- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 1-972-907/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-02080-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- N. B., A. L.
- Nukentėjusysis
- E. R., V. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant J. S., dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei, kaltinamiesiems N. B. ir A. L., gynėjams advokatams Virginijai Kazlauskienei, Algirdui Zakrasui, nukentėjusiesiems E. R. ir V. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas (2006-03-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), šiuo metu suimtas, randasi Šiaulių tardymo izoliatoriuje,
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas, šiuo metu suimtas, randasi Šiaulių tardymo izoliatoriuje,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. B. ir A. L. 2011-12-20 apie 22.30 val. viešoje vietoje – viešbučio „Salduvė“, esančio Donelaičio g. 70, Šiaulių mieste, penkto aukšto koridoriuje, matant aplinkiniams, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, tai yra A. L. tyčia koja spyrus nukentėjusiajam V. S. ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, taip padarius jam poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinėje kaktos pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko A. L. koja spyrus nukentėjusiajam E. R. ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, o N. B. sudavus nukentėjusiajam E. R. tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarius jam muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke su aplinkine poodine kraujosruva, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis N. B. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-12-20 jis, A. L., E. M. ir M. M. nuvažiavo į viešbutį „Salduvė“. Gėrė alkoholį ir išėjo į bendro naudojimo balkoną parūkyti. Pasibaigus cigaretėms, A. L. nuėjo paprašyti cigarečių. Parėjęs, pasakė, kad jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Grįžo į kambarį toliau gerti. Apsvaigę nuėjo aiškintis, dėl ko išvadino necenzūriniais žodžiais. Jį ir A. L. sumušė. Grįžo į kambarį, paskambino E. Š., kad padėtų išsiaiškinti. Atvažiavus E. Š., nuėjo išsiaiškinti į tą kambarį, dėl ko juos sumušė. Pradėjo laužtis į kambarį. Atėjusi budinti juos išvarė, dar sumokėjo už kėdę. Kadangi E. M. miegojo, pasakė, kad draugo nepaliks. Po kiek laiko išėjo parūkyti ir pamatė būrį jaunuolių. Pagalvojo, kad tie patys, kurie juos sumušė. Įvyko žodinis konfliktas, o po to prasidėjo muštynės. Norėjo tik išsiaiškinti. Tų asmenų nepažinojo. Tuo metu buvo neblaivus. Neblaivumas turėjo įtakos jo poelgiams. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Kam sudavė ir kiek smūgių – neprisimena. Gali būti, kad sudavė E. R. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Ligonių kasoms atlygins padarytą žalą. Nukentėjusiesiems neatlygino žalos, nes niekas jo neprašė. Gailisi dėl savo poelgio, daugiau nebedarys nusikaltimų.
Kaltinamasis A. L. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos tiksliai neprisimena, galėjo būti 2011-12-21. Jis, N. B., E. M., M. M., nuvažiavo į viešbutį „Salduvė“ gerti alkoholinių gėrimų. Gavo kambarį 5 aukšte, kur gėrė gėrimus. Po kiek laiko išėjo parūkyti. Kadangi nebeturėjo cigarečių, nuėjo paprašyti žmonių, kurie jam nedavė ir dar aprėkė jį. Jis parėjo atgal į kambarį. Paskui vėl išėjo ir nuėjo pas juos į kambarį. Pradėjo laužti duris su kėde, tačiau atėjo budėtoja jų raminti. Kadangi buvo išgėrę, nelabai suprato, kas vyksta, negali paaiškinti, ko jie ten iš viso ėjo. Budėtoja liepė nusiraminti ir sumokėti už kėdę. Sumokėjo už kėdę ir išėjo į vestibiulį. Po to vėl grįžo atgal, nes buvo palikę miegantį draugą E. M. Į viršų grįžo jis ir N. B. Užlipę į viršų pamatė tų žmonių kompaniją, kurie juos ėmė mušti. Jų buvo kokie 5-8 žmonės. Jam buvo pataikyta į galvą, tačiau jis dėl to niekur nesikreipė, galvojo, kad taip ir praeis. Grįžus į kambarį paskambino E. Š., kad atvažiuotų. Į policiją nesikreipė, nes buvo girti ir galvojo, kad juos pačius išveš. Atvažiavus E. Š., nuėjo aiškintis, kas juos sumušė. Žiūri, kad kažkas rūko. Jis norėjo sulaikyti jį išvadinusį necenzūriniais žodžiais žmogų, tačiau jis praslydo ir nubėgo žemyn. Tada jis pastūmė vieną vyriškį, ir spirdamas turbūt pataikė į kitą žmogų, kuris pasilenkė padėti savo draugui atsikelti. Nežino, kurį stūmė. Atrodo, kad nukentėjusįjį V. S. stūmė. Jam nuvirtus, jis dar ir spyrė. Kadangi kitas nukentėjusysis E. R. buvo šalia, tai ir jam kliuvo. Viskas vyko labai greitai ir dar buvo labai tamsu. Toliau nubėgo į apačią ir juos sulaikė policija. Jis norėjo suduoti žmogui, kuris nubėgo į apačią, nes jis jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Negali pasakyti, kodėl sumušė tuos žmones, nes ne jie išvadino. Sudavė jiems dėl girtumo. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Nematė, ką darė N. B., nes viskas vyko labai greitai. E. M. miegojo kambaryje. Jis nematė, kaip kiti ką mušė. Žalą atlygino V. S.. Ligonių kasoms žalos dar neatlygino. Sutinka su ligonių kasų pareikštu civiliniu ieškiniu. Davė nuoširdžius parodymus. Tai pirmas toks jo elgesys. Anksčiau nėra teistas, baustas. Ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė nukentėjusiųjų ir dabar labai atsiprašo nukentėjusiojo. Iki to įvykio nepažinojo nukentėjusiųjų. Priežasties, dėl ko puolė, negali paaiškinti.
Nukentėjusysis E. R. parodė, kad datos tiksliai neprisimena, tai buvo praeitų metų gruodžio mėnesį, vėlų vakarą. Jis su kolegomis gyveno „Salduvės“ viešbutyje 514 b kambaryje. Ten buvo du kambariai. Viename kambaryje gyveno R. R., V. S., kitame kambaryje gyvenau jis, I. R., A. R., A. V.. Vakare apie 21.00 val. pas juos užėjo pora vaikinų, tai yra kaltinamieji, kurie paklausė, ar nežino, kur gauti merginų. Tame kambaryje Nr. 514 b buvo keturiese: jis, V. S., I. R., R. R.. Vaikinams atsakė, kad nežino, kur jų gauti, todėl paprašė išeiti. Jie išėjo, tačiau po kiek laiko pradėjo laužtis pas juos į vidų. Duris laikė užrėmę. Iškvietė budinčią. Kai išėjo parūkyti, jis, R. R., I. R. ir V. S., pamatė atbėgančius vaikinus, kurie juos koridoriuje ir sumušė. Muštynės vyko koridoriuje, bendro naudojimo patalpose. Nematė, kad iš kitų kambarių kas būtų išėję. Kada pačios muštynės vyko, dabar neprisimena, bet buvo naktis. Viskas vyko labai greitai. Jis tik matė, kad ant žemės partrenkė V. S. Kas partrenkė, nepasakys, nes buvo tamsu, tačiau kažkuris iš kaltinamųjų. Lenkėsi padėti jam atsikelti ir jam buvo suduota. Smūgį jam sudavė dėl to, kad lenkėsi padėti draugui. Jį puolė du vaikinai, kaltinamieji. Jis pirmas nepuolė kaltinamųjų. Kiti bandė juos raminti. Kas jam sudavė smūgius, nepasakys. Jam daugiausiai buvo suduota į galvą, buvo prakirsta akis, buvo mėlynė po akimis. Po to skaudėjo galvą. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tačiau dabar nereiškia jokių pretenzijų. Žala kažkiek jam atlyginta, todėl atsisako civilinio ieškinio. N. B. jo atsiprašė. Dėl bausmės skyrimo N. B., palieka spręsti teismo nuožiūrai.
Nukentėjusysis V. S. parodė, kad jie gyveno viešbutyje „Salduvė“. Jis gyveno kartu su E. R., R. R. ir I. R. Tą dieną grįžę po darbų jie kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus ir vis išeidavo parūkyti. Kaltinamieji buvo atėję vieną kartą pas juos į kambarį, išėjo. Kai atėjo antrą kartą, jų nebeįleido. Jie ėmė laužtis. Paskambino budinčiai, kuri nuramino vaikinus. Išėjo dar kartą parūkyti. Tada pamatė link jų kompanijos ateinančius keturis vyriškius, iš kurių vienas buvo labai aukšto ūgio, tai buvo kaltinamasis A. L. Minėtasis vyriškis, nieko nesakęs, priėjo prie jo ir smarkiai pastūmė, nuo pastūmimo jis nugriuvo ant žemės. Po to koja spyrė į veidą. Daugiau smūgių nebuvo. N. B. smūgių nesudavė. Buvo nubrozdinta kakta, sumušta nosis. Atvažiavo greitoji, kuri juos išsivežė. Buvo iškviesta ir policija. Nematė, kaip buvo sulaikyti kaltinamieji. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį. Žalą atlygino A. L. Jam pretenzijų neturi, todėl civilinio ieškinio atsisakė. Prašė teismo neskirti griežtos bausmės, nes pasitaiko visko.
Liudytojas I. R. parodė, kad praeitų metų, gruodžio mėnesį, dienos neprisimena, po darbų parvažiavome į „Salduvės“ viešbutį. 5 aukšte gyveno jis, A. R., E. R., A. V.. V. S. su R. R. gyveno kitame kambaryje. Pradėjo ruoštis valgyti. Kolegos išėjo parūkyti. Parūkę parėjo jų vyrai ir kaltinamieji. Vienas iš kaltinamųjų stovėjo prie durų, o jis prieš jį, kitas kaltinamasis už nugaros. Prie durų stovėjo A. L.. Tas vienas buvo įėjęs į kambarį, kuris grasino su peiliu. Jis nematė, ką jis darė kambaryje. Kaltinamojo prašė eiti iš kambario, nes nenorėjo turėti jokių problemų. Kai pakilo kiti kolegos iš kambario, ir tas kitas išėjo. Tada išstūmė juos už durų ir užrakino duris. Kai valgė, truputi pavartojo alkoholio, išgirdo beldimą į duris. Pagalvojo, kad atėjo jų kolegos iš trečio aukšto. Atidarius duris, į vidų ėmė veržtis abu kaltinamieji. Jie užrėmė duris ir jas uždarė. Trečią kartą vėl beldėsi. Kai atidarė, jie bandė veržtis su kėde, kurios atlošas nulūžo. Visą laiką buvo grasinama, siūloma pasiboksuoti. Jis jų prašė, kad nurimtų, kad nenori konfliktų. Jaunuoliai buvo stipriai išgėrę, aršūs. Administratorė atėjo jų kvietimu po pirmo incidento. Ji buvo iškvietusi apsaugą. Vėliau grįžo į savo kambarį, dar išgėrė alkoholio. Parūkyti išėjo V. S. su R. R., jis su E. R. išėjo tik kompanijos palaikyti. Nepradėjus rūkyti, pamatė atbėgant A. L. Jis pradėjo bėgti į apačią, pro jį prasiveržė ir nubėgo pas budinčią, kad iškviestų policiją. Budinčios paprašė jį užrakinti, nes galvojo, kad kaltinamieji grįš ir norės su juo susidoroti. Pagalbos bėgo kviesti, nes neturėjo telefono, kuris buvo paliktas kambaryje ir kuris buvo užrakintas. Pačių muštynių nematė, spėjo pabėgti. Matė sumuštus kolegas. Parėjo R. R., E. R., V. S. Jie atėjo pažiūrėti, ar jam kas nenutiko. Policiją iškvietė budinti ir R. R.. Iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo.
Liudytojas R. R., parodė, kad įvykis įvyko praeitų metų gruodžio mėnesį, jie gyveno „Salduvės“ viešbutyje. Jis gyveno su E. R., V. S., A. R., I. R. ir Arūnu, kurio pavardės neprisimena, lyg ir V. Jie dirbo iki 19.00 val. Parvažiavo iš darbo, pasiruošė vakarienę, išgėrė truputį alkoholio. Po to išėjo į koridorių parūkyti. Prie jų priėjo vaikinai, kurie pradėjo kabinėtis, klausti, kur rasti merginų. Jie atsakė, kad jų neturi. Parūkė ir parėjo į kambarį. Kambaryje buvo visi keturi – V. S., E. R., I. R. ir jis. Tie vaikinai pradėjo jiems iš paskos eiti į kambarį, prašyti merginų. Jie jiems atsakė, kad tų merginų neturi. Jie išėjo. Po kiek laiko pradėjo belstis į duris, kurias atidarę pamatė tuos pačius vaikinus. Iškvietė administratorę, kuri iškvietė apsaugą. Apsauga tuos vaikinus išsivedė. Vaikinai buvo neblaivūs. Po to jie grįžo, o V. S., E. R., I. R. ir jis rūkė koridoriuje. Kiek grįžo tų vaikinų, dabar neprisimena, ar 3, ar 4. Tarp tų grįžusių buvo kaltinamieji. Vienas buvo aukštas, kiti buvo žemesni. Tas aukštasis vaikinas buvo tamsių plaukų, o žemesni šviesių plaukų. Jaunuoliai, atėję juos mušti, buvo išgėrę, agresyviai nusiteikę, pradėjo muštis. Kas pirmas sudavė smūgius, nežino, nes buvo tamsu. Smūgiai buvo suduoti V. S. ir E. R. Matė, kaip sudavė smūgį E. R., tačiau nematė, kaip sudavė smūgį V. S., tik matė jį parkritusį ant žemės. Priešais kambaryje gyveno jauni vaikinai, kurie ir įtempė jį į kambarį ir pasakė, kad nesiveltų į tas muštynes, kad jo neprimuštų. Per tas muštynes jis tame kambaryje ir prabuvo. Kai viskas aprimo, išgirdo šaukiantį E. R. Išbėgęs pamatė E. R. ir V. S. Vėl paskambino budinčiai, kuri iškvietė policiją. Prieš muštynes su kaltinamaisiais konflikto nebuvo. Anksčiau kaltinamųjų nebuvo matęs.
Liudytoja J. B. parodė, kad ji dirba Šiaulių viešbutyje „Salduvė“ administratore. Tas įvykis buvo nepilnai prieš metus, kažkur gruodžio mėnesį. Atsimena, kaip 5 aukšte kambaryje Nr. 511 apgyvendino 3 vaikinus, kuriuos atpažintų iš veido. Du iš jų yra šioje salėje, tai kaltinamieji N. B. ir A. L. Vakare grįžo darbuotojai, kurie gyveno jų viešbutyje. Vienas grįžo 18.00 val., kiti 19.00 val. Praėjus kelioms valandoms, kažkur apie 22.00 val. jai paskambino darbuotojas ir šaukiančiu balsu ją iškvietė. Pasakė kambarį, liepė užlipti į 5 aukštą, nes juos užmuš. Užlipusi, pamatė kaltinamuosius prie darbuotojų durų, kurie pasiėmę jau sulaužytą kėdę, kišo į duris, pečiais stūmė duris ir laužėsi vidun. Iš vidaus darbuotojai laikė tas duris. Ji paklausė: „Ko jūs puolat, ko jūs norit iš tų žmonių“. Jai atsakė: „Jie mus užkabino, kai rūkė balkone“. Tačiau taip negalėjo būti, nes tos firmos darbuotojai jų viešbutyje gyveno ilgai. Jų buvo ir kitame aukšte. Su tos firmos darbuotojais jie neturėjo jokių problemų, nes jie buvo ramūs, tvarkingi, taikūs žmonės. Kaltinamieji apsistojo kambaryje Nr. 511, o nukentėjusieji kambaryje Nr. 514. Balkonas nuo tų kambarių ne per toliausiai. Kaltinamieji ne per daugiausiai buvo išgėrę, tačiau jie buvo atsinešę alkoholį, jį vartojo kambaryje. Ji apramino tuos vaikinukus. Vaikinai nuėjo į savo kambarį. Vienas vaikinas miegojo. Juos palikusi, nulipo žemyn. Apsaugos tuo momentu nekvietė. Praėjus kelioms minutėms, vėl skambino, kad kviestų policiją, nes kitaip juos užmuš. Tada ji iškvietė apsaugą. Su apsaugos darbuotojais nulėkė į viršų, kur vėl kaltinamuosius pamatė prie darbuotojų durų. Tada ji paprašė apsaugos darbuotojų, kad tų vaikinų nepaliktų, išsivestų juos kartu. Kambaryje jie paliko tik tą miegantį vaikiną. Du vaikinai išėjo, kurie jai dar sumokėjo už sulaužytą kėdę. Nepraėjus nei pusei valandos, pamatė, kaip kaltinamieji grįžo su dar vienu vaikinu. Ji jiems dar sušuko, kad negalima eiti, paklausė, kur jie lekia. Tada ji vėl iškvietė apsaugą. Vienas iš darbuotojų atbėgo šaukdamas, kad juos užmuš. Tam darbuotojui bėgant, išgirdo, kaip jį laiptais vejasi. Tam darbuotojui liepė eiti į jos kabinetą, kurio duris užrakino. Pamatė nusileidžiantį tą trečią vaikiną, kurį kaltinamieji pasikvietė iš gatvės, jo buvo kruvini krumpliai. Jis paaiškino, kad jį mušė. Policiją iškvietė apsaugos darbuotojai, nes jie nebegalėjo susitvarkyti. Policija suėmė juos visus. Buvo iškviesta greitoji, kadangi buvo sumušti. Už kėdę buvo sumokėta.
Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, nukentėjusiųjų E. R. ir V. S., liudytojų I. R., R. R., J. B. duotų parodymų N. B. ir A. L. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
Iš 2011-12-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos viešbutyje „Salduvė“, esančiame Šiauliuose, Donelaičio g. 70, apžiūra, sudaryta schema (1 t., 9-11 b. l.).
Iš 2012-03-04 CD kompaktinės plokštelės apžiūros protokolo matyti, kad į Šiaulių AVPK paskambino moteris, kuri iškvietė policijos pareigūnus, nes negali „Salduvės“ viešbutyje atsikratyti vienais jaunuoliais, apsaugos darbuotojai nieko nepadarė, pas ją buvo atlėkę žmonės, ir šaukė (1 t., 16-17 b. l.).
Iš specialisto išvados Nr. G 1799/11(04) matyti, kad V. S. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinėje kaktos pusėje, nosies kaulo lūžio diagnozė nepatvirtinta radiologiškai ir LOR gydytojo; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminės traumos metu; V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 20 b. l.).
Iš specialisto išvados Nr. G 1798/11(04) matyti, kad E. R. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke su aplinkine poodine kraujosruva; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus kairės akies sritį; sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai; E. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 24 b. l.).
Iš specialisto išvados Nr. G 1802/11(04) matyti, kad N. B. padaryti sužalojimai: muštinės žaizdos viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje ir nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje ir kairiame dilbyje; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje bukais kietais daiktais paveikus veidą ir kairį dilbį; visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai; N. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 26 b. l.).
Iš 2012-02-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. S. atpažino įtariamąjį A. L. kaip jį sumušusį asmenį (1 t., 40-44 b. l.).
Iš 2012-02-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. R. atpažino įtariamąjį N. B. kaip jį sumušusį asmenį (1 t., 54-58 b. l.).
Iš 2012-02-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. R. atpažino įtariamąjį A. L. kaip jį ir V. S. sumušusį asmenį (1 t., 59-63 b. l.).
Iš 2012-02-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. R. atpažino įtariamąjį A. L. kaip V. S. sumušusį asmenį (1 t., 74-78 b. l.).
Iš 2012-02-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. R. atpažino įtariamąjį N. B. kaip su A. L. dalyvavusį sumušant V. S. asmenį (1 t., 79-83 b. l.).
Iš 2012-02-13 akistatos protokolo matyti, kad suvedus į akistatą nukentėjusįjį V. S. ir įtariamąjį A. L., metu kiekvienas iš jų paaiškino tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir apklausų metu, ir pasiliko prie savo parodymų (1 t., 186-187 b. l.).
Iš 2012-02-13 akistatos protokolo matyti, kad suvedus į akistatą nukentėjusįjį E. R. ir įtariamąjį N. B., metu kiekvienas iš jų paaiškino tokias pat įvykio aplinkybes kaip ir apklausų metu ir pasiliko prie savo parodymų (1 t., 156-157 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.
Byloje nustatyta, kad N. B. ir A. L., būdami agresyviai nusiteikę bei neblaivūs, 2011-12-20 apie 22.30 val. viešoje vietoje – viešbučio „Salduvė“, esančio Donelaičio g. 70, Šiauliuose, penkto aukšto koridoriuje, matant aplinkiniams, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, tai yra A. L. tyčia koja spyrus nukentėjusiajam V. S. ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, taip padarius jam poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinėje kaktos pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko A. L. koja spyrus nukentėjusiajam E. R. ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, o N. B. sudavus nukentėjusiajam E. R. tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarius jam muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke su aplinkine poodine kraujosruva, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamieji savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamieji, tiek ir nukentėjusieji bei liudytojai patvirtino, kad kaltinamieji ne vieną kartą ieškojo būdų, kaip sukelti konfliktą tarp jų ir įmonės darbuotojų, buvo atėję iki nukentėjusiųjų kambario, tačiau, anot kaltinamųjų, konfliktas prasidėjo dėl to, kad A. L. tyrimo metu nenustatytas asmuo nedavė cigarečių bei išvadino jį necenzūriniais žodžiais, dėl ko kaltinamieji po to ėjo aiškintis, laužė duris su kėde, tačiau juos sudrausminus viešbučio administratorei nutraukė savo veiksmus, bet vėl buvo atėję iki nukentėjusiųjų kambario, kur juos neva sumušė, po ko pasikvietė dar vieną savo draugą ir vėl ėjo aiškintis santykių, o būtent pamatė, kad koridoriuje stovi kompanija žmonių, ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, po ko A. L. bandydamas sulaikyti bėgantį nuo jo, jį necenzūriniais žodžiais išvadinusį asmenį, pastūmė nukentėjusįjį V. S., šiam pargriuvus, spyrė jam koja. Kadangi E. R. pasilenkė padėti V. S., tai ir jam A. L. įspyrė. A. L. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nematė, ką darė N. B., o ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad matė, kaip N. B. su kažkuo grūmėsi. Tuo tarpu kaltinamasis N. B. teisiamojo posėdžio metu neprisiminė, kam ir kiek smūgių sudavė, teigė, kad gali būti, kad sudavė smūgius E. R., o ikiteisminio tyrimo metu atsiminė, kad sudavė smūgius abiems nukentėjusiesiems. Nukentėjusysis E. R. ir liudytojas R. R. teigė, kad kaltinamieji pas juos ieškojo merginų, todėl ir veržėsi į jų kambarį. Liudytojas I. R. teisiamojo posėdžio metu nepaminėjo priežasties, dėl ko kaltinamieji veržėsi pas juos į kambarį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu paminėjo, kad kaltinamieji ieškojo kažkokių panelių. Taip pat paminėtina, kad nukentėjusysis E. R. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jam smūgiavo abu kaltinamieji. Liudytojas R. R. parodė, kad matė, kaip smūgis buvo suduotas E. R., tačiau nematė, kaip buvo suduotas smūgis V. S., tik matė jį parkritusį ant žemės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nesutampa su parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kad nukentėjusieji ir liudytojai iki konflikto kaltinamųjų nepažinojo, nei nukentėjusieji, nei liudytojai neturi jokio suinteresuotumo melagingai apkaltinti kaltinamuosius, kad tiek nukentėjusiųjų, tiek ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi, atitinkantys byloje surinktą medžiagą, todėl kaltinamųjų teiginiai, kad neva konfliktas prasidėjo dėl to, kad A. L. negavo prašytos cigaretės ir dar buvo išvadintas necenzūriniais žodžiais, kad neaišku, ar N. B. sudavė smūgius E. R., vertintini kritiškai kaip kaltinamųjų pasirinkta gynybos pozicija ir atmestini. Pažymėtina, kad abu kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu dėl įvykusių muštynių kaltino išgertą kiekį alkoholio, nurodė, jog iki to įvykio nukentėjusiųjų nepažinojo, kodėl jiems sudavė smūgius, priežasties įvardinti negalėjo ir net nebuvo tikri, ar prieš tai su tais pačiais asmenimis konfliktavo ir ar jiems turėjo atitekti minėti smūgiai. Taip pat paminėtina, kad nei vienas nukentėjusysis ar liudytojas nepaminėjo, kad iki muštynių, kurių metu nukentėjo E. R. ir V. S., būtų panaudoję fizinį smurtą prieš kaltinamuosius, atvirkščiai E. R., I. R. teigė prašę kaltinamuosius išeiti, siekė išvengti konflikto. Iš liudytojos J. B. parodymų matyti, kad ji nukentėjusiuosius bei liudytojus pažįsta jau ilgą laiko tarpą, kad minėti asmenys jų viešbutyje dažnai apsistoja, juos apibūdino kaip taikius, ramaus būdo žmones, kurie gyveno viešbutyje „Salduvė“ ir su jais niekada nebuvo problemų. Pastebėtina, kad N. B. po minėto įvykio taip pat padaryti sužalojimai: muštinės žaizdos viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje ir nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje ir kairiame dilbyje, t.y., nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 26 b. l.), tačiau byloje nenustatyta, kad minėti sužalojimai būtų buvę padaryti iki įvykio, kurio metu nukentėjo E. R. ir V. S.. Taip pat pastebėtina, kad kaltinamųjų veiksmai jiems pasirodžius pas nukentėjusiuosius ir liudytojus vis intensyvėjo, darėsi agresyvesni – pirmą kartą jie atėjo ir tik ieškojo merginų, antrą kartą – brovėsi į kambarį, laužė nukentėjusiųjų kambario duris su kėde, o trečią kartą nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji be jokios akivaizdžios priežasties, kurios negalėjo nurodyti ir teisiamojo posėdžio metu, net nebūdami tikri, kad būtent nukentėjusieji jiems nedavė cigaretės, juos vadino necenzūriniais žodžiais ir smurtavo prieš juos, sudavė smūgius nukentėjusiems V. S. ir E. R., todėl kaltinamųjų elgesys laikytinas įžūliu, moralės požiūriu nepriimtinu, kuriuo akivaizdžiai buvo demonstruojama nepagarba asmeniui ir nepaisoma visuomenėje nusistovėjusių taisyklių. Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusiuosius, kai nukentėjusieji kaltinamųjų atžvilgiu nenaudojo fizinio smurto, yra stipriausia neadekvati reakcija į prieš tai vykusį žodinį konfliktą bei bandymą įsibrauti į kambarį laužiant kambario duris su kėde. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji atliko neteisėtus veiksmus. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra nežymus sveikatos sutrikdymas bei viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, nes padarytas nesunkus nusikaltimas, šalia buvusiems žmonėms sukėlė baimę: pas viešbučio administratorę J. B. atbėgo vienas iš liudytojų I. R., šaukdamas, kad juos užmuš, jai du kartus iš 5 aukšto kažkas skambino ir sakė, kad juos užmuš, nors muštynių metu iš gretimų kambarių žmonės nebuvo išėję, tačiau R. R., prasidėjus muštynėms, į savo kambarį įsitempė šalia gyvenę vaikinai ir prašė jo nesivelti į muštynes, kad jo neprimuštų. Nusikaltimas buvo padarytas naktį, viešbučio „Salduvė“ penkto aukšto bendro naudojimo koridoriuje, kai viešbučio gyventojai ilsisi po dienos darbų arba miega. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nusikaltimo padarymo vieta – viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų neteisėti veiksmai (A. L. spiriant ne mažiau kaip vieną kartą koja V. S. į veido sritį bei koja spiriant ne mažiau kaip vieną kartą koja E. R. į veido sritį, ir N. B. suduodant nenustatytą smūgių skaičių E. R. į įvairias kūno vietas) sąlygojo nusikalstamo elgesio padarinius, t.y. buvo nežymaus sveikatos sutrikdymo, padaryto abiems nukentėjusiesiems, t.y., V. S. ir E. R., bei viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymo tiesioginė ir pagrindinė priežastis, nes buvo pradėtos muštynės, kurias matė pašaliniai asmenys, buvo sutrukdyta kitiems asmenims savo nuožiūra leisti laisvalaikį, nutrauktas miegas. Subjektyvioji kaltinamųjų veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes darydami baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus N. B. ir A. L. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. suvokė, jog viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, be jokios akivaizdžios priežasties atliko neteisėtus veiksmus- A. L. sudavė smūgius V. S. ir E. R., o N. B. sudavė smūgius E. R., numatė, jog dėl tokių jų veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. demonstruojant aplinkiniams ir aplinkai nepagarbą, sutriks visuomenės rimtis ir viešoji tvarka, bei to norėjo. Paminėtina, kad N. B. ir A. L., veikė kartu, t.y. kaltinamajam A. L. tyčia spiriant nukentėjusiems V. S. ir E. R., o kaltinamajam N. B. suduodant nukentėjusiajam E. R., bei pritarė vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. N. B. ir A. L. veika, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas N. B. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis N. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, kaltinamajam N. B. atliekant vykdytojo veiksmus – tiesiogiai realizuojant LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. N. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką veikdamas bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2011-12-21 00.31 val. jam nustatytas 1.61 promilių girtumas (1 t., 137 b. l.)) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).
Kaltinamasis N. B. neteistas, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį (2 t. 5-10 b. l.), administracine tvarka baustas, nuosprendžio priėmimo dieną galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t. 14-24 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai, nes yra įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą ir buvo baustas administracine tvarka (2 t., 13 b. l.), nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje (2 t. 25, 26 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (2 t. 28 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre lankėsi, psichiškai sveikas (2 t. 30 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre lankėsi nuo 1999-03-23, paskutinis apsilankymas – 2010-12-08, diagnozė: vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti, kitoks organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas, atsiradęs dėl smegenų ligos, pakenkimo arba disfunkcijos (2 t. 32 b. l.), N. B. darydamas 2011-12-20 dėl psichikos būklės galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus, N. B. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., 52-55), jo vardu registruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų nėra (2 t., 56 b. l.).
Nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus tai, kad N. B. padarė vieną baigtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų ir šie jam atleido, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kaltinamasis yra suimtas ir negalėtų atlikti viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės, jam taip pat netikslinga skirti baudos, nes jis niekur nedirba, neturi pastovaus pajamų šaltinio, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – areštas, kurio terminas nustatytinas trumpesnis nei už nusikaltimus numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. 3 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, N. B. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-12-20 23.33 val. iki 2011-12-21 10.55 val. (1 t., 138, 139 b. l.) (1 para).
Kaltinamajam N. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (1 t. 138, 139, 165, 166 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.
Skirdamas A. L. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis A. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, kaltinamajam A. L. atliekant vykdytojo veiksmus – tiesiogiai realizuojant LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką veikdamas bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam 2011-12-21 00.45 val. nustatytas 1.58 promilių girtumas (1 t., 170 b. l.)) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).
Kaltinamasis A. L. neteistas, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį (2 t. 61 b. l.), administracine tvarka baustas, nuosprendžio priėmimo dieną galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t. 66-71 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai, nes yra įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą ir buvo baustas administracine tvarka (2 t., 65 b. l.), nedirbantis, registruotas darbo biržoje (2 t. 72, 73 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre yra, psichiškai sveikas (2 t. 75 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (2 t. 77 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre lankėsi nuo 2011-09-14, diagnozė: nepatikslinti nerimo sutrikimai (2 t. 79 b. l.), A. L. darydamas 2011-12-20 dėl psichikos būklės galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus, A. L. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., 90-92), jo vardu registruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų nėra (2 t., 93 b. l.).
Nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus tai, kad A. L. padarė vieną baigtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų ir šie jam atleido, kad iš dalies atlygino padarytą žalą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kaltinamasis yra suimtas ir negalėtų atlikti viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės, jam taip pat netikslinga skirti baudos, nes jis niekur nedirba, neturi pastovaus pajamų šaltinio, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – areštas, kurio terminas nustatytinas trumpesnis nei už nusikaltimus numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. 3 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, A. L. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-12-20 23.33 val. iki 2011-12-21 11.15 val. (1 t., 171, 172 b. l.) (1 para).
Kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. 193, 194 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pateikė civilinius ieškinius: Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – dėl 197,25 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 29-32 b. l.); V. S. – dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 47 b. l.); E. R. – dėl 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 66 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu E. R. (2 t., 151 b. l.) ir V. S. atsisakė ikiteisminio tyrimo metu pareikštų civilinių ieškinių. Civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio (LR BK 112 str. 3 d.). Nukentėjusiems E. R. ir V. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakius ikiteisminio tyrimo metu pareikštų civilinių ieškinių, procesas dėl civilinių ieškinių nutraukiamas (LR BPK 107 str., 113 str. 2 d., LR CPK 140 str. 1 d.), jiems išaiškintinos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str. 2 d.).
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Byloje Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 197,25 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamieji sutiko su civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareikštu civiliniu ieškiniu, sutiko atlyginti padarytą žalą. V. S. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 2011-12-21 suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas už 89,70 Lt, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, o E. R. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 2011-12-21 suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas už 107,55 Lt, kurios taipogi buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, iš viso suteikė paslaugų už 197,25 Lt. Minėta suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsniu, 6.290 straipsniu, pripažintina turtine žala, nes būtent dėl kaltinamųjų N. B. ir A. L. nusikalstamų veiksmų V. S. ir E. R. buvo priversti kreiptis į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jiems buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, dėl ko Valstybinė ligonių kasa prie LR sveikatos apsaugos ministerijos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išmokėjo aukščiau nurodytą sumą VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei. Atsižvelgiant į tai, kad tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, į tai, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalos žmonių sveikatai, privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas (LR Sveikatos draudimo įstatymo 4 str., 5 str., 29-34 str.), kurias sveikatos priežiūros įstaigoms apmoka už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (LR Sveikatos draudimo įstatymo 9 str., 33 str. 1 d. 1 p., LR Sveikatos sistemos įstatymo 76 str.), bei į tai, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (LR CK 6.280 str. 1 d.), todėl solidariai iš kaltinamųjų N. B. ir A. L. Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 197,25 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- CD kompaktinė plokštelė su garso įrašu, pridėta prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
N. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam areštą 30 (trisdešimties) parų.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo N. B. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
N. B. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011-12-20 23.33 val. iki 2011-12-21 10.55 val. (1 parą).
N. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam areštą 30 (trisdešimties) parų.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. L. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
A. L. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011-12-20 23.33 val. iki 2011-12-21 11.15 val. (1 parą).
A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Procesą dėl E. R. ir V. S. civilinių ieškinių nutraukti.
Solidariai iš N. B. ir A. L. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 197,25 (vieną šimtą devyniasdešimt septynis litus, 25 ct) Lt turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- CD kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.