- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-1524-390/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23066-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- Valstybinio studijų fondo
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Lietuvos sporto universitetas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1022-886/2016 pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos sporto universitetas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinis studijų fondas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. B. 868,86 Eur skolos, 31,28 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas ir VšĮ Lietuvos sporto universitetas (buvęs pavadinimas Lietuvos kūno kultūros akademija) 2009 m. rugsėjo 16 d. sudarė studijų sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą. Sutarties nutraukimo atveju atsakovas įsipareigojo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. 2010 m. vasario 22 d. atsakovas pašalintas iš aukštosios mokyklos, todėl privalo grąžinti apskaičiuotų 868,86 Eur lėšų sumą. Atsakovas nevykdė sutartinių prievolių, todėl privalo sumokėti netesybas – 31,28 Eur delspinigius.Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2009 m. lapkričio mėnesį gavo kvietimą atlikti tarnybą krašto apsaugoje, todėl 2009 m. lapkričio 9 d. nutraukė studijų Sutartį ir raštu informavo VšĮ Lietuvos sporto universitetą. Laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2010 m. sausio 22 d. atliko krašto apsaugos tarnybą. Sutartis sudaryta dėl antrosios pakopos nuolatinių studijų valstybės finansavimo. Sutarties 16 punkte nurodyta, kad antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentui netaikoma prievolė grąžinti į valstybės biudžetą studijų kainai apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį, jie priimami į valstybės finansuojamas vietas mokyklos nustatyta tvarka (Sutarties 15 p.). Trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos sporto universitetas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 16 d. studijų sutartis Nr. SBF-09-27 nutraukta 2010 m. vasario 22 d. rektoriaus įsakymu Nr. 610-s dėl atsakovo turimų penkių akademinių įsiskolinimų. Atsakovas į studijų dalykų egzaminų laikymus neatvyko. Universitetas apie krašto apsaugos prievolės atlikimą ir tuo pagrindu sutarties nutraukimą informuotas nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui Valstybiniam studijų fondui iš atsakovo A. B. 868,86 Eur skolos, 31,28 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad atsakovas ir VšĮ Lietuvos sporto universitetas (buvęs pavadinimas Lietuvos kūno kultūros akademija) 2009 m. rugsėjo 16 d. sudarė studijų sutartį Nr. SBF-09-207 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įregistruotas į pirmo kurso antrosios pakopos nuolatinių studijų valstybės finansuojamą vietą studijuoti Sporto biomedicinos fakulteto „Sporto fiziologija“ studijų programą. Universitetas įsipareigojo sudaryti atsakovui sąlygas vykdyti studijų programą, užtikrinti studijų kokybę ir kt., o atsakovas - vykdyti pasirinktą programą, laikytis akademinės drausmės ir vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti kitus mokyklos statute, kituose vidaus tvarką nustatančiuose teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus ir kt. Sutarties 15 punktu atsakovas A. B. įsipareigojo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį, jeigu jis nutrauks Sutartį arba sutarties nutraukimo atveju bus pašalintas iš mokyklos (Sutarties 18, 19 p.). Atsakovas pateikė 2009 m. liepos 9 d. pranešimą, adresuotą Lietuvos kultūros akademijai, ir nurodė, kad 2009 m. lapkričio 16 d. buvo pašauktas į Krašto apsaugos tarnybą, todėl apie Sutarties nutraukimą informavo mokslo įstaigą raštu išsiunčiant minėtą pranešimą paštu.Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2009 m. liepos 9 d. pranešimas buvo išsiųstas ir įteiktas tinkamai aukštajai mokyklai. Trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos sporto universitetas patvirtino, kad iš atsakovo pranešimų apie sutarties nutraukimą negavo, Sutartis nutraukta dėl atsakovo nepažangumo, t. y. dėl jo turimų penkių akademinių įsiskolinimų. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad pagal Sutarties 16 punktą antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentui netaikoma prievolė grąžinti į valstybės biudžetą studijų kainai apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį, kadangi nustatė, jog atsakovas 2009–2010 m. pirmo kurso pirmajame semestre mokėsi nepažangiai, neatvyko į penkis egzaminus ir Lietuvos kultūros akademijos prorektoriaus 2010 m. vasario 22 d įsakymu Nr. 610-s pašalintas iš aukštosios mokyklos studijų antrosios pakopos už turimus penkis akademinius įsiskolinimus.Pagal Aprašo 4.1. p. valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys nutraukia studijas savo noru, išskyrus tuos atvejus, kai studijos nutraukiamos per pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą.Teismas laikė įrodyta aplinkybę, kad atsakovas pašalintas iš aukštosios mokyklos prasidėjus antram semestrui už nepažangumą dėl turimų penkių akademinių įsiskolinimų, todėl laikė, kad jam netaikytina išlyga, numatanti atleidimą nuo prievolės grąžinti į valstybės biudžetą studijų kainai apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį, vykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovas teigia, kad laikydamasis Apraše nustatytų terminų, 2010 m. spalio 22 d. atsakovui išsiuntė įspėjimą Nr. IS377, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2011 m. balandžio 20 d. Tačiau jei ieškovas būtų laikęsis visų Apraše nustatytų terminų, įspėjimą turėjo išsiųsti 2010 m. kovo mėn. pabaigoje. Be to, atsakovas jokio įspėjimo negavo, todėl jam nekilo jokių abejonių dėl Sutarties nutraukimo. Ir tik praėjus 5 metams atsakovas sužinojo, kad dėl Sutarties nutraukimo yra ginčas. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino, nors teismo sprendimo priėmimui tai būtų turėję svarbią reikšmę. Atsakovui nuo 2009 m. lapkričio mėn. nebuvo suteikiamos jokios mokymo studijos, 2010 m. sausio mėn. įvykusiuose egzaminuose jis faktiškai negalėjo dalyvauti ir nedalyvavo, todėl laikytina, kad studijos buvo nutrauktos pirmąjį semestrą ir taikytina Aprašo 4.1 punkte numatyta išlyga. Trečiasis asmuo nesuteikė atsakovui jokių mokslo studijų, kurias buvo įsipareigojęs pagal pasirašytą Sutartį, ir todėl atsakovui neatsirado įsipareigojimo už jas atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad studijų sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį, negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, taip pat sutarties pažeidimu, jei laikomasi CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama. Atsakovas raštu pranešė trečiajam asmeniui apie sutarties nutraukimą, byloje tokie duomenys yra, be to, atsakovo tolimesni veiksmai (tarnyba Krašto apsaugoje) patvirtina faktą apie sutarties nutraukimą. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (atsakovui). Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Ieškovas Valstybinis studijų fondas atsiliepime į atsakovo A. B. apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas sekančiais argumentais:Atsakovas klaidingai traktuoja ir taiko Sutarties 16 punktą, kuriame nurodyta, kad Sutarties 14 ir 15 punktai, kuriais nustatoma studijų kainos ar jos dalies grąžinimas į valstybės biudžetą, netaikomi antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams, nes šie asmenys į valstybės finansuojamas vietas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalimi, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Aprašo 4.1. punktas (redakcija galiojusi iki 2015 m. gegužės 12 d.) numato, kad valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu, asmenys pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Tiek Mokslo ir studijų įstatymas, tiek šio įstatymo pagrindu priimtas Aprašas numato, kad asmenys, nutraukę studijas ar pašalinti iš aukštosios mokyklos, privalo į valstybės biudžetą grąžinti lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti. Asmuo studijas nutraukė prasidėjus antram studijų semestrui (2010 m. vasario 22 d.), todėl atsakovui išlyga, numatyta Aprašo 4.1. punkte (kai studijos nutraukiamos per pirmąjį studijų semestrą), netaikoma. Tarp šalių ginčui spręsti taikytinas Sutarties 15 punktas, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamas studentas šios Sutarties 19 ir 20 punktuose nurodytais atvejais nutraukęs Sutartį, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2009 m. lapkričio 9 d. laišku išsiuntė pranešimą apie Sutarties nutraukimą, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šis pranešimas buvo įteiktas tinkamai aukštajai mokyklai ir, kad aukštoji mokykla gavo minėtą pranešimą. Be to, trečiasis asmuo nurodė, kad aukštoji mokykla nėra gavusi jokių pranešimų apie studijų nutraukimą dėl to, kad atsakovas buvo pakviestas atlikti karo tarnybos. Be to, ieškovas mano, kad minėtas pranešimas apskritai nebuvo pateiktas aukštajai mokyklai, kadangi atsakovas šį pranešimą galimai surašė tuo metu, kai teikė atsiliepimą Kauno mieto apylinkės teismui. Atsakovas nurodo, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas išsiųsti įspėjimą apie lėšų grąžinimą į valstybės biudžetą. Ieškovas nesutrumpino teisės aktuose nustatyto 180 d. termino grąžinti lėšas ir atsakovo teisių nepažeidė. Aprašo 9 p. numatė, kad ieškovui išsiuntus įspėjimą šiame punkte nustatyta tvarka, laikoma, kad asmuo tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką. Atsakovas pats elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai ir aplaidžiai, savo noru nelankė paskaitų ir neatvyko į egzaminus, dėl ko dabar turi atsakyti už savo netinkamą ir aplaidų elgesį. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas pašalintas iš aukštosios mokyklos prasidėjus antram semestrui už nepažangumą dėl turimų penkių akademinių įsiskolinimų, todėl jam netaikytina išlyga, numatanti atleidimą nuo prievolės grąžinti į valstybės biudžetą studijų kainai apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį, vykdymo.Trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos sporto universitetas atsiliepime į atsakovo apeliacinį prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas sekančiais argumentais: Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti, kad Kauno apylinkės teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nustatytas CPK bei kasacinio teismo praktikoje. Kadangi atsakovas savo atleidimo pagrindo iš aukštosios mokyklos neginčijo, o apie tinkamą informavimą jokių naujų įrodymų nepateikė, todėl aukštoji mokykla paslaugą suteikė teisėtai ir tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje ginčas kilo dėl valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, priteisimo iš atsakovo, su kuriuo studijų sutartis nutraukta dėl atsakovo nepažangumo.Apelianto (atsakovo) teigimu, studijos buvo nutrauktos pirmąjį semestrą, todėl taikytina Aprašo 4.1 p. numatyta išlyga. Be to, trečiasis asmuo nesuteikė atsakovui jokių mokslo studijų, kurias buvo įsipareigojęs pagal pasirašytą Sutartį, todėl atsakovui neatsirado įsipareigojimo už jas atlyginti.Aprašo 4.1. punktas (redakcija galiojusi iki 2015 m. gegužės 12 d.) numato, kad valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys nutraukia studijas savo noru, išskyrus tuos atvejus, kai studijos nutraukiamos per pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2009–2010 m. pirmo kurso pirmajame semestre mokėsi nepažangiai, neatvyko į penkis egzaminus ir Lietuvos kultūros akademijos prorektoriaus 2010 m. vasario 22 d įsakymu Nr. 610-s pašalintas iš aukštosios mokyklos studijų antrosios pakopos už turimus penkis akademinius įsiskolinimus. Asmuo studijas nutraukė prasidėjus antram studijų semestrui (2010 m. vasario 22 d.), todėl atsakovui išlyga, numatyta Aprašo 4.1. punkte (kai studijos nutraukiamos per pirmąjį studijų semestrą), netaikoma.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2009 m. liepos 9 d. pranešimas buvo išsiųstas ir įteiktas tinkamai aukštajai mokyklai. Trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos sporto universitetas patvirtino, kad iš atsakovo pranešimų apie sutarties nutraukimą negavo, Sutartis nutraukta dėl atsakovo nepažangumo, t. y. dėl jo turimų penkių akademinių įsiskolinimų. Tokiu būdu atsakovui neįrodžius aplinkybės, kad jo pranešimas dėl sutarties nutraukimo tinkamai įteiktas, atsakovo raštu išreikšto pageidavimo pagrindu sudaryta studijų sutartis negali būti laikoma vienašališkai nutraukta atsakovo. Teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad atsakovas pašalintas iš aukštosios mokyklos prasidėjus antram semestrui už nepažangumą dėl turimų penkių akademinių įsiskolinimų, todėl jam netaikytina išlyga, numatanti atleidimą nuo prievolės grąžinti į valstybės biudžetą studijų kainai apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį, vykdymo. Be to, Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Nagrinėjamuoju atveju ginčo išsprendimui nėra reikšminga apelianto nurodyta aplinkybė, jog ieškovas nesilaikė visų Apraše nustatytų terminų, t. y. įspėjimą turėjo išsiųsti 2010 m. kovo mėn. pabaigoje. Ieškovas nesutrumpino teisės aktuose nustatyto 180 d. termino grąžinti lėšas ir atsakovo teisių nepažeidė. Aprašo 9 p. numatė, kad ieškovui išsiuntus įspėjimą šiame punkte nustatyta tvarka, laikoma, kad asmuo tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką.Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybės biudžeto lėšų grąžinimą nutraukus studijų sutartį, todėl naikinti sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.