- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-12
- Bylos Nr.
- AN2-321-923/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00015-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. A.
- Institucija
- Birštono savivaldybės administracija
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. atstovo advokato E. L. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. spalio 6 d. nutarties, kuria R. A. skundas dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2022 m. balandžio 22 d. nutarimo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. A. (toliau – R. A.) Institucijos 2022 m. balandžio 22 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-12-ANR_N-1-2022 pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį. Nutarime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. AV-396 „Dėl administratoriaus daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektams administruoti skyrimo“ (toliau – Įsakymas) 2.1. papunkčiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) (toliau – Bendrovė) buvo įpareigota per 30 kalendorinių dienų (nuo Įsakymo dienos (t. y. iki 2021 m. gruodžio 3 d.)) perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Įsakymo 1 punkte nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo administravimo dokumentus bei remontui sukauptas lėšas. Įsakymas 2020 m. lapkričio 5 d. išsiųstas Bendrovės bendruoju el. paštu (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 18 d. papildomai įsakymas persiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). Dėl daugiabučio namo perdavimo pakartotinai kreiptasi 2022 m. vasario 8 d. raštu Nr. (6.17.Mr.)-SR-0184, po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad Bendrovė nevykdo įpareigojimo, tačiau Bendrovė nepateikė jokio atsakymo. 2022 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija raštu Nr. (6.17.Mr.)-SR-0250 pareikalavo iki 2022 m. kovo 18 d. atlikti daugiabučio namo administravimo procedūras, tačiau Bendrovė nepateikė jokio atsakymo. Laikytina, kad Bendrovės vadovo pareigas einanti M. G. žinojo apie Įsakymą ir buvo suteikta pakankamai laiko įvykdyti Įsakyme pateiktą įpareigojimą, todėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2022 m. kovo 30 d. raštu Nr. (6.17.Mr.)-SR-0389 kreipėsi į Bendrovę dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo bei atsakingo asmens duomenų pateikimo, tačiau Bendrovė nepateikė jokio atsakymo. R. J. asmenų registro duomenimis, 2022 m. balandžio 7 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) išsiųstas šaukimas atvykti į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo (toliau – Šaukimas). Papildomai 2022 m. balandžio 12 d. Šaukimas pasirašytinai įteiktas Bendrovės atstovei R. A.. 2022 m. balandžio 13 d. Bendrovės vadovė M. G. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) siųstame laiške nurodė, kad už Įsakymo įpareigojimo vykdymą yra atsakinga R. A., gimusi (duomenys neskelbtini). Protokolo surašymo metu pateiktas 2022 m. vasario 28 d. įgaliojimas. Įvertinus pateiktą įgaliojimą, nustatyta, kad R. A. yra atsakinga už Įsakymo įpareigojimo vykdymą (sukauptų lėšų ir namo administravimo dokumentų perdavimą naujai paskirtam administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau šis įpareigojimas iki 2022 m. balandžio 22 d. nėra įvykdytas. Įvertinus administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas ir reikšmės tyrimui teisingai atlikti turinčias aplinkybes, nustatyta, kad įgaliotas asmuo R. A., kuris yra atsakingas už Įsakymo 2.1. papunkčio vykdymą, t. y. sukauptų lėšų ir namo administravimo dokumentų perdavimą naujai paskirtam administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo neveikimu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
2. Dėl Institucijos 2022 m. balandžio 22 d. Nutarimo R. A. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi atmestas.
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui R. A. atstovas advokatas E. L. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį ir R. A. skundą dėl Institucijos 2022 m. balandžio 22 d. nutarimo panaikinimo tenkinti, administracinę nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Tiek Institucijos 2022 m. balandžio 22 d. Nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad Įsakymo teisėtumo klausimas negali būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, tačiau vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, toks Įsakymo teisėtumas yra ginčijamas bendrosios kompetencijos teisme. Savivaldybės institucijos paskirto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklai (jo teisėms ir pareigoms naudos gavėjų atžvilgiu) mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju, turto administravimo teisiniai santykiai, nors įforminami administraciniu aktu (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – jie išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu.
3.2. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu procedūra atlikta nesilaikant teisinio reguliavimo, nepagrįstai neatlikus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakyme Nr. D1-251 dėl „Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nurodytos pareigos. Daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorius (toliau – Administratorius) nebuvo informuotas dėl gyventojų pateikto prašymo inicijuoti administratoriaus skyrimo (keitimo) procedūrą ir tuo pagrindu organizuojamą Objekto butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl Administratoriaus keitimo. Apie balsavimą raštu nebuvo paskelbta nei Institucijos internetinėje svetainėje, nei daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) laiptinėse ar kitose butų ir kitų patalpų savininkams gerai prieinamose bendrojo naudojimo patalpose įrengtose skelbimų lentose. Tokiu būdu Institucija pažeidė jai teisės aktais kylančią pareigą teisėtai ir tinkamai organizuoti daugiabučio ((duomenys neskelbtini)) butų savininkų balsavimą raštu. Jokių įrodymų, paneigiančių tokią išvadą, byloje nėra. Tokios aplinkybės kelia pagrįstas, stiprias bei motyvuotas abejones dėl balsavimo faktinio egzistavimo, tuo labiau dėl jo teisėtumo. Svarstytina, ar apie tokį balsavimą raštu iš vis pranešta likusiems nebalsavusiems butų ir kitų patalpų savininkams.
3.3. Daugiabučio ((duomenys neskelbtini)) butų ir kitų patalpų savininkai sprendimą pakeisti Administratorių priėmė nesušaukę susirinkimo, o atlikę balsavimą raštu. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad minėtame daugiabutyje yra 33 gyvenamosios paskirties patalpos, suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai – butai. Atsižvelgus į teisinį reguliavimą bei daugiabučio butų skaičių, darytina aritmetinė išvada, kad dauguma yra laikytina surinkta tik tuo atveju, kai raštu balsuoja bent 17 butų ir kitų patalpų savininkų. Vadovaujantis Institucijos pateiktu 2020 m. lapkričio mėnesio balsavimo raštu dokumentu yra akivaizdu, kad reikalinga dauguma balsavimu nėra pasiekta. Suskaičiavus nurodyto daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų balsus gaunamas rezultatas yra tik 9 balsai, dėl ko, nepasiekus reikalingos daugumos, toks balsavimas laikomas neturinčiu teisinių pasekmių.
3.4. CK 4.84 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo. Nagrinėjamu atveju anksčiau nurodytas teisinis reguliavimas netaikomas, kadangi remiantis 2016 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-218, Administratorius paskirtas vykdyti jam tenkančias funkcijas iki 2021 m. liepos 19 d. Balsavimas raštu įvyko 2020 m. lapkričio mėnesį, dėl ko darytina išvada, kad iki termino pabaigos buvo likę daugiau nei 6 mėnesiai (apytiksliai 9 mėnesiai), todėl teisėtam sprendimui reikėjo priimti balsų daugumos, o ne 1/5 daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų balsų. Institucija, priimdama Įsakymą, vadovavosi būtent šiuo balsavimo raštu faktu. Vadovaujantis teisiniu principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė), Įsakymas priimtas dėl neteisėto balsavimo raštu, taip pat yra neteisėtas, teisiškai nepagrįstas bei pažeidžiantis teisingumo principą, todėl toks Įsakymas negali sukurti teisinių pasekmių ir yra naikintinas. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, Įsakymo pripažinimas neteisėtu turi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui bei turės įtakos dėl skundžiamo Institucijos Nutarimo ir R. A. paskirtos nuobaudos pagrįstumo. Panaikinus Įsakymą, teisiškai panaikinamas ir R. A. galimai netinkamas Įsakyme suformuluoto reikalavimo vykdymas, dėl ko administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutrauktina.
3.5. Nagrinėjamu atveju R. A. galimai neleistinus veiksmus nagrinėjo, tyrė, surašė administracinio nusižengimo protokolą bei jo pagrindu priėmė Nutarimą vienas pareigūnas – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vyriausiasis viešosios tvarkos specialistas I. A. (toliau – I. A.). Priimant Nutarimą pažeistas ANK 615 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvus teisinis reglamentavimas, dėl ko kyla pagrįstų prielaidų dėl pareigūno neobjektyvumo, nešališkumo ir išorinės pareigūno veiksmų kontrolės, renkant bei tiriant įrodymus, nebuvimo. Institucijos 2022 m. balandžio 22 d. nutarimas priimtas pažeidžiant ANK 615 straipsnio 3 dalies bei 569 straipsnio 4 dalies nuostatas.
3.6. Nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nesivadovavo administracinio proceso teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika, todėl tiek Nutarimas, tiek skundžiama nutartis priimti nepagrįstai ir nemotyvuotai, neišaiškinat R. A. veiksmų kvalifikavimui esminių aplinkybių. Institucija, tirdama R. A. veiksmus, neatliko Institucijai taikomos pareigos – ištirti visas, apeliantės veiksmų kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes: 1) nesiaiškino R. A. galimai administracine tvarka neleistinų veiksmų atlikimo aplinkybių, Nutarime tik nurodydama teisės aktus bei chronologine tvarka išdėstydama Institucijos raštus; 2) Institucija netyrė dėl kokių priežasčių R. A., galimai, neatliko jai numatytos pareigos, t. y. kokių tikslų siekė, kokios buvo paskatos, ar veiksmus atliko savo valia ar ne; 3) Institucija neanalizavo bei nenustatė kokia buvo R. A. kaltė, jos forma, turinys; 4) Institucija netyrė ar R. A. turėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn už pavienius administracinius nusižengimus ar už vieną tęstinį nusižengimą. Tokios aplinkybės lemia prielaidą, kad Nutarimas surašytas itin formaliai bei neatitinkant teisingumo principo keliamų standartų. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių, išskyrus kaltės formą, skundžiamoje nutartyje nepasisakė, t. y. nebuvo aktyvus ir neatliko teismui tenkančios pareigos detaliai ištirti R. A. veiksmus, kuriuose, galimai, yra administracinio nusižengimo požymių. Tokiu būdu byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta formaliai, nesigilinant į bylos faktines detales, tikrąją R. A. kaltę bei nenustatant ar apeliantė turėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn už pavienius administracinius nusižengimus ar už vieną tęstinį nusižengimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovė advokatė E. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. R. A. atstovo advokato E. L. skundas atmetamas.
6. Pagal 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apygardos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad R. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
8. Kaip matyti iš skundo apygardos teismui turinio, R. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad Įsakymo teisėtumo klausimas negali būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi Įsakymas Lietuvos Respublikos administracinių ginčų tvarkos įstatymo ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųstas, kas reiškia, jog Įsakymas yra galiojantis, teisėtas ir apeliantei privalomas. Skunde apeliantės atstovas nurodo, kad sprendimas pakeisti Administratorių priimtas nesušaukus susirinkimo, o atlikus balsavimą raštu, o ši procedūra atlikta nesilaikant teisinio reguliavimo, t. y. apie rengiamą balsavimą nebuvo paskelbta organizatoriaus interneto svetainėje ir daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėse ar skelbimų lentose, Administratorius nebuvo informuotas apie gyventojų prašymą inicijuoti administratoriaus skyrimo (keitimo) procedūrą, sprendimui priimti nebuvo balsų daugumos.
9. Atmetant šiuos apeliacinio skundo argumentus visų pirma pažymėtina, kad apeliantės atstovas skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-378/2015, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje nutartyje buvo sprendžiamas administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, teisėtumo klausimas pagal pareiškėjos pareikštus reikalavimus: pripažinti neteisėtu ir panaikinti direktoriaus įsakymą bei atkurti pareiškėjai teisę administruoti daugiabučius namus, t. y. sprendžiamas viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto – Įsakymo teisėtumo klausimas administracine teisena pagal pareikštus reikalavimus.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucijos 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. AV-396 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkių bendrosios nuosavybės administratoriumi penkiems metams. Šio įsakymo 2.1. papunkčiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigotas per 30 kalendorinių dienų (nuo Įsakymo priėmimo dienos) perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Įsakymo 1 punkte nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo administravimo dokumentus bei remontui sukauptas lėšas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Įsakymo kopija ne kartą siųsta Bendrovei ar atsakingiems asmenims, taip pat, į Bendrovę ne kartą kreiptasi raštu, tačiau jokių veiksmų iš Bendrovės pusės atlikta nebuvo. R. J. asmenų registro duomenimis, 2022 m. balandžio 7 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) išsiųstas šaukimas atvykti į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Papildomai 2022 m. balandžio 12 d. šaukimas pasirašytinai įteiktas Bendrovės atstovei R. A.. 2022 m. balandžio 13 d. Bendrovės vadovė M. G. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) siųstame laiške nurodė, kad už Įsakymo įpareigojimo vykdymą yra atsakinga R. A., gimusi (duomenys neskelbtini) Institucijos 2022 m. balandžio 22 d. Nutarimu R. A. pripažinta kalta pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde apylinkės teismui R. A. prašė panaikinti Institucijos 2022 m. balandžio 22 d. Nutarimą ir bylą grąžinti Institucijai, tačiau reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo ji nebuvo suformulavusi, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atsisakė vertinti Įsakymo, kuris, apeliantės atstovo teigimu, yra neteisėtas, teisėtumo klausimą. Pati apeliantė taip pat neneigia tos aplinkybės, kad ji Įsakymo neįvykdė, tačiau tokius savo veiksmu argumentuoja įsitikinimu, jog šis Įsakymas yra neteisėtas ir priimtas nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. A., nesutikdama su Įsakymu, atitinkama tvarka kreipėsi prašydama išspręsti klausimą dėl šio Įsakymo teisėtumo, todėl jis yra galiojantis bei teisėtas ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu – privalomas visiems savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad R. A. veiksmuose yra visi ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėčiai būdingi elementai ir ji pagal šį straipsnį nubausta pagrįstai. Pažymėtina tai, kad atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, dėl skundo argumentų, susijusių su Įsakymo priėmimo procedūromis, teismas išsamiau nepasisako.
11. Skunde taip pat nurodoma, kad priimant Nutarimą pažeistas ANK 615 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvus teisinis reglamentavimas, dėl ko kyla pagrįstų prielaidų dėl pareigūno neobjektyvumo, nešališkumo ir išorinės pareigūno veiksmų kontrolės, renkant bei tiriant įrodymus, nebuvimo. ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Kaip matyti iš aptariamos normos, joje nurodoma, kad tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo, tačiau, priešingai nei teigiama skunde, ši teisės norma nėra imperatyvi ir tas pats pareigūnas gali sudaryti administracinio nusižengimo protokolą bei priimti administracinio nusižengimo nutarimą. Aptariamu reglamentavimu nustatytos tam tikros išimtys, kai tas pats pareigūnas gali atlikti minėtame straipsnyje numatytus veiksmus. Byloje esantis 2021 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. AP-134 dėl įgaliojimų suteikimo I. A. patvirtina, kad Institucijos direktorė šiuo įsakymu įpareigojo I. A., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracinės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiąjį viešosios tvarkos specialistą, pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei nagrinėti administracinių nusižengimų bylas pagal ANK 505 straipsnį. Vien tai, kad tas pats pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą bei priėmė Nutarimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareigūnas buvo šališkas. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios pareigūno suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Tai, kad nagrinėjamu atveju priimtas skundą padavusio asmens netenkinantis sprendimas, savaime nepatvirtina šį sprendimą priėmusio pareigūno šališkumo. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ANK 615 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeistos nebuvo.
12. Skunde apeliantės atstovas nurodo, kad atliekant tyrimą nebuvo atlikta Institucijai taikoma pareiga – ištirti visas, R. A. veiksmų kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, t .y., kad protokolas turi esminių trūkumų, dėl ko tiek Institucijos Nutarimas, tiek skundžiama nutartis priimti nepagrįstai, nemotyvuotai, nesiaiškinant apeliantės veiksmų kvalifikavimui esminių aplinkybių: 1) nesiaiškino R. A. galimai administracine tvarka neleistinų veiksmų atlikimo aplinkybių, Nutarime tik nurodydama teisės aktus bei chronologine tvarka išdėstydama Institucijos raštus; 2) Institucija netyrė dėl kokių priežasčių R. A. galimai neatliko jai numatytos pareigos, t. y. kokių tikslų siekė, kokios buvo paskatos, ar veiksmus atliko savo valia ar ne; 3) Institucija neanalizavo bei nenustatė kokia buvo R. A. kaltė, jos forma, turinys; 4) Institucija netyrė ar R. A. turėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn už pavienius administracinius nusižengimus ar už vieną tęstinį nusižengimą.
13. Aplinkybė, kodėl pareiškėja neatliko jai numatytos pareigos (nevykdė Įsakymo) nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą. Tam, kad kiltų administracinė atsakomybė, turi egzistuoti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, kas nagrinėjamu atveju ir nustatyta, t. y. nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina, kad R. A. nevykdė Įsakymo, kas pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį yra ANK uždrausta veika, kuri patenka į ANK 505 straipsnio 1 dalį. Vien tai, kad apeliantė mano, jog minėtas Įsakymas yra neteisėtas, nesudaro pagrindo jai šio Įsakymo nevykdyti ir jos administracinės atsakomybės neeliminuoja. Skunde taip pat teigiama, kad Institucija neanalizavo bei nenustatė kokia buvo R. A. kaltė, jos forma, turinys. ANK 618 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Kaip matyti iš byloje esančio Institucijos 2022 m. balandžio 22 d. nutarimo, jame yra nurodytos visos anksčiau aptartos ANK 618 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės, Įstatymų leidėjas neįtvirtino, kad nutarime turi būti nurodoma kaltė, jos forma, turinys ar baudžiama už pavienius ar vieną tęstinį nusižengimą. Administracinė atsakomybė kyla tik esant visiems administracinio nusižengimo sudėties elementams, tarp kurių yra ir kaltė, todėl nutarimo priėmimas ir administracinės nuobaudos skyrimas reiškia, kad R. A. kaltė įvertinta tinkamai.
14. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju R. A. pagrįstai pripažinta kalta pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Skunde apygardos teismui nurodomos aplinkybės, jau įvertintos pirmosios instancijos teisme, priimant skundžiamą nutartį. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos nutarties motyvus, nėra pagrindo tenkinti R. A. atstovo apeliacinį skundą, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartį nepakeistą ir R. A. atstovo advokato E. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.