Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Norkūno (pranešėjas), teisėjų Arnoldo Šukaičio, Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 22 d. apie 17 val. 30 min. Pasvalio mieste, (duomenys neskelbtini), vairuodamas uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį MERCEDES BENZ 1831, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), pažeidęs Kelių eismo taisyklių 53, 172, 196 punktų reikalavimus: neatsižvelgęs į kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, transporto priemonės ypatumus, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, reguliuojamojoje kelio ženklais, privalėdamas duoti kelią transporto priemonei, artėjančiai pagrindiniu keliu, kelio ženklų reikalavimų nesilaikė, iš šalutinio kelio įvažiavo į sankryžą ir nepraleido tuo metu pagrindiniu keliu, iš dešinės pusės važiavusio lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio Ž. U., kurį vairavo T. I., ir su juo susidūręs padarė nukentėjusiajam T. I. lengvą galvos smegenų sukrėtimą, minkštųjų audinių sumušimą veide, kakle, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kaklo II-ro slankstelio panirimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu L. K. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti dalyje dėl paskirtos bausmės, ją švelninant: vietoj paskirtos šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą atidedant vieneriems (1) metams bei įpareigojant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, paskirti minimalaus dydžio piniginę baudą pagal BK 47 str. 2 d. Skunde nurodo, kad nuosprendis, bausmės skyrimo dalyje nepagrįstas ir neteisėtas, nes jam paskirta bausmė aiškiai per griežta- parinkta griežčiausia bausmės rūšis. Teismas nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį, nenurodė bausmės rūšies parinkimo motyvų. Mano, kad jo veiką ir asmenybę apibūdinančios aplinkybės leidžia tikėtis švelniausios bausmės rūšies ir minimalaus dydžio bausmės paskyrimo. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jo atveju aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl teismas, vadovaudamasis šiuo principu turėtų paskirti jam švelnesnę bausmę. Nuosprendis paskirtos bausmės dalyje prieštarauja bendriems bausmių skyrimo pagrindams. Pagal BK 55 str. nuostatas asmeniui pirmą kartą teistam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tokia nuostata turėtų būti taikoma už neatsargų nusikaltimą teisiamam asmeniui. Nurodo, kad paskirta bausmė apsunkina jo darbą, nes įpareigojimas neišvykti ilgiau kaip septynioms dienoms be bausmės atlikimą kontroliuojančių institucijų žinios nesiderina su jo atliekamu darbu, kuris susijęs su komandiruotėmis ir išvykomis, kurių trukmę kiekvienu atveju numatyti sunku. Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos, nes analogiškose bylose teismai paprastai taiko švelnesnes, t.y. minimalaus dydžio pinigines baudas. Tokios bausmės rūšis labiau atitiktų jo atliekamo darbo (dirba krovininio automobilio vairuotoju) pobūdį, turi šeimą, kurios yra vienintelis maitintojas. Teismas be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad darbovietei atlygino padarytą žalą, ji jam pretenzijų neturi. Tuo nepagrįstai netaikyta BK 59 str. 1 d. 3 p., kas turėjo įtakos neteisingai parenkant ir skiriant jam bausmę.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, L. K. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikaltimą, už kurį jis yra nuteistas. Savo kaltę pripažįsta ir nuteistasis. L. K. už padarytą neatsargų nusikaltimą nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bet vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kai 7 paroms.

Apelianto prašymas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis atlygino savo darbovietei padarytą žalą nepagrįstas ir atmetamas. Žala baudžiamajame procese yra turtiniai, fiziniai ar moraliniai padariniai, tiesiogiai sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju nuteistasis nukentėjusiesiems T. I. ir Ž. U. žalos neatlygino. Abu nukentėjusieji yra pareiškę, kad civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo pareikš civilinio proceso tvarka. Tai iš vienos pusės gal ir apsunkino apeliantui atlyginti jiems žalą, bet iš kitos pusės, iš bylos duomenų matosi, jog šalys nesusitaria dėl atlygintinos žalos dydžio. Valstybinės ligonių kasos ieškinys nuosprendžiu priteistas iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) draudimas“. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, jog žala neatlyginta, todėl teismas negali teigti, kad nusikaltimu padaryta žala atlyginta ir tai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, kad apeliantas atlygino žalą savo darbdaviui, su kurio transporto priemone vykdydamas darbines pareigas įvykdė nusikaltimą, negali būti laikoma atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Jį ir jo darbdavį sieja darbiniai santykiai ir būtent darbdavys (nukentėjusiems pareiškus ieškinį civilinio proceso tvarka) kaip automobilio savininkas gali tapti byloje atsakovu, nes samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Darbdavys baudžiamojoje byloje negali būti nukentėjusiuoju ir tik nuosprendžiui įsiteisėjus jis gali kelti žalos atlyginimo iš savo darbuotojų klausimą.

Apelianto prašymas skirti švelnesnę bausmės rūšį tenkintinas iš dalies, nes apylinkės teismas paskyrė jam neteisingą bausmę.

Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., gali būti skiriamos sekančios bausmės: atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba bauda, arba areštas, arba laivės atėmimas iki dvejų metų. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad L. K. įvykdė neatsargų nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistas, 2005-04-25 baustas vieną kartą administracine tvarka, kurios galiojimas iki šio nusikaltimo padarymo buvo neišnykęs (b.l. 67), turintis nuolatinį darbą, iš gyvenamosios ir darbo vietos charakterizuojamas teigiamai, šeimoje augina mažametį vaiką, yra jauno amžiaus, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, bet vis tiek apeliantui skyrė pačią griežčiausią sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo bausmę. BK 42 str. 1 d. visos bausmės išvardijamos nuosekliai pagal jų griežtumą- pradedant švelniausia ir baigiant griežčiausia. Šiuo bausmių sistemos konstravimo principu vadovaujamasi ir nustatant konkrečias bausmes BK Specialiosiosios dalies straipsnių sankcijoje. Apylinkės teismas paskirdamas L. K. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nors jos vykdymą ir atidėjo, nesilaikė, nors privalėjo laikytis, BK VIII skyriuje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų, nepakankamai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį. BK 55 str. nustato, kad pirmą kartą teisiamam net už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Tuo tarpu apeliantas įvykdė net ne tyčinį, o neatsargų nusikaltimą, bet teismas nemotyvavo kodėl jam paskirta pati griežčiausia- laisvės atėmimo bausmė. Iš byloje surinktų bei ištirtų įrodymų, atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, neatsargią kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ketinimus atlyginti žalą, bausmės paskirtį- akivaizdu, jog apeliantui skirti sankcijoje numatytą pačią griežčiausią bausmės rūšį nėra pagrindo. Todėl kolegija prieina išvados, kad L. K. paskyrus baudos bausmę, kuri savo dydžiu bus mažesnė už šios bausmės vidurkį, bus įgyvendinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai ir bausmės paskirties tikslai. Paskyrus didesnę už apelianto prašomą minimalią baudą, tai nebus apeliacinio skundo ribų viršijimu, nes apeliantui skiriama švelnesnė bausmės rūšis. Nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu 1 MGL suma buvo 125 Lt, o nuo 2007-01-01 ji padidėjo iki 130 Lt. Pasikeitus MGL dydžiui, konkretus baudos dydis nustatomas vadovaujantis BK 3 str. nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant BK normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimų laiko atžvilgiu“ 6 p. taisyklėmis, todėl apeliantui skirtina bauda už pagrindą imant 125 Lt atitinkantį 1 MGL dydį.

Dėl šių argumentų nuosprendis keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. nuosprendį pakeisti:

L. K., pripažintam kaltu pagal BK 281 str. 1 d. skirti 20 MGL (2500 Lt) dydžio baudos bausmę.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.