- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- e2-31517-918/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25323-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Atsakovas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovei A. Ž. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Gelvora“ prašo priteisti iš atsakovės A. Ž. 434,43 Eur skolą už negrąžintą kreditą, 1 490,93 Eur mokėjimo palūkanų, 75 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos , t. y. 434,43 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4,38 Eur išlaidas už pranešimų siuntimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) siųsti ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti neįteikti su žyma „neatsiėmė“. VSDFV duomenimis atsakovė nedirba. Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovė deklaravo išvykimą į Kiniją. Atsižvelgiant į tai, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priimtinas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. gruodžio 16 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovė A. Ž. sudarė paskolos sutartį Nr. 740887002 (toliau - Sutartis) nuotoliniu būdu per ieškovo valdančią sistemą SMScredit.lt. Pagal sutartį atsakovei buvo suteiktas 173,77 Eur (600 LTL) Eur kreditas 30 d. terminui su 114,37 proc. dydžio metine palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pagal kredito sutartį turi teisę prašyti papildomų sumų, vadovaudamasis sutarties 2.10 p., pradinis kreditorius suteikė atsakovei papildomai 260,66 Eur (900 LTL) kredito 30 d. terminui. Visą 434,43 Eur (1 500 LTL) paskolą atsakovė privalėjo grąžinti iki 2014 m. sausio 15 d. Pagal kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų atsakovė tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius nutraukė su ja kredito sutartį. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi (CPK 178 straipsnis).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). 2017 m. rugsėjo 28 d. reikalavimų perleidimo sutarties ir Priedu Nr. 1 prie sutarties pagrindu ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsako pagal sutartį Nr. 740887002. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštišku 2017 m. spalio 11 d. pranešimu.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad vartojimo kredito sutarties, sudarytos tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės, pagrindu susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovui neginčijo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), remiantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 434,43 Eur negrąžinta paskolos suma.
CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti 114,37 proc. metines palūkanas. Nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės 1 490,93 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų taikant 75 proc. normą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. ir 75 proc. mokėjimo palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 434,43 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi teisę reikalauti šio pobūdžio palūkanų priteisimo, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 1 490,93 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d., ir 75 proc. mokėjimo palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 434,43 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 4,38 Eur patirtų išieškojimo išlaidų. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju reikalavimas priteisti iš atsakovės 4,38 Eur išieškojimo išlaidų grindžiamas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. išrašu iš Priedų prie PVM sąskaitų – faktūrų už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagrindė prašomą priteisti 4,38 Eur patirtų išlaidų sumą, reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 929,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 43 Eur žyminio mokesčio.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, naudai 434,43 Eur (keturi šimtai trisdešimt keturi eurai 43 ct) negrąžintos paskolos sumos, 1 490,93 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt eurų 93 ct) mokėjimo palūkanų, 75 proc. mokėjimo palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 434,43 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4,38 Eur (keturi eurai 38 ct) išieškojimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 929,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 43 Eur (keturiasdešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.