Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Aidai Pogojienei, kaltinamajai D. G., jos gynėjui advokatui Sauliui-Gintarui Vaičiūnui, nukentėjusiojo G. A. įstatyminiams atstovams D. A., K. A., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Vidui Peikšteniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, neįgali, nustatytas vidutinis specialių poreikių lygis, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-12).

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2010 m. birželio 16 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) namu, viena ranka sugriebusi mažametį G. A., gim. 2001 m., už sportinių marškinėlių, kita ranka suko jam kairę ausį, tuo mažamečiui nukentėjusiajam G. A. padarydama odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje, taip nežymiai sutrikdė G. A. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas šalina iš kaltinimo penkių smūgių sudavimą, kadangi byloje nėra objektyvių ir nešališkų įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, be to, tai neužfiksuota specialisto išvadose, o pats ausies pasukimas ne tik nežymiai sutrikdė G. A. sveikatą, bet ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamoji D. G. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu kalta neprisipažino.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. G. parodė, kad 2010 m. birželio 16 d. apie 15.30 val. su anūku V. J. atėjo pas dukrą į parduotuvę „Uosis“. Ji anūką paliko lauke, ne bėgiojo vaikai. Vaikai užbėgo už Žemaitijos g. 13-o namo galo. Vienas berniukas trenkė ranka stovinčiam V. per kairę galvos pusę, V. krito ant žemės ir visi supuolę pradėjo spardyti kojomis. Ji išėjo iš parduotuvės, V. Ž. pradėjo šaukti: „ateina močiutė“. Visi atsistojo ir pabėgo, o tas vienas dar liko pritūpęs. Ji G. A. suėmė už kapišono ir patraukė, ir kėlė ant žemės gulintį anūką (III t., b. l. 109).

Nors kaltinamoji D. G. ir neprisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tačiau jos kaltė grindžiama teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais:

2010-06-16 įvykio vietos apžiūros metu gautais duomenimis, kai buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Žemaitijos g. 11, Mažeikiuose (I t., b. l. 7-9).

2010-06-18 specialisto išvada Nr. G 191/10(13), kurioje nurodyta, kad G. A. nustatytas odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, ir galėjo gautis sukant ausį. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (I t., b. l. 16).

2011-08-31 specialisto išvada Nr. G 18-191/10(13), kurioje nurodyta, kad G. A. nustatyta: odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu ir galėjo gautis sukant ausį suėmus rankos pirštais. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (II t., b. l. 71).

Specialisto A. S. rašytiniu paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad apžiūrint G. A. buvo nustatytas 1,2x0,5 cm dydžio odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, galimai sukant rankos pirštais kairės ausies kaušelį, kaip ir buvo nurodyta įvykio aplinkybėse. Nesant specifinių sužalojimo požymių, nustatyti kokiu konkrečiu daiktu sužalojimas buvo padarytas, nėra galimybės. Ar sužalojimas galėjo būti padarytas tempiant už kapišono negali atsakyti, nes įvykio aplinkybių nustatymas neįeina į teismo medicinos eksperto kompetenciją (II t., b. l. 116).

2013 m. lapkričio 19 d. teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 5 dalies tvarka pagarsintais nukentėjusiosios D. A., liudytojų A. L., B. A., K. A. parodymais, kurie buvo apklausti teisiamajame posėdyje 2013 m. rugsėjo 17 d. kitos sudėties teismo (III t., b. l. 91-99; 110).

Nukentėjusioji D. A. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad iš vaikų suprato, kad jos sūnus G. buvo sumuštas. Jis buvo pasimetęs, šoke. Buvo kruvini marškinėliai ant peties, buvo stipriai ištinusi ausis, ausis buvo raudona ir visa kruvina. Buvo plėštinė žaizda ausies viršuje. Gydytoja G. išrašė raminamųjų, paskui dėl prasidėjusio mikčiojimo, kuris prasidėjo po kelių dienų, kreipėsi į neurologą. Buvo geriami vaistai. Pastoviai G. ir visi vaikai bijodavo išeiti į lauką, bijojo grįžti po mokyklos namo. Ilgą laiką G. atsibusdavo naktimis, verkdavo, į kiemą nenorėdavo eiti, nes bijodavo, kad vėl pagaus ir vėl gali trankyti galvą. Vaikas skundėsi galvos skausmu (III t., b. l. 91-94).

Liudytoja A. L. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad pas ją į kabinetą atėjo mama su vaiku, vaikas buvo nedideliame strese, išsigandęs ir kraujavo ausis. Tiesiog ausies kaušelis buvo įbrėžtas su nagu ar kažkaip taip panašiai. Tą žaizdelę apvalė su spiritu, parašė raminančių vaistų: valerijono tablečių, „Sedatif“. Tas kraujavimas buvo nedidelis, tos pagalbos kaip ir nereikėjo (III t., b. l. 94-95).

Liudytojos B. A. parodymais, kuri apklausta teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jos sūnus E. A. sakė, kad visi vaikai žaidė prie kito namo, kad iš parduotuvės atėjusi sena moteris G. tempė už ausies, kad dėjo jam per galvą. Po to ji matė G. kruviną, pabrėžtą ausį (III t., b. l. 96-97).

Liudytojo K. A. parodymais, kuris apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad įbėgęs į parduotuvę „Uosis“ pamatė verkiančius vaikus, sūnaus ausis buvo kruvina. Sūnus pasakė, kad jį mušė teta, jie pradėjo pasakoti, kad atėjusi V. močiutė griebė G. mušti ar pešti (III t., b. l. 98-99).

Liudytojo D. B. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje patvirtino, kad moteris dėl kažkokių aplinkybių patempė vaiką už ausies. Jis matė, kad lyg tai tam vaikui už ausies buvo kraujo, lyg tai ta ausis buvo sužalota. Vaikas buvo sutrikęs, išsigandęs, atrodo, kad verkė.

BPK 276 straipsnio 2 dalies tvarka teisiamajame posėdyje balsu perskaitytais nepilnamečio nukentėjusiojo G. A. ir nepilnamečių liudytojų A. A., E. A. ir V. Ž., kurie neturi aštuoniolikos metu, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Nepilnametis nukentėjusysis G. A. ikiteisminio tyrimo metu 2010-09-15 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad V. močiutė jį pagavo už marškinėlių, už peties, ir su marškinėliais smaugė, paėmusi už kairės ausies ją suko, paskui daug kartų su delnu trenkė per galvą, į pakaušį. Su viena ranka suko ausį, o su kita ranka davė per galvą. Per galvą trenkė apie šešis kartus. Kai V. močiutė jį paleido pajuto, kad iš ausies bėga kraujas. Nei jis, nei kiti vaikai V. nemušė, jis pats eidamas atbulas apvirto (I t., b. l. 28-31).

Nepilnametis nukentėjusysis G. A. 2010-11-11 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą prie Žemaitijos g. 11-o namo (7,1 m. atstumu nuo namo galo) kur V. močiutė jį pagavo už marškinėlių, smaugė, suko kairę ausį bei trenkė per galvą (I t., b. 1. 32-39).

Nepilnametė liudytoja A. A. ikiteisminio tyrimo metu 2010-09-15 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad senė čiupo G. už marškinėlių ir su marškinėliais smaugė jį. Po to iš karto čiupo už ausies ir suko ausį, po to laikė už ausies, palenkė galvą ir su kita ranka daug kartų trenkė G. per galvą. Nei vienas iš vaikų V. nemušė (I t., b. l. 45-47).

Nepilnametė liudytoja A. A. 2010-11-11 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą prie Žemaitijos g. 11-o namo (1,0 m. atstumu nuo namo galo) kur V. pažįstama senė jos brolį G. A. pagavo už marškinėlių, smaugė brolį, suko jam už ausies, ranka mušė per galvą (I t., b. 1. 48-55).

Nepilnametis liudytojas E. A. ikiteisminio tyrimo metu 2010-09-16 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad V., eidamas atbulas nukrito ant žemės. Tada jo mama atėjo prie G. ir paėmė G. už marškinėlių, paėmė už ausies ir paplėšė ausį ir dar penkis kartus su ranka dėjo G. per galvą. G. griebė už dešinės ausies. Jam iš ausies bėgo kraujas, iš ten kur paplėšė. Visus penkis kartus G. davė į galvos viršų (I t., b. l. 58-60).

Nepilnametis liudytojas E. A. 2011-03-23 parodymų patikrinimo vietoje metu abstrakčiai parodė vietą ties Žemaitijos g. 11-o namo galu, V. močiutė pagavo ir mušė G. A., konkrečios vietos parodyti nesugebėjo (I t., b. l. 61-68).

Nepilnametė liudytoja V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2010-09-16 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad V. einant susisuko kojos ir jis nukrito. Kai jis nukrito, tada G. prie jo kojos su savo koja prilietė ir taip stumtelėjo ir pasakė: „eik iš čia“. Tada atėjusi V. močiutė grobė G. už marškinėlių. Pagrobusi jį, palenkė galvą ir daužė penkis kartus iš delno. Po to suko ausį. Po to buvo G. raudona ausis ir labai kruvina. Kai V. pargriuvo ji padėjo jam atsikelti (I t., b. l. 71-73).

Nepilnametė liudytoja V. Ž. 2011-03-23 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą prie Žemaitijos g. 11-o namo (1,86 m. atstumu nuo namo galo) kur V. močiutė pagavo G. A., kurį per galvą mušė delnu bei suko ausį (I t., b. l. 74-81).

Tai, kad kaltinamoji D. G. suko paėmusi už G. A. ausies patvirtina tiesioginiai nepilnamečių vaikų parodymai, be to, šią aplinkybę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos Z. L. parodymai, anot kurios, jai vaikai sakė, kad berniukui ausį patempė invaliduko mama (I t., b. l. 83). Be to, kad ausies buvo padarytas nubrozdinimas matyti ir nukentėjusiosios D. A. nuotraukose, pagal kurias visgi neįmanoma identifikuoti, kad tai būtent G. A. ausies vaizdas.

Byloje esantys įrodymai dėl penkių smūgių sudavimo yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Teismas vertindamas įrodymus pažymi, kad penkių smūgių sudavimas nepilnamečiui G. A. nenustatytas, jo nepatvirtina objektyvūs ir nešališki įrodymai. Nepilnamečių vaikų parodymai nėra visiškai nuoseklūs, kaip antai, nepilnametis liudytojas E. A. teigė, kad suko dešinę ausį, nors odos nubrozdinimas padarytas ant kairės ausies. Tai, kad G. A. koja stumtelėjo V. J. parodė tik liudytoja V. Ž., kai tuo tarpu kiti vaikai tos aplinkybės nenurodė. Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo G. A. įstatyminė atstovė D. A. 2010-06-16 20.45 val. surašytame protokole-pareiškime nurodė, kad 2010-06-16 apie 16.15 val. Mažeikiuose, prie Žemaitijos g. 11-o namo nepažįstama moteris 5 kartus delnu sudavė į galvos sritį jos sūnui G. A., tampė už kairės ausies (I t., b. l. 4), tuo tarpu privataus fizinio asmens 2010-06-16 20.45 val. informaciniame pranešime nurodyta, kad Mažeikiuose, prie Žemaitijos g. 11-o namo, moteris sumušė D. A. mažametį sūnų G. A., gim. 2001-04-03 (I t., b. l. 6). Apie penkių smūgių sudavimą D. A. patvirtino ir 2010-06-16 liudytojo apklausos metu (I t., b. l. 11). Kai tuo tarpu teisiamajame posėdyje D. A. parodė, kad apie tai kas atsitiko, vaikas ramiau galėjo kalbėti kitą dieną. Ir ji patvirtino, kad tą pačią dieną jis pasakojo, bet jo tas pasakojimas buvo nenuoseklus, sakė, kad daužė, kad trankė jį moteris iš parduotuvės (III t., b. l. 91). Tikslus smūgių skaičius, kurį įvardija nepilnamečiai vaikai, jų sudavimo seka teismui kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu, todėl teismas juos atmeta, kaip prieštaringus bei nepatikimus. Valstybinis kaltinimas nepagrindė ir neįrodė penkių smūgių sudavimo nepilnamečiui nukentėjusiajam G. A., todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Liudytoja V. R. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010 m. birželio 16 d. apie 15.00 val. pas ją atėjo jos mama D. G. su sesers sūnumi V. J.. V. išėjo į lauką. Ji išgirdo V. šauksmą, ji matė per langą kaip E. daužė V. per galvą ir tada V. nuvirto, kai V. nuvirto tada D. ir G. jį spardė kojomis, o Ž. stovėjo šalia, mama tai pamačiusi išbėgo į kiemą, A. jau buvo nuo V. nuėjusi, o G. dar jį spardė, tada mama G. už kapišono patraukė, visi vaikai nubėgo, tada pakėlė V. ir parsivedė į parduotuvę. Ji matė G. ausį, ausies viršuje buvo įbrėžimas, bet jokio kraujo ir kruvinų marškinėlių nebuvo (III t., b. l. 111-112).

Liudytoja V. R. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą parduotuvėje, kur ji matė per langą kitų vaikų mušamą sūnėną V. ant žolės tarp Žemaitijos g. 11-o namo ir Žemaitijos g. 13-o namų (II t., b. l. 80-85).

Teismas liudytojos V. R. parodymus vertina kritiškai, kadangi ji yra suinteresuota bylos baigtimi, kaltinamoji yra jos mama. Pažymėtina, kad pagal jos parodymus pirma išgirdo V. šauksmą, po to pamatė smūgį į veidą, tačiau nenustatyta, kad V. būtų šaukęs iki jo parvirtimo ant žemės, nes pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti nepilnamečiai vaikai patvirtino, kad V. pradėjo šaukti, kai pats eidamas atbulas apvirto.

Teismo nuomone kaltinamoji D. G. neveikė būtinosios ginties sąlygomis, jai nebuvo būtinybės gelbėti jos anūką V. J., nes jam jokio realaus pavojaus nebuvo. Tariamas pavojus, kurį įsivaizdavo kaltinamoji nesuponuoja teismui galimybę taikyti BK 28 straipsnio nuostatas, kaip to prašė kaltinamosios gynėjas.

Tai, kad kaltinamoji D. G. sukdama nepilnamečiui nukentėjusiajam G. A. kairę ausį nežymiai sutrikdė jo sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą, patvirtina visuma byloje esančių įrodymų. Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamosios D. G. kaltę nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-12), padarymu.

Kaltinamosios D. G. nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi ji savo aktyviais fiziniais veiksmais – ranka sukdama ausį padarė odos nubrozdinimą, taip nežymiai sutrikdė mažamečio G. A. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.

Skiriant kaltinamajai D. G. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta. Kaltinamoji D. G. yra garbaus amžiaus, pensininkė, neįgali, nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, anksčiau neteista. Kaltinamosios D. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai D. G. straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Skiriamos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis.

Teismo nuomone yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas: per du mėnesius atsiprašyti nukentėjusiųjų G. A. ir D. A., visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista.

Nukentėjusioji D. A. prašė priteisti iš kaltinamosios D. G. savo sūnui G. A. 20000,00 Lt neturtinės žalos, jai 72,25 Lt turtinės žalos ir 10000,00 Lt neturtinės žalos (II t., b. l. 30-31). Neturtinė žala jai pasireiškė tuo, kad vaikui buvo sunku, tai ir jai automatiškai sunku, reikėjo vežti pas daktarus, prižiūrėti vaiką, su juo dirbti psichologiškai, kalbėti, nuteikti, kad ne visi žmonės blogi, kad neužpuls.

Kaip numatyta BPK 109 straipsnyje, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams.

Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma.

Pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.

Kai matyti iš nepilnamečio nukentėjusiojo G. A. paaiškinimų, nukentėjusiosios D. A. paaiškinimų jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nekilo, jokių duomenų apie liekamuosius ausies odos nubrozdinimo požymius nukentėjusieji nepateikė. Pažymėtina, kad sužalojimas sukėlė tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Gydymui išleista suma yra itin maža, kas patvirtina, kad nebuvo didelių pasekmių ir poreikio pirkti vaistus, gydytis ar atlikti kitokias medicinines procedūras. Dėl kaltinamosios D. G. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis G. A. patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, tačiau byloje esantys medicininiai dokumentai neįrodo ilgalaikių pasekmių, nėra jokių duomenų apie ilgai trukusį gydymą ir reabilitaciją. Įvertinus specialisto išvadą ir civiliniame ieškinyje bei paaiškinimuose nurodytas pasekmes, atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį – turi pakankamai nekilnojamojo turto, jos pajamas (gauna apie 660,00 Lt neįgalumo pensiją), padarytos turtinės žalos dydį, į formuojamų teismų praktiką, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, konstatuotina kad G. A. neturtinė žala turi būti atlygintina ir nustatytinas jos dydis 2000,00 Lt.

Nukentėjusioji D. A. nepagrindė savo ieškinio dėl 10000,00 Lt neturtinės žalos, jis grindžiamas deklaratyviais pareiškimais, ji įvykio vietoje nedalyvavo, dvasiniai išgyvenimai kilo dėl tolimesnių veiksmų, kilusio šurmulio parduotuvėje ir jos vyro K. A. pavartoto smurto kaltinamosios D. G. atžvilgiu. Jos išgyvenimai yra daugiau sureikšminti, deklaratyvūs nei realūs, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos visa apimtimi negali būti tenkinamas. Vertinant tai, kad nukentėjusioji D. A. buvo dvasiškai sukrėsta, turėjo nepatogumų, tačiau yra suaugusi, prieš ją smurtas pavartotas nebuvo, yra sveika ir darbingo amžiaus, konstatuotina, kad ji taip pat patyrė neturtinės žalos, ir įvertinęs neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes teismas nustato 200,00 Lt neturtinės žalos dydį.

Civilinis ieškinys dėl 72,25 Lt turtinės žalos tenkintinas visiškai, kadangi jis pilnai įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teismas pažymi, kad nukentėjusioji pateikė rašytinių įrodymų apie išlaidas net didesnei sumai nei prašė priteisti, tačiau teismas negali išeiti iš ieškinio ribų dėl turtinės žalos priteisimo, todėl civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkina visa apimtimi, be to, jo neginčijo ir kaltinamoji bei jos gynėjas.

Nukentėjusioji D. A. patyrė 5000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias prašė priteisti iš kaltinamosios D. G.. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir spręstinas klausimas dėl jų išieškojimo iš kaltinamosios D. G. (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo įstatyminės atstovės D. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos surašytas nekvalifikuotai, neįtrauktos visos jos išlaidos, nors tai neabejotinai nukentėjusios teisė prašyti priteisti mažesnę sumą nei ji patyrė išlaidų; taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų komplektiškumą, bei į formuojamą teismų praktiką civilinėse bylose, kai taikomos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijais, bei atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, bei tenkintų civilinių ieškinių dydį, iš kaltinamosios D. G. išieškotina nukentėjusiajai D. A. 3000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105, 106, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendė:

D. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiųjų G. A. ir D. A., visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo G. A. įstatyminės atstovės D. A. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios D. G. priteisti nukentėjusiajam G. A. 2000,00 Lt (du tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos, nukentėjusiajai D. A. 200,00 Lt (du šimtus litų 00 ct) neturtinės žalos ir 72,25 Lt (septyniasdešimt du litus 25 ct) turtinės žalos.

Išieškoti iš kaltinamosios D. G. nukentėjusiajai D. A. 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.