- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-25
- Bylos Nr.
- ATP-1161-211/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08604-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- G. J.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-28 nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 3 d. 1158 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams, nustatė :
Aprašomoji dalis
2015-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta G. J. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-9284-806/2015 ir to paties teismo 2015-09-28 nutarimu pastarajam skirta 1158 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams už tai, kad jis 2015-05-20 apie 20.54 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas I. M. priklausantį automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,94 promilių girtumo laipsnis, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į medžius, įvykio metu apgadino vairuojamą automobilį ir medį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, esantiems neblaiviems, taip pat Kelių eismo taisyklių 127 p., kuriame nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tokiais veiksmais G. J. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde G. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-28 nutarimą ir pritaikius LR ATPK 30¹ str., pakeisti nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba kiek įmanoma sutrumpinti šį terminą.
Nurodo sutinkąs, kad turi būti nubaustas už lengvabūdišką poelgį, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad jo šeimos finansinė situacija labai sudėtinga, paskutiniu metu nesisekė su darbu ir susitikimo dėl galimybės užsidirbti metu pasiūlius išgerti, norėdamas susitarti, pasidavė šiam pasiūlymui. Nurodo nesantis tas neatsakingas vairuotojas, kuris kelia grėsmę aplinkiniams. Apeliantas neneigia, kad eismo įvykis atsitiko dėl jo kaltės, tačiau nemano, kad pagrindinė to priežastis buvo tai, kad pastarasis buvo išgėręs. Nurodo, kad šio įvykio nebūtų buvę, jei ne pavojingai arti kelio augantys medžiai, kuriuos kliudė apelianto vairuojamas automobilis, kai slidžiame kelyje jį sumėtė, ir apeliantas, nenorėdamas išvažiuoti į priešingą eismo juostą, bandė jį suvaldyti.
Apeliantas skunde nurodo manantis, kad nagrinėjamu atveju yra ATPK 31 str. 1 d. nurodyta lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė, kurios nepripažino apylinkės teismas, t.y., kad pastarasis nuoširdžiai gailisi dėl šio įvykio. Nurodo neneigiantis fakto, kad vairavo išgėręs ir nepasirinko saugaus greičio, tačiau teigia, kad sunku suprasti, kaip dviese išgėrus apie 200 g likerio ir praėjus pakankamai laiko, nesijaučiant apsvaigusiam, pas jį galėjo būti nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.
Skunde prašo patikėti, jog suprato savo gyvenimo pamoką ir niekada daugiau negalvos vairuoti išgėręs. Dėl šio įvykio nurodo patyręs materialinę žalą, automobilis buvo sugadintas nepataisomai, patyrė fizinę žalą, buvo stuburo sužalojimai, gyvena su didele moraline kančia, kadangi supranta esąs atsakingas už savo šeimą ir vaikus, bijo prarasti darbą. Prašo skirti didesnę baudą, o nesant galimybės skirti vien tik baudą, atėmimo vairuoti transporto priemones terminą sumažinti iki 1 mėnesio, kas leistų išsaugoti darbą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų, tinkamai paskyrė administracinę nuobaudą G. J. už jo padarytą pažeidimą.
Pažymėtina, kad G. J. nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,94 promilių girtumo laipsnis).
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas pripažino esąs kaltas ir gailėjosi, nurodė, kad tvarkėsi dantis, suleido nuskausminamuosius, po to nuvažiavo į objektą, su savininku pavartojo alkoholio, važiuodamas namo nepasirinko saugaus greičio, matyt buvo slidu ir sumėtė automobilio galinę dalį.
Apeliantas skunde prašo tik švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, taikant LR ATPK 30¹ str., bei pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir gailisi, todėl dėl jo kaltės teismas nepasisakys.
LR ATPK 127 str. 3 d. pažeidimą padariusiems vairuotojams numato baudą nuo 1158 eurų iki 1448 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1448 eurų iki 1592 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo 10 iki 20 parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas apeliantui administracinę nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Pažymima, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (LR ATPK 60² str.).
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei į apelianto asmenybę ir tinkamai motyvavęs savo sprendimą, apeliantui paskyrė minimalią baudą su sankcijoje numatytu minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu.
Teisminėje praktikoje administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad G. J. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda su minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu yra aiškiai per griežta administracinė nuobauda. Teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). G. J. sėsdamas už vairo neblaivus, ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, kas teismo manymu, rodo nubaustojo neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą. Apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, kadangi jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, už šį pažeidimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas
Tuo pačiu pasakytina, kad LR ATPK 30¹ str. taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. Jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių skirti švelnesnei nei įstatyme numatyta nuobauda šioje byloje nei pirmosios instancijos teismas, nei skundą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas nenustatė. Apeliaciniame skunde G. J. išdėstyti argumentai, kad apeliantas nenori prarasti darbo ir turi pasirūpinti šeima, nesudaro pagrindo pastarojo atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų. Pažymėtina, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (LR ATPK 20 str.), kas skiriant apelianto pageidavimus tenkinančią nuobaudą šiuo atveju nebūtų pasiekta.
Nors skunde apeliantas nurodo manantis, kad nagrinėjamu atveju yra ATPK 31 str. 1 d. nurodyta lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė, kurios nepripažino apylinkės teismas, t.y., kad pastarasis nuoširdžiai gailisi dėl šio įvykio, tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, ši aplinkybė pagrįstai nebuvo pripažinta G. J. atsakomybę lengvinančia. Nors apeliantas ir nurodo gailintis, tačiau tiek iš jo parodymų, tiek iš skundo matyti, kad pastarasis kaltina aplinkybes – arti kelio augančius medžius, darbo pasiūlymo metu pasiūlymą išgerti, tai, kad dviese išgėrė visai ne daug ir nemano, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo tai, kad pastarasis buvo išgėręs. Teismo nuomone tai nėra tas kritiškas savo elgesio vertinimas, kuomet pripažįstama lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis.
Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad G. J. už jo padarytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta. Keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.
G. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-28 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.