- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-583-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04111-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- L. K., notaras T
- Kategorijos
- 2.3.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. K. (I. K.) ieškinį atsakovei J. K. dėl nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – L. K. ir notaras T. P. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas I. K. 2014 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono 3 notarų biuro notaro T. P. V. 2014-06-17 išduotą nuosavybės teisės liudijimą dalyje, kurioje patvirtinta, jog ½ gyvenamojo namo, ½ ūkinio pastato, ½ kitų statinių (inžineriniai, šulinys), ½ kitų statinių (inžineriniai, lauko tualetas), esančių (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise atsakovei J. K. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad notaras 2014-06-17 išdavė nuosavybės teisės liudijimą, kuriuo patvirtino, jog J. K. yra pergyvenusi sutuoktinį Č. K., mirusį (duomenys neskelbtini), ir jai priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Likusią ½ mirusiajam Č. K. nuosavybės teise priklausančio turto notaras padalino mirusiojo vaikams (ieškovui ir trečiajam asmeniui L. K.) bei atsakovei pagal įstatymą priklausančiomis dalimis. Nuosavybės teisės liudijimas yra neteisėtas, kadangi juo buvo padalintas ne tik sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (žemės sklypas), tačiau ir asmenine mirusiojo Č. K. nuosavybe buvęs turtas (pastatai). Ieškovas nurodė, jog sutuoktiniai Č. K. ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo metu žemės sklypas priklausė valstybei, o 2004-11-05 sutuoktiniai jį įsigijo pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Tuo tarpu žemės sklype esantys pastatai, išskyrus ūkinį pastatą, dar iki santuokos sudarymo priklausė Č. K. asmeninės nuosavybės teise - jie buvo pradėti ir baigti statyti bei tinkamai įregistruoti viešame registre iki 1968 m.
Atsiliepimas
Atsakovė J. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gyvenant santuokoje sutuoktiniai visą užgyventą turtą laikė bendrąja jungtine nuosavybe, kartu jį valdė, turto pagerinimui ir išplėtimui naudojo bendras šeimos lėšas ir nereikalavo įstatymų nustatyta tvarka dalį bendrai valdomo turto pripažinti asmenine bet kurio sutuoktinio nuosavybe. 2004-12-22 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje statiniai, esantys žemės sklype, liko neaptarti, tačiau statinius ištiko pagrindinio daikto (žemės sklypo) likimas (CK 4.14 str. 1 d.). Atsakovė nurodė, jog 1967-11-28 statinio priėmimo naudoti aktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui buvo pateiktas tik 2003-11-07 bei pastarojo akto ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2003-11-06 pažymos pagrindu 2003-11-19 gyvenamasis namas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl pastatai ir kiti statiniai buvo įregistruoti po santuokos sudarymo, o ne iki 1968 m., ir yra laikytini bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo L. K. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti, o notaras T. P. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino negaliojančiu Vilniaus rajono 3 notarų biuro notaro T. P. V. 2014-06-17 išduotą nuosavybės teisės liudijimą dalyje, kurioje patvirtinta, jog ½ gyvenamojo namo, ½ ūkinio pastato, ½ kitų statinių (inžineriniai, šulinys), ½ kitų statinių (inžineriniai, lauko tualetas), esančių (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise atsakovei J. K.. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis 1969 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksu, teismas padarė išvadą, jog gyvenamasis namas, kiti statiniai (inžineriniai, šulinys), ūkinis pastatas, kiti statiniai (inžineriniai, lauko tualetas) buvo mirusiojo Č. K. asmeninė nuosavybė. Šie statiniai negali būti laikomi žemės sklypo priklausiniais, todėl jų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti CK 4.14 straipsnio 1 dalies. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas buvo pagerintas - padidėjo gyvenamojo namo plotas, pakeistas namo stogas, langai, pristatytas namo verandos antras aukštas, tačiau šių pagerinimų mastas, atsižvelgiant į laikotarpį, kurio eigoje gyvenamasis namas buvo gerinimas – 42 metai, teismo vertinimu, buvo menkas, neesminis, ir nesudarė pagrindo spręsti, kad buvo sukurtas naujas nuosavybės teisės objektas, ir atitinkamai gyvenamojo namo bei kitų statinių pripažinti bendrąja jungtine Č. K. ir atsakovės nuosavybe (CK 3.90 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. K. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad
1) teismas, analizuodamas, ar ginčo pagerinimai laikytini esminiais, rėmėsi statybos teisės aktuose apibrėžta rekonstrukcijos samprata, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojamas gerinamo turto ir pagerinimų vertės santykis. Tai yra esminė pirmosios instancijos teismo klaida, lėmusi klaidingas teismo išvadas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iki santuokos sudarymo Č. K. buvo pastatęs tik vieno aukšto namą, tuo tarpu po pagerinimų gyvenamasis namas ne tik padidėjo apie 60 procentų pagal savo naudingąjį ir bendrąjį plotą (atitinkamai nuo 62,02 kv. m iki 99,03 kv. m, nuo 49,71 kv. m iki 76,80 kv. m), bet ir padidėjo visas jo bruto plotas (nuo 104,05 kv. m iki 154 kv. m), iš kurio net 90,98 kv. m yra naujai įrengta mansarda ir naujai pastatyti priestatai dėl sutuoktinių atliktų pagerinimų. Teismas detaliai neanalizavo visų šių įrodymų, akivaizdžiai liudijančių, kad namas pagal vertę yra pagerintas iš esmės.
2) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė, kad namo pagerinimai buvo atlikti sutuoktinių ar jos pačios asmeninėmis lėšomis, todėl CK 3.90 straipsnio 1 dalis netaikytina. Atsakovė šią aplinkybę įrodinėjo liudytojos R. T. parodymais, tačiau teismas jų net nevertino – be jokios analizės tik konstatavo, jog liudytojų parodymai atmestini kaip prieštaringi. Ši liudytoja teisme nurodė, jog atsakovė su savo sutuoktiniu įrengė mansardą, pastatė visus priestatus, pakeitė stogą, langus, duris, įrengė katilinę, pakeitė namo fasadinę dalį; šeima visus statybai skirtus pinigus laikė bendrai, jais daugiausiai disponavo atsakovė, nes jos sutuoktinis nevengė alkoholinių gėrimų. Ieškovas (sutuoktinių sūnus) 2003 metais buvo tik 26 metų amžiaus, o jo įrodinėjamas tariamas prisidėjimas prie namo pagerinimų grindžiamas paimta paskola po 2003 m., kada Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuoti sutuoktinių bendromis jėgomis atlikti ginčo gyvenamojo namo pagerinimai. Todėl objektyviai niekaip negali būti, kad ieškovas būtų prisidėjęs prie namo pagerinimų. Ieškovas teisme pripažino, kad paskolos pinigus panaudojo savo gyvenamųjų patalpų einamajam remontui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas I. K. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad atsakovė, byloje įrodinėdama pastato vertės pasikeitimus ir nuosavybės teisinio režimo pasikeitimą iš asmeninės į bendrąją sutuoktinių nuosavybę, iš esmės pripažįsta, kad nurodomų objektų savininku nuo jų pastatymo ir įregistravimo momento buvo Č. K.. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie bendras su sutuoktiniu pagerinimams naudotas lėšas. Nuo 1967 m., kai buvo pastatytas ginčo namas, atlikti namo pakeitimai yra susiję ne su namo pagerinimu, o su jo išlaikymu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovas ir atsakovė įpareigoti byloje pateikti papildomus įrodymus aplinkybei, ar atlikti namo pagerinimai yra esminiais, nustatyti. Ieškovui ginčijant pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pagerinimai yra per menki, kad juos būtų galima traktuoti esminiais, atsakovei buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus aplinkybei, jog namas pagal vertę yra pagerintas iš esmės, t.y. duomenis, koks yra namo pagerinimų ir likusios namo dalies, kuri buvo pastatyta Č. K. iki santuokos, santykis turtine išraiška, taip pat namo priklausinių pagerinimų santykis turtine išraiška. Nurodyta, kad ieškovas taip pat turi teisę teikti įrodymus aplinkybei, kokiomis lėšomis ir kieno lėšomis buvo atliekami namo pagerinimai, pagrįsti, bei įrodymus, koks yra turtinis namo ir jo priklausinių pagerinimų santykis su buvusia namo ir priklausinių verte.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus ( b.l.64-65, t. II), nurodė, jog turto pagerinimas, kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, reikalauja atskiros teisminės procedūros, kurios metu šalys turėtų įrodyti, kokia apimtimi ir būdu pagerino konkretų daiktą. Šioje byloje negali būti išspręsti klausimai, kas ir kiek prisidėjo prie ginčo objekto pagerinimo, kadangi įrodinėjamos visiškai kitos aplinkybės, t.y. nuosavybės teisės liudijimo išdavimas. Nurodė, kad ieškovas su savo šeima gyvena ginčo name. Visi šeimos nariai pagal galimybes prisidėjo prie namo išlaikymo, jį remontavo. Atsakovė atsikraustė į jau baigtą statyti namą, kuris buvo tinkamai įregistruotas pagal tuo metu galiojusią tvarką. Ieškovas pateikė įrodymus apie išlaidas namo išlaikymui , įrodymus apie išlaidas ( 80 Eur ) atstovo pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus ( b.l.75-77, t. II), kuriuose nurodė, kad teikia specialisto T. E. išvadą, kurioje nurodyta, kad didžioji dalis gyvenamojo namo pakeitimų buvo atlikti laikotarpyje iki 1983 m. Nurodė, kad neatsirado turto vertinimo specialisto, galinčio patiekti tikslesnį namo pagerinimų vertinimą, kad nėra jokių duomenų apie gyvenamojo namo vertinimą iki atsakovės santuokos. Nurodė, kad namo pagerinimai buvo vykdomi iš atsakovės ir Č. K. lėšų, atsakovė dirbo VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nurodė, kad ieškovas paskolą paėmė tik 2013 m., todėl niekaip negalėjo prisidėti prie esminių namo pagerinimų, atliktų iki 1983 m.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo objektas- gyvenamas namas buvo pagerintas - padidėjo gyvenamojo namo plotas, pakeistas namo stogas, langai, pristatytas namo verandos antras aukštas, šie pagerinimai galėtų būtų traktuojami gyvenamojo namo rekonstravimu, tačiau atsižvelgia į laikotarpį, kuriuo gyvenamas namas buvo gerinamas - 42 metus, ir daro išvadą, kad šie pagerinimai per menki, kad būtų laikomi esminiais. Kolegija daro išvadą, kad toks vertinimas yra nepagrįstas, tai, kad namas buvo gerinamas ilgą laiką, negali būti pagrindu daryti išvadai apie pagerinimų mąstą, tai nėra pagrindu vertinti pagerinimus esminiais ar neesminiais, per kokį laiką jie buvo atlikti. Tik pagerinimų apimtis ir turtinė vertė gali nulemti išvadą, ar name per tam tikrą laikotarpį atlikti pagerinimai yra esminiais. Pripažintina, kad pakankamų įrodymų dėl šios aplinkybės byloje šalys nepateikė, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, ar pagerinimai yra esminiais, ar negali būti pripažinti tokiais. Nesant pagrindo daryti išvadai apie pagerinimų mąstą, teismas patenkino ieškinį pagrįstai, padaręs išvadą, ar pagal turimus duomenis apie turto savininkus, notaras turėjo atsisakyti išduoti nuosavybės teisės liudijimą atsakovei.
Notaras atsakovei išduotame nuosavybės teisės liudijime nurodė, kad nuosavybės teisės Č. K. įregistravimo pagrindas yra apylinkės seniūnijos pažymėjimas, išduotas 2003-11-06 ir statinio priėmimo naudoti aktas, surašytas 1967-12-28. Pateiktoje Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2003-11-06 pažymoje, adresuotoje VĮ Registrų centrui ( b.l.43, t. I), nurodyta, kad ūkinėje knygoje Nr. 5, asmeninės sąskaitos Nr. 497, įrašyta Č. K. nuosavybės teise įregistruotas namas, (inv. Nr. 41-28138), ūkio pastatai, rūsys bei kiemo statiniai. Išduotame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ( t. I, b. l. 47-51) nurodyta, kad pastato-gyvenamojo namo, pastato-ūkinio pastato, šulinio, lauko tualeto statybos pabaigos metai yra 1967, 1968. Notaras turėjo pareikalauti iš atsakovės pateikti duomenis, kada (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinėje knygoje buvo įregistruota Č. K. nuosavybės teisė į namą, remiantis šia pažyma daryti išvadą, kada ir kam atsirado nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą ir dalį ūkio pastatų, ir tik tuo atveju, jei būtų pateikti duomenys, kad nuosavybės teisės Č. K. ūkinėje knygoje buvo įregistruotos į nekilnojamąjį turtą jau esant santuokoje, išduoti nuosavybės teisės liudijimą atsakovei į ½ dalį bendro turto, įgyto jiems santuokoje. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nesant duomenų apie tai, kad turtas Č. K. nuosavybės teisėmis buvo įregistruotas jam ir atsakovei gyvenant santuokoje, t.y. po 1971-09-18 d., notaras padarė išvadą, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir tuo pagrindu išdavą Nuosavybės teisės liudijimą atsakovei J. K.. Nuosavybės teisės liudijimas, išduotas nesant duomenų apie tai, kad nuosavybės teisės į gyvenamą jį namą ir kitus pastatus J. K. ir Č. K. atsirado jiems gyvenant santuokoje, nebuvo pagrindo išduoti atsakovei nuosavybės teisės liudijimą.
Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalis numato, jog nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Notariato įstatymo 2 straipsnio pagrindu notaras veikia valstybės vardu ir vadovaudamasis įstatymais. Jis užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras turi pareigą patvirtinti neginčijamus fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisių interesų apsaugą ir dėl to jis turi patikrinti, ar pateikti visi dokumentai apie sutuoktinių turėtą bendrą turtą, taip pat turi teisę išreikalauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų žinias ir dokumentus, reikalingus notariniams veiksmams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-589/2013 ir 3K-3-219/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-18/2014).
Kaip matyti iš šioje byloje pareikšto ieškinio, tarp paveldėtojų kilo ginčas dėl atsakovės subjektinės teisės į dalį turto, todėl notaro pareiga buvo atsisakyti tvirtinti nuosavybės teises į ½ dalį turto, registruoto mirusio sutuoktinio vardu atsakovei. Tretysis asmuo notaras T. P., V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ūkinėje knygoje įrašai apie pastatų registraciją galėjo būti padaryti ne anksčiau, kaip 1998 m., t.y. atsakovei jau gyvenant santuokoje su Č. K., tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti įrodymais, todėl pripažintina, kad notaras neturėjo pagrindo, nesant duomenų apie tai, kada pastatai buvo įregistruoti Č. K. vardu ūkinėje knygoje, daryti išvadą, kad jie buvo įregistruoti jam gyvenant santuokoje su atsakove J. K..
Ginčas tarp šalių dėl turto dalies, kuri priklauso kiekvienam iš paveldėtojų, gali būti nagrinėjamas teismine tvarka, panaikinus nuosavybės teisės liudijimą, išduotą J. K., tačiau šioje byloje, nesant reikalavimo nustatyti paveldėto turto dalį į ½ dalį turto, į kurį išduotas nuginčytas nuosavybės teisės liudijimas, negali būti nagrinėjamas.
Ieškovas pateikė įrodymus apie turėtas išlaidas 150 Eur ( b.l. 41, t. II) ir 80 Eur ( b.l. 72, t. II ) atstovo – advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, jos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš apeliantės ieškovui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui I. K. ( a(duomenys neskelbtini)) iš atsakovės J. K. ( a/k (duomenys neskelbtini) 230 Eur išlaidų, turėtų atstovavimo išlaidoms apmokėti, atlyginimą.