką ir smogė, dūrė jam. Jis pajuto skausmą krūtinės srityje. Iš karto ėmė bėgti kraujas. Jis užsidengė žaizdą. Jam dūrė tik vieną kartą. Kokiu daiktu dūrė jis nematė. Suprato, kad tikriausiai peilį turėjo kišenėje, nes artindamasis prie jo, ranką laikė kišenėje. Po kurio laiko jam pasidarė silpna ir jis apalpo (t. 1, b.l. 51-53). Pirmosios instancijos teisme M. Č. parodė, jog mušimo neprisimena, tik prisimena, kad jam dūrė kaltinamasis. Skausmo nepajuto, tik pradėjo bėgti kraujas. Jis iš karto užsidengė žaizdą. Niekas kitas jam tą vakarą smūgių daugiau nesudavė. Jis peilio nematė, tačiau mano, kad A. B. peilį laikė kišenėje, nes jis prieš tai rankas laikė kišenėse (t. 5, b.l. 141-142). 2015 m. birželio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis M. Č. atpažino būtent A. B. kaip asmenį, kuris 2015 m. gegužės 31 d. nakties metu jam būnant prie kavinės dūrė vieną kartą į krūtinę (t. 14, b.l. 57-60). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo M. Č. byloje duotais parodymais, kadangi bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad jis turi pagrindo apkalbėti nuteistąjį. Iš esmės tokių aplinkybių proceso metu bei apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo M. Č. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duotus parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, konstatuoja, kad nukentėjusiojo parodymai dėl jo sužalojimo aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs, logiški, išsamūs ir dėl esminių aplinkybių nesiskyrė, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusiojo M. Č. parodymus patvirtina liudytojų D. D. , D. R. bei J. P. parodymai. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. D. parodė, jog jis tiksliai įvykio aplinkybių nebeprisimena, nes jau praėjo daug laiko. Pirmosios instancijos teisme perskaičius ikiteisminio tyrimo metu liudytojo D. D. duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino. Taip pat nurodė tai, kad kiek prisimena A. B. prie M. Č. buvo priėjęs vieną kartą (t. 5, b.l. 153-154). Liudytojas D. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2015 m. gegužės 31 d. naktį buvo prie kavinės priklausančios UAB „Pravira“. Jis prie kavinės buvo su draugais, taip pat ten buvo ir nukentėjusysis M. Č. . Jiems būnant prie kavinės atvyko A. B. su draugais. Atvykus A. B. tarp A. B. ir M. Č. kilo ginčas, kiek prisimena dėl to, kad A. B. M. Č. priekaištavo, kad šis neužstojo draugų muštynių metu. Pokalbio metu A. B. atsistojo ir priėjo prie M. Č. , tačiau kadangi buvo tamsu nematė kas vyko, tik matė, kad M. Č. pakėlė abi rankas ir pridėjo sau prie pečių. Jis matė, kad A. B. prie M. Č. buvo priėjęs vieną kartą. Nematė, kad A. B. būtų turėjęs rankoje peilį ar kitą kokį daiktą. A. B. pasitraukus M. Č. kažkiek laiko stovėjo, vėliau jam draugai pasakė važiuoti ir jis išvažiavo. Tik eidamas prie mašinos pamatė, kad M. Č. guli aikštelėje prie mašinos, tačiau jis nematė kaip jis ten atsidūrė. Einant namo, jam kažkas paskambino, galėjo būti, kad A. B. ir pasakė, kad peilį išmetė. Be to, dar važiuojant automobiliu girdėjo kalbančius apie dūrį, tačiau kas kalbėjo neatsimena (t. 4, b.l. 73-76). Liudytojo D. D. parodymus iš dalies patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos antrojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Š. Ž. 2015 m. lapkričio 6 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, jog atlikus D. D. ir A. B. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų telefoninių pokalbių analizę nustatyta, kad po to, kai vaikinai išvyko automobiliu iš įvykio vietos (išvyko 04:20:06) A. B. ir D. D. du kartus bendravo mobiliojo ryčio telefonu, tai yra 4.27 val. ir 4.34 val. (t. 3, b.l. 38-39, 40-41). Be to, nurodytas aplinkybes D. D. iš dalies patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje, tačiau parodymų patikrinimo vietoje D. D. teigė, kad A. B. prie M. Č. buvo priėjęs du kartus. Pirmą kartą A. B. M. Č. sudavė du smūgius, antrą kartą vieną smūgį, po kurio M. Č. iš karto abiem rankom susiėmė už krūtinės (t. 4, b. l. 39-40). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. R. parodė, jog įvykio aplinkybių nelabai prisimena, nes tuo metu buvo išgėręs (t. 5, b.l. 154-155). Pirmosios instancijos teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo D. R. parodymai, kuriuose jis teigė, kad jis, Karolis ir J. P. bei A. B. 2015 m. gegužės 31 d. naktį nuvažiavo prie Žiežmariuose esančios kavinės, kur nuvykę jie priėjo prie kavinėje buvusių vaikinų. Vienas iš vaikinų buvo D. D. . D. D. užsipuolė vieną vaikiną, kad šis pabėgo ir paliko juos per muštynes, tačiau D. D. minėto vaikino nemušė. Po to, tą patį vaikiną užsipuolė ir A. B. , taip pat dėl to, kad šis muštynių metu negynė savo draugų ir abejomis rankomis delnu sudavė minėtam jaunuoliui per veidą. A. B. per veidą sudavė kelis kartus, kiek kartų pasakyti negali, po to kelis kartus A. B. sudavė jam į krūtinę. Jaunuolis, kuriam sudavė A. B. , stovėjo atsirėmęs į stalą, nugriuvęs nebuvo. Praėjus gal 2-5 min. A. B. vėl priėjo prie to paties vaikino ir, kažką sakydamas, sudavė jaunuoliui į krūtinę ranka du kartus. Tada A. B. vėl atsitraukė nuo minėto jaunuolio per žingsnį ir dar kartą sudavė vaikinui į krūtinę. Po šio smūgio minėtas vaikinas susiėmė rankomis už krūtinės. Tuo metu jis nuėjo iki automobilio, grįždamas pro A. B. muštą vaikiną, pamatė, kad šis yra susiėmęs už krūtinės. Po to, paėjęs į šalį pamatė, kaip tas vaikinas nueina nuo stalo link jų automobilio, prie kurio nugriuvo. Priėjęs prie minėto vaikino, pamatė, kad jis guli ant nugaros, šalia automobilio. Vaikinas visas drebėjo. Pamatė, kad vaikino marškiniai ties pilvu yra kruvini. Tuo metu suprato, kad suduodamas paskutinį smūgį ranka A. B. sudavė vaikinui peiliu į krūtinę, nors pats nespėjo pastebėti A. B. rankose peilio ir tą vakarą pas A. B. jokio peilio nematė. Pagal kraują ant krūtinės suvokė, kad tai padarė A. B. , nes niekas kitas prie to vaikino nebuvo net prisilietęs. Kažkas pasakė, kad reikia iš čia važiuoti. Tada jie visis susėdo į automobilį ir išvažiavo. Vėliau pravažiuojant pro Žiežmarių naktinį barą, pamatė prie baro stovintį greitosios pagalbos automobilį, ir tuomet A. B. pasakė „durnas, kam aš tai padariau“ (t. 1, b.l. 122-125). Pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu teisėjui perskaičius liudytojo D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas iš pradžių tvirtino, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo užrašyti netiksliai, tačiau negalėjo nurodyti, kokios konkrečiai aplinkybės buvo užrašytos netiksliai, tačiau vėliau savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvitino teigdamas, kas viskas užrašyta gerai. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi kaip matyti, liudytojas pasirašė apklausos protokolą bei parašė prierašą, kad „perskaičiau surašyta teisingai, papildymų neturiu“. Be to, byloje nepateikta jokių duomenų, kad liudytoją ikiteisminio tyrimo metu būtų vertę duoti tokius parodymus, priešingai liudytojo D. R. parodymai iš esmės sutampa tiek su nukentėjusiojo, tiek su kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais. Be to, apkausos metu nurodytas aplinkybes liudytojas D. R. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 126-127). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas J. P. parodė, jog jiems, tai yra jam, K. P. , D. R. ir A. B. atvykus prie Žiežmariuose esančio naktinio baro, tarp A. B. ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas. Iš pradžių vyko žodinis konfliktas, vėliau A. B. nukentėjusiajam smogė kelis kartus į viršutinę kūno dalį. Jis matė, kad A. B. nukentėjusįjį mušė vieną kartą, vėliau į juos nekreipė dėmesio, nes naudojosi savo mobiliojo ryšio telefonu. Vėliau jis pastebėjo, kad nukentėjusysis buvo susiėmęs už pilvo, dar vėliau pastebėjo, kad jis buvo nukritęs prie jų automobilio. Tada jie visi susėdo į automobilį ir išvažiavo. Pirmosios instancijos teisme teisėjui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo J. P. parodymus, liudytojas juos patvirtino (t. 5, b.l. 155-156). Liudytojas J. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jiems, tai yra jam, K. P. , D. R. ir A. B. atvykus prie Žiežmariuose esančio naktinio baro, lauko terasoje stovėjo trys nepažįstami apie 20-25 metų amžiaus vaikinai. Vienas buvo sumuštu veidu. Kitų dviejų neprisimena, bet jie nebuvo sumušti, bent to akivaizdžiai nesimatė. A. B. priekaištavo nukentėjusiajam, kad šis negynė savo draugų. Po to, A. B. priėjo prie nukentėjusiojo, kuris tuo metu stovėjo ir sudavė jam kelis smūgius į veidą. Kiek tiksliai neprisimena. Pamatęs tai nuėjo juos atskirti. A. B. nukentėjusysis nesudavė. A. B. atskyrus, šis nuo nukentėjusiojo pasitraukė, tačiau po kurio laiko A. B. vėl priėjo prie nukentėjusiojo ir vėl ėmė priekaištauti, kad šis pabėgo. Vėl smogė ranka. Kur pataikė ir kiek sudavė smūgių neprisimena. Nei pirmą nei antrą kartą A. B. rankose jokių įrankių, ar peilio nematė. Praeidamas pamatė, kad A. B. pasitraukus nuo nukentėjusiojo, šis laikė delnus padėjęs sau ant krūtinės ar pilvo. Tuo metu jokio kraujo ant drabužių nematė. A. B. pasitraukus nuo nukentėjusiojo, prie jo niekas kitas priėjęs nebuvo, jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė (t. 1, b.l. 129-132). Nurodytas aplinkybes liudytojas J. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 133-134). Nukentėjusiojo M. Č. parodymus patvirtina ir 2015 m. liepos 21 d. apžiūros protokole nurodytos aplinkybės (t. 2, b.l. 123-127). Iš 2015 m. liepos 21 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas, kuriame užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamerų įrašas iš kavinės esančios Triliškių g. 2, Triliškių km., Kaišiadorių r. Apžiūros protokole nurodyta, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad 04:13:34 vaikinas Nr. 5 (įtariamasis) pakilo nuo stalo ir priėjęs prie M. Č. įsidėjo cigaretę į burną ir tada sudavė keturis staigius smūgius dešine ir kaire rankomis M. Č. pataikydamas į galvą, po to spyrė dešinės kojos keliu į galvą. 04:13:53 vaikinas Nr. 5 (įtariamasis) pasitraukė atgal ir vėl atsisėdo terasoje. 04:16:24 vaikinas Nr. 5 (įtariamasis) pakilęs nuo stalo ir priėjęs prie M. Č. , stovėdamas priešais jį kaire ranka smogė jam vieną staigų smūgį iš apačios į viršų pataikydamas į krūtinę, staigiai atitraukė ranką, tada palinko link jo tikriausiai kažką sakydamas. Dėl vaizdo įrašo kokybės nesimato, ką įtariamasis laikė kairėje rankoje. Nukentėjusysis rankomis susigriebė už krūtinės, po to nestipriai ranka atstūmė jį nuo savęs. Matyti, kad įtariamasis atsilenkęs nuo nukentėjusiojo, abi rankas susidėjo sau už nugaros ties juosmeniu ir darė judesį, panašų į rankų kilstelėjimą. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir peržiūrėjus antrą kompaktinį diską (t. 2, b.l. 123-127). Be to, tai, kad tik vienas asmuo, tai yra A. B. buvo priėjęs prie nukentėjusiojo M. Č. , po kurio smūgio nukentėjusysis susiėmė sau už krūtinės, patvirtina ir prie 2005 m. liepos 1 d. specialisto išvados Nr. 140-(3974)-IS1-4455 pateiktos iš vaizdo įrašo atrinktų kadrų atspausdintos nuotraukos, laikotarpiu nuo 04:16:22 iki 04:16:23, esančios baudžiamosios bylos 2 tomo 107-109 lapuose (t. 2, b.l. 91-122). Tai, kad minėtu laikotarpiu prie nukentėjusiojo M. Č. buvo priėjęs būtent A. B. patvirtina 2015 m. spalio 12 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėti A. B. drabužiai, kuriuos tiriamo įvykio metu jis dėvėjo (t. 2, b.l. 32, 33-34, 38-41). Iš teismo ištirtų nurodytų rašytinių įrodymų visumos akivaizdžiai matyti, jog prie 2005 m. liepos 1 d. specialisto išvados Nr. 140-(3974)-IS1-4455 pateiktose nuotraukose (t. 2, b.l. 107-109), kur yra užfiksuotas prie nukentėjusiojo M. Č. priėjęs ir smūgį suduodantis vaikinas yra A. B. , kadangi jis vilki tuos pačius drabužius kurie iš jo buvo paimti atlikus poėmį (t. 2, b.l. 32, 33-34). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog tai, kad nuteistasis A. B. buvo priėjęs prie nukentėjusiojo ir jam sudavė smūgius pirmosios instancijos teisme peržiūrint vaizdo įrašą patvirtino ir pats nuteistasis (t. 6, b.l. 38).
Taigi, šių asmenų aptartais parodymais bei aptarta rašytine bylos medžiaga paneigtas A. B. aiškinimas, kad jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nes jis nukentėjusiajam sudavė tik kelis smūgius, tačiau peiliu nedūrė, nes jokio peilio jis neturėjo. Esminiai minėtų asmenų apklausos duomenys nuosekliai atitinka tiek vieni kitus, tiek veikos, kuri teismo nuosprendžiu pripažinta įrodyta, aplinkybes, todėl netikėti jais teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Liudytojai savo parodymuose detaliai išdėstė byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Be to, tokias pačias aplinkybes būdamas dar ligoninėje, tai yra praėjus dviem dienom po įvykio, nurodė ir nukentėjusysis M. Č. . Tai, kad minėti liudytojai bei nukentėjusysis nematė paties dūrio peiliu nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kadangi aukščiau aptartais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nustatyta, kad prie nukentėjusiojo buvo priėjęs tik nuteistasis A. B. , be to būtent po nuteistojo A. B. nukentėjusiajam M. Č. suduoto smūgio šis susiėmė už krūtinės ir netrukus, truputį paėjęs, nukrito prie mašinos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai taip pat patvirtino, jog nukentėjusiajam smūgius sudavė tik nuteistasis A. B. , taip pat patvirtino ir ta, kad anksčiau vykusiame konflikte –muštynėse nukentėjusysis nedalyvavo. Taip pat nei nukentėjusysis, nei liudytojai nenurodė, kad nukentėjusysis būtų buvęs sužalotas iki A. B. suduotų smūgių. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šios loginės aplinkybių sekos galima daryti pagrįstą išvadą, kad smūgį-dūrį nukentėjusiajam į pilvą sudavė būtent A. B. . Nurodytos aplinkybės taip pat paneigia nuteistojo pateiktą versiją, jog nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B. nusikalstami veiksmai atitinka visus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Esant šioms aplinkybės teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. B. pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį.
Dėl civilinio ieškinio
Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu, kadangi, jo teigimu jis nepadarė sužalojimo dėl kurio būtent ir buvo priteistas civilinis ieškinys.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bei teisėjų kolegijos konstatuotas aplinkybes, kad baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad A. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, nuteistojo teiginys bei prašymas atmesti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį netenkinamas. Civilinio ieškovo reikalauta suma turtinės žalos atlyginimui yra pagrįsta Gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 2, b. l. 163), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkino pilnai.
Dėl A. B. paskirtos bausmės
Nuteistasis A. B. taip pat nesutinka su bausme paskira už nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymą, todėl prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas, nes yra nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra pagrįsta ir teisėta. Už Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. B. , įvertino Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes: nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes (A. B. iki nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas šešis kartus (t. 4, b.l. 156-163); jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą; naujas nusikalstamas veikas padarė netrukus po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų, atlikęs ankstesnę laisvės atėmimo bausmę ir pagrįstai A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir atitinka tiek nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, todėl jos švelninti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tai yra šiek tiek didesnė, nei Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis taip pat yra teisinga. Paskirtos bausmės tinkamai subendrintos nuteistajam palankiausiu būdu, tai yra bausmių apėmimo būdu, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam yra teisingai paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.