Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant nukentėjusiajai - privačiai kaltintojai I. G., jos atstovei advokatei A. V., gynėjai advokatei Nijolei Raulušaitienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

B. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, netekėjusi, dirb. (duomenys neskelbtini), slaugytojos padėjėja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str.1 d. (įstatymo 2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. T. padarė požymius formaliai atitinkančią veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. (įstatymo 2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija), o būtent : 2013-10-20 apie 15-16 val. (duomenys neskelbtini) Varėnos r., B. T. sodybos kieme, tarp I. G. ir B. T. įvykus žodiniam konfliktui dėl I. G. motinos S. B. sumušimo, šio tarpusavio asmeninio kivirčo metu, B. T. mobilaus ryšio telefonu sudavė nukentėjusiajai I. G. į kairę kaktos pusę, padarydama poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, ko pasekoje nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t.y.

2013-03-18 teisiamajame posėdyje I. G. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, yra kaimynai, šiuo metu santykiai nėra geri. 2012 m. spalio 22 d. jos motina S. B. pranešė, kad B. T. ją sumušė kastuvu. Visa tai įvyko Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kaime. Nuvažiavo su sūnumi A.. Nuvažiavus pamatė sumuštą motiną, nusivežė fotoaparatą, nufotografavo, o tai padariusi nuėjo pas T. į kiemą pasikalbėti apie tai, kas nutiko. Ją rado prie automobilio, klausė kaip visa tai įvyko, kas per konfliktas ir kaip dabar visą tai spręs. B. T. buvo susinervinusi, išsitraukė mobilų telefoną ir pasakė, kad ji filmuos. Atsakė, kad gali filmuoti, niekas jos nelies. Tuomet B. T. telefonu trenkė jai į kairę kaktos pusę. Sūnus A. pamatęs, kad trenkė, atstūmė B. T. nuo jos, o ši atsisėdo ant žemės, greitai vėl pakilo ir puolė link jos. Kai B. T. krito, tai jos telefonas iškrito iš rankų, o ji pakėlė. Tuomet B. T. reikalavo atiduoti telefoną, atsakė, kad grąžins, kai baigs muštis. Vėl susikibo už rankų. Pribėgo sūnus A. ir atstūmė. B. T. atsisėdo ant žemės. Atsisėdusi išsitraukė kitą savo telefoną ir pradėjo skambinti policijai, tada jai grąžino telefoną ir su sūnumi išėjo. Viskas vyko 15-16 val. netoli B. T. ūkinių pastatų. Nukentėjusiajai buvo sužalota kairė kaktos sritis. B. T. sudavė vieną kartą. Dėl ko ji sudavė – nežino. Kai sūnus atstūmė T., tai motiną labiau užstojo.Pokalbyje dalyvavo kartu su sūnumi. Jos telefonas buvo tamsiai bordinės spalvos, atlenkiamas. Kai sūnus ją atstūmė. telefonas iškrito iš rankų. Antrą kartą B. T. sėdint ant žemės atėjo kaimynas Z. ir liepė baigti muštis. Nesutarimai prasidėjo dėl žemės matavimų, norėjo pasikalbėti su B. T. gražiai, kad daugiau nesikartotų tokie įvykiai, kad nebūtų nesusipratimų. Kai ji buvo pargriuvusi – jos nemušė, ėjo pas ją tik pasikalbėti ( b.l. 59).

2013-03-18 teisiamajame posėdyje I. G. nurodė beveik tokias pačias aplinkybes, kaip ir buvo nurodžiusi skunde dėl bylos iškėlimo.

2013-11-06 teisiamajame posėdyje I. G. patikslino aplinkybes, kad B. T. buvo sužalota po to, kai sudavė jai telefonu, tada įvyko susistumdymas. Viskas įvyko per trumpą laiko tarpą. Kai atėjo V. Z., jai jau buvo kaktoje „gumbas“. Iki to buvo tik žodinis konfliktas – kodėl taip padarė su jos mama. A. G. buvo šalia. Kitoje byloje ji yra kaltinama, kad nesunkiai sužalojo B. T. su sūnumi stumdama.

2013-03-18 teisiamajame posėdyje apklausiama kaltinamoji B. T. nurodė, kad ėjo sodinti česnakų, o B. iškoliojo ją, kad ten negalima sodinti. Buvo konfliktas tarp B. ir jos motinos. Po kurio laiko atvyko I. G. su sūnumi A.. Atėjo A. G. ir pasakė, kad ją primuš už tai, kad jo močiutę primušė. A. G. ją stūmė ir pargriovė ant kelių. Po kiek laiko atlėkė I. G. šaukdama. Kai priėjo arčiau, sakė, kad filmuos, tada motina su sūnumi ją stūmė, o ji turėjo rankose telefoną, gynėsi ir vėl parkrito ją pastūmus. V. Z. apgynė, jiems liepė kviesti policiją. Ar sudavė kam smūgius – nežino, buvau susijaudinusi. Šio įvykio pasekoje jai buvo padaryti abiejų rankų lūžiai. Kai stūmė, tai saugodama kojas rėmėsi rankomis ir jos neatlaikė. Vieną kartą stūmė A. G., po to – I. ir A. drauge - du kartus. Įvykio metu nukentėjo – buvo abiejų rankų stipinkaulių lūžiai. A. ir I. nieko nesakė, kad buvo sužaloti. Viskas įvyko jos mamos namų valdoje (duomenys neskelbtini) kaime, adr. (duomenys neskelbtini). Namų valda aptverta tvoromis. Kai antrą kartą nukrito, tai gulinčią dar ir pervertė. I. G. ir A. G. atsitraukė, kai pasirodė Z.. Nefilmavo, tik pasakė, kad filmuos. G. lėkė rėkdama link jos, dėl to ji mosikavo rankomis ( b.l. 60).

2013-11-06 teisiamajame posėdyje B. T. aiškino, kad A. G. jai sakė, kad ji primušė močiutę, o jis ją primuš. Konflikto metu įspėjo , kad jai klubo sąnariai protezuoti, bet jie dar kartą stūmė ir sužalojo ją. Telefonas, kurį laikė rankoje yra atlenkiamu ekranu. Daugiau gynėsi nuo I. G..

Liudytojas A. G. parodė, kad T. pažįsta, santykių jokių nėra, G. – jo motina. 2012 m. spalio 20 d. apie 16-17 val. įvyko šis įvykis, kurio metu buvo nuskriausta jo motina. Ją nuskriaudė B. T. telefonu „skeldama“ I. G. į kaktą, ir tai padarė nenorėdama kalbėtis. Jis stovėjo šalia. Viskas vyko B. T. kieme, šalia ūkinio pastato. Atėjo su I. (mama) pas B. T. pasikalbėti dėl įvykusio kivirčo su mano močiute, bet B. T. susinervinusi išsitraukė telefoną ir smogė motinai. Jis abi vieną nuo kitos atstūmė, išskyrė. Stūmė abi kartu, vienu metu. B. T. atsisėdo nuo stūmio ant žemės, o mama paėjo į šalį, o jis nuėjo iki kelkraščio. B. T. atsistojus, ji vėl puolė motiną, jos susikibo. T. nepervertė. Ant žemės ji atsisėdo pati. Vėliau, kai pasikartojo analogiška situacija, jos susikibo, jis priėjo ir vėl stumdamas išskyrė. Stūmė abi, šis stūmis baigėsi tuo, kad T. atsisėdo ant žemės antrą kartą, ir jie išsiskirstė. Stūmė du kartus. Sužalotą matė tik motiną. Daugiau asmenų, mačiusių įvykį, nebuvo. Vėliau pasirodė Z.. Pagalbos padėti niekas nešaukė. Z. klausė kas nutiko, bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes, jam atsakė, kad buvo kivirčas ir tiek. Matė, kaip T. smogė mamai, į kiemą įėjo ir jis, T. nestumdė. Stumiama B. T. atsisėdo ant žemės, antrą kartą – taip pat. Į kiemą atėjo pirmas, pokalbį pradėjo jis, jokių grasinimų nebuvo. T. kažkokių ypatingų žodžių nesakė. Iš B. T. buvo smūgis mamai į kaktą, dėl ko jis buvo priverstas jas išskirti. Atsitraukė, bet antrą kartą T. ėjo link mamos, vėl susikibo ir motina buvo priversta gintis. Sėdinčios ant žemės T. nemušė ( b.l. 61-62).

Lyginant nukentėjusios I. G. ir A. G. parodymus, jie nėra vienodi ir skiriasi, aiškinant tas pačias aplinkybes. Nukentėjusioji I. G. aiškino, kad ji viena nuėjo pas T. į kiemą pasikalbėti, o liudytojas A. G. nurodė, kad jis pirmas nuėjo į kiemą, pokalbį pradėjo jis.

Kaltinamoji B. T. taip pat nurodė, kad pirmas į kiemą atėjo A. G., kuris pasakė, kad ją primuš, nes ji primušė jo močiutę. Gretinant ir vertinant parodymus, daroma išvada, kad vis tik pirmas atėjo į kiemą pas B. T. atėjo A. G., o ne I. G., kaip ji teigė savo parodymuose. Tokia išvada daroma pagal B. T. ir A. G. parodymus, nes jie sutampa, o I. G. parodymai skiriasi. Nėra jokio pagrindo netikėti B. T. duotais parodymais dar ir dėl to, kad tokias aplinkybes ji yra nurodžiusi 2012-10-21 protokole pareiškime policijai, iš karto po jai padaryto sužalojimo (b.l. 49-51).

Pagal kaltinamosios B. T. parodymus I. G. atėjo vėliau, jau po pirmo sūnaus apsilankymo. Jeigu jau liudytojas A. G. ir B. T. nurodė ir aplinkybės sutapo, kad pirmas į kiemą atėjo A. G., tai nėra pagrindo tuo netikėti, nes jų gynybinės pozicijos priešingos. Taigi nukentėjusios I. G. parodymais negalima vadovautis, kad ji pirma ir viena atėjo į B. T. kiemą, kai šias aplinkybes kitaip nurodė A. G. ir B. T..

Taip pat liudytojas A. G. nepatvirtino nukentėjusios I. G. aiškinimų, kad kad B. T. pirmiausia išsitraukė telefoną ir pareiškė, kad filmuos. Liudytojas A. G. nurodė, kad susinervinusi B. T. išsitraukė telefoną ir iš karto smogė I. G.. Sutampa nukentėjusios I. G. ir B. T. aiškinimai, kad pradžioje buvo kalba apie konflikto filmavimą, o ne iš karto smogta. Jau vien tokios aplinkybės reiškia B. T. savigynos veiksmus, gintis filmuojant, taip apsisaugoti, apginti save. Liudytojo A. G. parodymai dėl smūgio sudavimo momento vertinami kritiškai, kaip siekimas padėti motinai šioje byloje, kai ji yra nukentėjusioji. Nėra jokio pagrindo I. G. aiškinti aplinkybes taip, kad tai prieštarautų sūnaus duotiems parodymams. Kaltinamosios, liudytojų parodymai vertinami ir daromos išvados pagal vidinį įsitikinimą, parodymus lyginant, gretinant su kitais surinktais įrodymais, vertinant davusių asmenų tarpusavio santykius, jų tarpusavio santykius.

Pagal liudytojo A. G. aiškinimus I. G. ir B. T. išskyrimas, atstūmimas viena nuo kitos, baigdavosi B. T. atsisėdimu ant žemės. Nukentėjusioji I. G. parodymuose nurodė, kad sūnus daugiau ją užstojo. Taigi galima teigti ir daryti išvadą, kad A. G. veiksmai ir jėgos paskirstymas nebuvo tolygus, nes I. G. tik į šalį atsitraukdavo, o B. T. atsidurdavo ant žemės kitoje padėtyje (pargriaunama ant žemės).

Liudytojas V. Z. nurodė, kad B. T. pažįsta ir santykiai yra normalūs, G. pažįsta, konfliktų su ja nebuvo. Važiavo dviračiu ir išgirdo B. T. teritorijoje riksmą - „gelbėkit“. Pamatė, kad ant žemės guli B. T., o du asmenys stovi. Priėjo ir pamatė, kad stovi I. G. ir jos sūnus. Kas B. T. mušė ir kaip ji krito, jis nematė. T. gulėjo, o tiedu asmenys stovėjo šalia. Klausė – tai kokią teisę turi mušti T. jos pačios kieme? G. su sūnumi atsitraukė nuo B., o jis padėjo atsistoti, ją pakėlė. Vėliau atėjo S. B., užsipuolė dėl geodezinių matavimų, neva kam jis pasirašė dėl ribų. B. T. jokių pretenzijų neturėjo, sklypų ribos sutapo, dėl to ir pasirašė. Klausė A. G. ir I. G. dėl ko viskas įvyko, bet jie nieko neaiškino. Veiksmų, atliktų vieni kitų atžvilgiu, nematė. Išgirdęs riksmą pamanė, kad gal kokie nepažįstami užpuolė. R. T. gulinčią. Nuo kelio buvo gal 20 m. atstumu. Pas I. G. sužalojimų nematė, nepastebėjo. Abu G. stovėjo šalia.

Liudytojas V. Z. buvo normaliuose santykiuose su nukentėjusiąja I. G., jos sūnumi A. G. ir kaltinamąja B. T., taigi jam neteisingai nurodyti aplinkybes ar jas iškreipti, pagrindo nebuvo. Liudytojas V. Z. nurodė tik tai, ką jis pats matė, girdėjo.

Nei nukentėjusioji I. G., nei liudytojas A. G. nenurodė aplinkybių, kad B. T. šaukėsi pagalbos, o tai vertinama taip, kad nukentėjusioji ir nurodytas liudytojas nenurodo aplinkybių, kurios jiems yra nepalankios ar nenaudingos. Daroma išvada, kad nukentėjusios ir liudytojo A. G. parodymai nėra patikimi, jais galima pasitikėti tiek, kiek tai patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji I. G. nurodė, kad po suduoto smūgio jai ant kaktos atsirado „gumbas“. Liudytojas A. G. nurodė, kad matė sužalotą tik I. G.. Liudytojas V. Z. nurodė, kad pas I. G. sužalojimų nematė, nepastebėjo. Jis tik padėjo atsikelti B. T.. Taigi nukentėjusios I. G., liudytojo A. G. parodymai akcentuoja į aplinkybes dėl I. G. sužalojimo fakto, ir nenurodo į aplinkybes dėl B. T. sužalojimo fakto. Ar vizualiai buvo matomas sužalojimas galima spręsti pagal teismo medicinos ekspertizės išvadą, priklausomai po kiek laiko po kontakto buvo stebima nukentėjusios kaktos sritis ir vienareikšmiškai atsakyti nėra galimybių dėl ekspertizės akte nurodytų aplinkybių (nevienodu laiko tarpu atsiranda ir vizualiai tampa pastebima).

Liudytojas V. Z. nurodė, kad klausė G. dėl ko viskas įvyko, bet jie nieko neaiškino. Liudytojas A. G. patvirtino, kad V. Z. klausė kas nutiko ir dar bandė aiškintis įvykio aplinkybes, todėl jam atsakė, kad buvo kivirčas ir tiek. Iš to daroma išvada, kad įvykio vietoje nei I. G., nei A. G. neakcentavo įvykio kilimo pradžios (neaiškino, kad B. T. smogė telefonu I. G. ir dėl to sekė jų tokie veiksmai), o vėliau, susidarius situacijai, kad įvykio vietoje atsirado liudytojas V. Z. arba sužinojus (suvokus) apie B. T. sužalojimą, galimas pasekmes, jau nurodė aplinkybes, kurios pateisintų I. G. ir A. G. veiksmus. Priešingu atveju būtų pirmiausia nurodyta į B. T. neteisėtus veiksmus, o ne į aplinkybes bendra prasme (įvyko kivirčas).

Pagal liudytojo V. Z. aiškinimą, jis padėjo atsistoti, B. T. pakėlė nuo žemės ir suprato, jog sumušta yra B. T., nes klausė G. už ką ją sumušė. Nei I. G., nei A. G. įvykio vietoje nenurodė į aplinkybes, kad veikė būtinuoju reikalingumu, gynėsi ar panašiai. Todėl daroma išvada, kad negalima tikėti nukentėjusios I. G. ir liudytojo A. G. parodymais, kad B. T. tyčia, pirma užpuolė I. G., smogdama telefonu, taip užpuldama ir padarydama tyčinę veiką, o I. G. tik gynėsi, kuriai tik gintis padėjo A. G.. Nukentėjusios I. G., liudytojo A. G. aiškinimai, kad pirma juos užpuolė B. T. yra jiems naudingi ne tik šioje byloje, bet ir kitoje, kurioje jie yra kaltinamieji dėl pasirinktos gynybinės pozicijos. Kaltinamoji B. T. neieškojo nukentėjusios, jos sūnaus ir nesiekė tarpusavyje aiškintis kokius nors santykius. B. T. neturėjo išankstinių tikslų žaloti nukentėjusiąją, tam neieškojo progos. Iniciatyva nepageidautinoms aplinkybėms sukelti, sudaryti tarpusavio santykių įtampą tarp nukentėjusios ir kaltinamosios, buvo I. G., A. G. pusėje, dėl jų pasirinktos veikos. Neįrodyta, kad kaltinamoji bandė persekioti nukentėjusiąją, išprovokuoti daryti neteisėtus veiksmus.

Dėl I. G. sveikatos sutrikdymo padarymo aplinkybės galėjo tiesiogiai būti žinomos S. B., tačiau ji 2013-05-14 mirė ir nebuvo apklausta liudytoja. Kitų asmenų, kurie tiesiogiai matytų tiriamą įvykį, būtų buvę įvykio vietoje nėra nustatyta, nes to nenurodė nei nukentėjusioji, nei liudytojai, nei kaltinamoji.

Specialisto išvadoje Nr.G2410/12(01) nurodyta, kad I. G. padaryta poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje,nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2012-10-20. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b.l. 4-5).

Taigi byloje nustatytos aplinkybės, kad 2012-10-20 I. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje.

I. G. pareikštas pranešimas apie įtarimą dėl tyčinio, nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo tarpusavio asmeninio konflikto metu, kartu su A. G., nukentėjusiajai B. T. ( b.l. 14).

A. G. pareikštas pranešimas apie įtarimą dėl tyčinio, nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo tarpusavio asmeninio konflikto metu, kartu su I. G., nukentėjusiajai B. T. ( b.l. 20).

B. T. darbinga iš dalies ( darbingumas 40 procentų) ir yra neįgali ( b.l. 21).

B. T. neteista ( b.l. 32), administracine tvarka nebausta ( b.l. 34)., priklausomybių ligų centre nėra įrašyta į įskaitą ( b.l. 36).

J. T. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) Varėnos r. valdo 0.3100 ha žemės sklypą ( b.l. 38-39).

J. T. žemės valdos sklypo Nr.52 plane nurodytos ribos su gretutiniais sklypų savininkais – S. B. žemės sklypu, lauko keliuku, V. Z. ir E. Z. žemės sklypais, Merkio upe, S. B. žemės sklypu ( b.l. 40).

2012-10-21 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, dalyvaujant B. T., (duomenys neskelbtini) Varėnos r., (duomenys neskelbtini), matyti fragmentas tvoros ir vartelių ( b.l. 43-48).

2012-10-21 B. T. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2012-10-20 apie 16 val. atėjęs S. B. anūkas A. G. pradėjo reikšti pretenzijas dėl močiutės ir ją stūmė, ji nugriuvo ant žemės. Po to greitai atėjo I. G., kuri taip pat reiškė pretenzijas, abu ją stūmė ir ji vėl nugriuvo ant žemės. Pro šalį važiavęs V. Z. pradėjo reikšti pretenzijas G., kam jie muša. Po šių perspėjimų konfliktas baigėsi. Jai buvo sužalotos rankos. A. G. ir I. G. du kartus pastūmė ir ji griuvo, dėl to patyrė sužalojimus ( b.l. 49-51).

Alytaus apskrities VPK Varėnos RPK įregistruoti gauti pranešimai : 2012-10-20 14.21 val., viešosios tvarkos pažeidimas, (duomenys neskelbtini) kaimas. Informuotas apylinkės tyrėjas. 19.00 val. gautas RVUL slaugytojos pranešimas, kad B. T. diagnozuotas rankų stipinkaulių lūžimas ( 75-79).

Ekspertizės akte nurodyta, kad išskirti ar sužalojimai padaryti nukentėjusiajai I. G. metant mobilaus ryšio telefono aparatu, ar suduodant rankoje laikomu, nėra galimybės. Poodinės kraujosruvos susidarymui, kad vizualiai ją būtų galima pamatyti po traumavimo, turi praeiti tam tikras laiko tarpas. Konkrečiu atveju tai būtų skaičiuojama nuo kelių iki keliolikos ( maždaug 20-30) minučių. Sužalojimas I. G. galėjo būti padarytas 2012-10-20, t.y. atitinka bylos aplinkybėse nurodytam laikui ( b.l. 89-91).

B. T. pateikė mobilaus ryšio telefono Nokia 2720 fold pasą su aprašytomis jo techninėmis charakteristikomis ( b.l 85).

LR BK 140 str. 1 d. numatyta veika – nežymus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tik tyčia ( tiesiogine, netiesiogine).

Nukentėjusioji I. G., kaltinamoji B. T. pripažino aplinkybes, kad tiriamu šioje byloje metu tarp jų kilo kivirčas dėl aplinkybių, susijusių su S. B., J. T., B. T. santykių aiškinimusi ir tarp jų atsiradusiomis pasekmėmis. Ir tas tarpusavio santykių aiškinimasis nebuvo vien žodinis. B. T. pripažino, kad laikė rankoje mobilaus ryšio telefoną, konflikto metu su I. G. ir A. G. mojavo rankomis, tame tarpe ir laikomu telefonu, gynėsi nuo I. G. ir A. G. veiksmų ir elgesio. Nustatytos tokios aplinkybės, kad I. G. ir A. G. priėjo prie B. T. kieme ( pagal nukentėjusios, liudytojų ir B. T. aiškinimus), o tai reiškia, kad nukentėjusioji I. G. buvo prie pat B. T., nes pasiekti nukentėjusiąją ranka B. T. galėjo ribotu atstumu ( ne toliau, kaip per ištiestą ranką), kitaip nebūtų buvę fizinio kontakto, kai nenustatytos aplinkybės, kad B. T. priėjo prie I. G. arba metė telefoną iš didesnio atstumo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė turi būti įrodyta, t.y., kad ji mušdama ar kitaip smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų, nes visos abejonės dėl kaltės vertinamos kaltinamojo naudai ( kaip neįrodyta kaltė). B. T. savo parodymais nepaneigė, kad ji iš vis negalėjo sužaloti nukentėjusiąją, tik nurodo, kad tai galėjo padaryti gindamasi ( netiesiogine tyčia).

BK 28 str. 1, 2 d. numato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Tačiau pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, t.y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms.

Nustatytos aplinkybės, kad į J. T. privačią namų valdą (kurioje buvo B. T.) ir kuri nuo kelio aptverta tvora ( b.l. 6-10), be šio žemės sklypo savininkės (savininkės šeimos nario) leidimo ar sutikimo, savavališkai pateko I. G. ir A. G., tikslu išsiaiškinti tarpusavyje aplinkybės dėl S. B. sužalojimo aplinkybių.

Tokios aplinkybės reiškė, kad žemės sklypo savininkė, jos įgalioti asmenys ar šeimos nariai, turėjo teisę ginti šią teritoriją, kuri nėra vieša, kad jiems nepageidaujami asmenys, be jų leidimo ir sutikimo nesilankytų šioje teritorijoje. Namų valda aptverta, ribos yra aiškios. Prie B. T. priėjo I. G., A. G. su savo reikalavimais – pasiaiškinti B. T. dėl ankstesnio jos elgesio S. B. atžvilgiu. Aplinkybės dėl S. B. padaryto sveikatos sutrikdymo galėjo būti tiriamos tik įstatymų nustatyta tvarka, o būtent kaltinamajam ir nukentėjusiajam asmeniui tuoj pat susitaikius tarpusavyje arba kreipiantis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokurorą dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo, arba su skundu privataus kaltinimo tvarka kreipiantis į teismą. Nukentėjusioji I. G., kaip ir A. G., neturėjo įstatymų ir teisės aktų suteiktų įgaliojimų spręsti nurodomas aplinkybes, atlikti savavališkus veiksmus.

Nukentėjusioji I. G. nurodė, kad ji priėjo prie kaltinamosios ir pareikalavo pasiaiškinti dėl aplinkybių, susijusių su jos motinos sužalojimu. B. T. reakcija buvo tokia, kad aš viską filmuosiu, kas čia vyksta prieš mane. Byloje nustatytos aplinkybės, kad prieš tai atėjęs A. G. ją jau buvo pastūmęs taip, kad parkliupdė ant žemės. Jėgų santykių pasiskirstymas buvo toks : I. G. ir B. T. panašaus ūgio ir svorio, kiek didesnio svorio B. T. ir šalia buvo A. G. motinos pusėje, kuris fiziškai žymiai stipresnis, jau įrodęs fizinę jėgą prieš B. T..

I. G. elgesiu buvo sudaryta situacija pavojingas kėsinimąsis, aiškiai gresiantis pavojus, kad prieš B. T. gali toliau būti realiai panaudotas smurtas ( priėjo prie pat jos), reikalavo aiškintis, nereagavo į gynimosi priemonę (bus filmuojama kas vyksta). I. G. aiškiai savo veikimu parodė, kad jos tikslai nėra tokie draugiški ir geros kaimynystės.

LR Konstitucijos 23 straipsnis numato, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas, o 28 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti ( CK 4.37 str.1 d.).

I. G., A. G. svetimoje namų valdoje jautėsi nevaržomi, ne tik kad pateko be leidimo ar sutikimo, bet ir dar reiškė reikalavimus, kai reikšti tokius reikalavimus neturėjo galių ( reikalauti pasiaiškinti dėl elgesio S. B. atžvilgiu), priartėję prie pat B. T.. I. G. nuorodos, kad siekė kaimyniškai išsiaiškinti B. T. elgesį, būtų suprantami ir pateisinami, jeigu tai būtų vykę viešoje vietoje, kur patekimas asmenims nėra varžomas ir aiškinimosi būdas būtų priimtinas abiems šalims. Pastabas, nepasitenkinimus galėjo išsakyti ir nepatekusi į privačią valdą.

Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką, būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Tokios aplinkybės byloje nustatytos :

-pavojingumas nustatytas, kad I. G., A. G. panaudos fizinį smurtą (tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimąsis). Pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d. prieš asmenį ( jo sveikatą), nuosavybės neliečiamybę ( patekta į svetimą namų valdą be sutikimo ar leidimo). Pavojingumo intensyvumas – I. G. ir A. G. veiksmai, kai tiesiogiai prieinama prie pat asmens, sudaroma situacija, kad B. T. negalėtų pasišalinti laisvai nuo nepageidaujamų atėjusių asmenų, visa tai daroma kaltinamosios šeimos kieme, tokioje vietoje, kai ribotas pašalinių asmenų šios aplinkos matymas, o tai reiškia ir tikėtis pašalinių asmenų pagalbos galimybės ribotos. Besiginančių jėgų santykis reiškė, kad B. T. negali pabėgti, nes ji viena, o atėję yra du asmenys, vienas kurių akvaizdžiai fiziškai stipresnis, dar vertinant jai ir tą aplinkybę, kad keisti klubo sąnariai ir B. T. fizinė galia bei judėjimas suvaržyti dėl sveikatos stovio;

-kėsinimosi realumas tikras ir akivaizdus, objektyviai egzistavo - priartėjo prie pat B. T., reiškia reikalavimus, kai tokios teisės jiems nėra suteiktos įstatymais ar teisės aktais. Byloje nebuvo paneigta ir B. T. nurodyta aplinkybė, kad A. G. prieš tai pas ją buvo atėjęs vienas, panaudojo smurto veiksmus, parklupdė ant žemės, tai dabar esant kartu su I. G. , tai pakartoti dėl to pačių reikalavimu, aplinkybės buvo visiškai realios. Tuo labiau, kad aktyvūs veiksmai buvo reiškiami iš nukentėjusios pusės. I. G., A. G. elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Nusikalstamų siekių įgyvendinimo būdas yra ir tai, kad prie B. T. priėjo du asmenys, kurių išsidėstymo vietos leido suvokti, kad pasišalinimas nuo šių asmenų yra apribotas, o stumdymas, bet koks susikibimas ar tai bandymas padaryti – tai kėsinimosi objektyvus egzistavimas. Nesiekiant fizinio kontakto, nėra būtinybės prieiti prie pat asmens;

-kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria kontaktinius veiksmus ( šiuo atveju susikibimas, stūmimas), kuriais gali būti padaryti sužalojimai. Pasekoje kėsinimosi B. T. ir buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, abiejų rankų stipinkaulių lūžiai tipinėse vietose, pastumiant ir griūnant ( b.l. 52-53).

Taigi, baudžiamasis įstatymas leidžia ginti tik įstatymo ar kitais teisės aktais saugomas asmens teises, visuomenės ar valstybės interesus ir tik nuo tokio kėsinimosi, kuris savo pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą ar kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Būtinosios ginties atveju žala turi būti padaroma tik besikėsinančiam asmeniui.

Kaltinamoji B. T. nurodė, kad galėjo suduoti I. G., t.y. tik besikėsinančiam į ją tuo metu asmeniui. Nukentėjusiajai šioje byloje I. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Tarp B. T. ir I. G. nebuvo abipusis konfliktas, nes konfliktą J. T. kieme sukėlė I. G., A. G., atėję aiškintis kitų reikalų. B. T. atlikti veiksmai – sakymas, kad filmuos telefonu, telefono iškėlimas prieš atėjusius asmenis, ir jau tarpusavio konflikto mosavimas rankomis su rankoje laikomu telefonu, siekiant išvengti smurtinių veiksmų iš I. G., A. G. pusės, yra gynybos, o ne puolimo veiksmai.

Nukentėjusioji I. G. nurodė aplinkybes, kad B. T. staiga jai smogė telefonu į kaktos sritį, tada jos sūnus buvęs netoliese atstūmė B. T., kuri atsisėdo ant žemės ir tuo metu jai iškrito telefonas iš rankų. Tokios aplinkybės pagal I. G. nurodomas aplinkybes reiškia, kad B. T. nemetė telefonu į nukentėjusiąją, nes telefonas iškrito tik ją nustūmus ant žemės. Nukentėjusioji paėmė tą telefoną, o tai reiškė, kad jos veiksmai aktyvūs į B. T. pusę, o ne į pasitraukimą iš privačios teritorijos, konflikto nutraukimą, tuo pačiu reiškė ir jėgų persvarą nukentėjusios ir jos sūnaus pusėje. Tvarkingai atstumiant asmuo atitolinamas nuo šalia esančio objekto, o B. T. buvo atstumta tokiu būdu, kad atsidūrė ant žemės. Tolimesni B. T. veiksmai buvo nukreipti į I. G. atsiimti telefoną, tai skunde nurodė pati nukentėjusioji. Nukentėjusioji užvaldžiusi svetimą daiktą (telefoną) pareiškė, kad grąžins, kai nustos muštis ir nusiramins. Taigi nukentėjusios veiksmai ir nurodomas elgesys buvo nukreipti parodant, kad jos pusė stipresnė, ji valdo padėtį, o B. T. darys taip, kaip nurodys I. G.. Kilusio antro konflikto metu A. G. vėl atstūmė B. T., kad ši vėl atsisėdo ant žemės ir atsirėmė rankomis. B. T. iš kišenės išsitraukė kitą telefoną ir skambino į policiją pranešti apie įvykį. Taigi B. T. veiksmai nukreipti ne pulti ir smurtauti I. G. ir jos sūnaus A. G. atžvilgiu, bet gintis - kviesti pagalbą - policijos pareigūnus).

I. G. ir A. G. nurodo, kad 2012-10-20 santykių aiškinimasis su B. T. įvyko tik tą pačią dieną vykusių aplinkybių tarp S. B. ir B. T.. Taigi iš anksto blogi, priešiški santykiai iki šios dienos tarp I. G. ir B. T. nebuvo susiklostę.

Baudžiamoji byla B. T. dėl LR BK 140 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos nutrauktina, nustačius, jog šią veiką ji padarė esant būtinosios ginties sąlygoms (LR BK 28 str.1, 2 d.), o ši aplinkybė šalina baudžiamąją atsakomybę.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Kadangi byla nutrauktina, tai civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 28 str.1, 2 d., LR BPK 3 str. 1d. 9 p., 253 str. 4d., teismas

nutarė:

Pripažinti, kad B. T. padarė LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (įstatymo 2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija) požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasi ir vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytomis sąlygomis - esant būtinajai ginčiai neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, egzistuojant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei.

Atmesti I. G. civilinį ieškinį.

Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per 7 dienas nuo nautarties paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.