- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- e2YT-326-393/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-01181-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- O. S., A. J., V. J., VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Arvydas Gudas
- Kategorijos
- 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. S., A. J., V. J. ir VĮ Turto bankas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškimu prašoma paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškimas grindžiamas ir pareiškėjo atstovas advokatas Arvydas Gudas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. J., sutuoktinė S. J. Iki jos mirties mes kartu gyvenome nuosavoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Santuokos metu mums yra gimę trys vaikai: O. S., A. J. ir V. J., kurie yra suinteresuotais asmenimis šioje byloje. A. J. ir S. J., (duomenys neskelbtini) bendru sutuoktinių testamentu visus jiems priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o taip pat ir visą kitą turtą, koks jis bebūtų ir iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko vienas kitam, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui - jų trims vaikams. Taigi po pareiškėjo sutuoktinės S. J. mirties, pareiškėjas ją pergyvenęs sutuoktinis, turėjo teisę pagal testamentą paveldėti po jos mirties likusį jai priklausiusį turtą. Palikimą sudaro nekilnojamasis turtas, t. y. 1/2 dalis santuokos metu įgyto bei pareiškėjo vardu registruoto (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo su priklausiniais ir 1/2 dalis 0,17 ha ploto žemės sklypo prie jo bei kilnojamasis turtas. Po S. J. mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi jiems priklausančioje sodyboje, registruotoje pareiškėjo vardu, esančioje (duomenys neskelbtini), pareiškėjas ją prižiūri, tvarko, remontuoja ir nepertraukiamai valdo bei rūpinasi kaip savo turtu nuo pat sutuoktinės mirties dienos iki dabar. Šiuo adresu deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą, moka visus reikiamus mokesčius.
Taip pat visą šį laiką nuo pat žmonos mirties nepertraukiamai kaip savo turtu naudojasi, tvarko, rūpinasi ir kaip savo turtą valdo prie sodybos esantį žemės sklypą. Be to, po žmonos mirties pareiškėjui liko abiem su sutuoktine priklausantys baldai, namų apyvokos reikmenys, asmeniniai daiktai, kuriais disponuoja ir naudojasi kaip savo turtu. Jokio ginčo dėl palikimo priėmimo nėra, į likusį palikimą niekas nepretenduoja. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes tik jį nustačius pareiškėjas galės įgyvendinti savo turtines teises į atsiradusį palikimą.
Suinteresuotieji asmenys O. S., A. J., V. J. ir VĮ Turto bankas nepareiškė prieštaravimų pateiktam pareiškimui, todėl teismas prieina prie išvados, kad su pareiškėjo reikalavimu sutinka. Jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai, jie nepateikė prašymų atidėti teismo posėdį, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad A. J., po sutuoktinės S. J. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Aplinkybę, kad po S. J. likęs palikimas iki šiol niekam neperėjo patvirtina 2023 m. gegužės 22 d. Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro liudijimas, kad po S. J. mirties, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 11).
Pareiškėjo atstovo paaiškinimas, liudytojų O. J. ir J. S. parodymai, dokumentai: santuokos liudijimo kopija; mirties liudijimo kopija, notaro liudijimas, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo kopija, Kapčiamiesčio seniūnijos pažyma Nr. KP3-27 dėl palikimo, dvi Kapčiamiesčio seniūnijos pažymos dėl deklaruotos gyvenamosios vietos, Kapčiamiesčio seniūnijos pažyma apie šeimos sudėtį, kvitai ir bankiniai mokėjimo nurodymai dėl apmokėjimo už elektros energijos tiekimą, už atliekų surinkimą, už būsto draudimą, suinteresuotų asmenų prašymai teismui, visiškai patvirtina pareiškėjo atstovo nurodytas aplinkybes, kad A. J. po sutuoktinės S. J. mirties rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo ir naudojosi, mokėjo mokesčius, perėmė visus asmeninius daiktus bei buities reikmenis – valdė šį turtą kaip vienintelis savininkas, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusios palikimą ir jį priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir A. J.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 str. 1 d. numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis, kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Ši norma teisės doktrinoje ir praktikoje aiškinama taip, kad, įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, jog įpėdinis priėmė visą palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.
Kadangi A. J. laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, todėl jis nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).
Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 59,57 Eur, todėl iš pareiškėjo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas tam, kad S. J. teisių perėmėjas galėtų įgyvendinti savo teises į mirusios palikimą.
Priteisti iš pareiškėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 59,57 (penkiasdešimt devynis eurus 57 ct) Eur, valstybei bylinėjimosi išlaidų. (Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.