Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Jurgitai Baškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G.N. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Paaiškino, kad A.S. neįgalia buvo nuo gimimo, jai reikėjo kitų žmonių priežiūros, tačiau dokumentų, patvirtinančių A.S. negalią nuo vaikystės nėra, išskyrus 1962 m. rugpjūčio 4 d. išduotą pažymą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. VPE_SP1-2996 „Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją A.S.“ ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. (10.12)SI-35578 „Dėl 2018 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. VPE-SP5-313“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimu būdama paskirta A.S., gimusios (duomenys neskelbtini), globėja, pareiškėja kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių su 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. prašymais (b.l. 40-43) A.S. skirti našlaičių pensijas už (duomenys neskelbtini) mirusį tėvą J.S. ir (duomenys neskelbtini) mirusią motiną A.S.

VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. VPE-SP5-313 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo našlaičių pensiją“ (b.l. 56) nuspręsta A.S. neskirti našlaičių pensijos, kadangi ji neatitinka Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nes Lietuvos valstybės istorijos archyvas raštu Nr. (P1-3002)P2-5770-(8.19) informavo, jog A.S. gimimo duomenų nerasta, o Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto Socialinio aprūpinimo skyriaus gydytojų darbinės ekspertizės komisijos 1962 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo akto išrašas prie pažymėjimo Nr. 070380 patvirtina, kad A.S. invalide pripažinta 1962 m. rugpjūčio 4 d.. Taip pat pažymėta, kad A.S. neatitinka Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 13 punkto 13.3 punkto reikalavimų, nes Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra duomenų apie A.S. tėvą (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), nepateiktas gimimo liudijimas arba gimimo įrašus liudijantys išrašai (kopijos, nuorašai).

VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. VPE_SP1-2996 (b.l. 7) nuspręsta neskirti A.S. valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos, kadangi ji neatitinka Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5734 „Dėl atsisakymo skirti našlaičių pensijas“ (b.l. 5-6) VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. VPE-SP5-313 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo našlaičių pensiją“ ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. VPE_SP1-2996 ir pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas, 2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2512 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d., t.y. skundžiamų sprendimų priėmimo metu) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtinti Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog našlaičių pensiją turi mirusiojo (paskelbto mirusiu) vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo nedarbingais ar iš dalies darbingais (invalidais) dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai).

Pažymėtina, jog pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalį teisė gauti našlaičių pensiją vyresniems nei 18 metų mirusiojo vaikams buvo siejama su pripažinimo invalidais (iki 2005 m. liepos 1 d.) momentu nuo vaikystės po 18 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kurią jiems sukako 24 metai ir buvimu nedarbingu ar iš dalies darbingu (invalidu) nuo pripažinimo invalidais dienos sąlygomis.

Vertinant iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios ir nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatas matyti, jog teisė gauti našlaičių pensiją yra ribojama atitinkamu amžiumi, t.y. teisę gauti našlaičių pensiją turi ne visi nuo vaikystės neįgalūs asmenys, o tik tie asmenys, kurie nedarbingais ar iš dalies darbingais (invalidais) buvo pripažinti iki Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatyto amžiaus.

Konstitucinis Teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutarime dėl Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) atitikties Konstitucijai, išanalizavęs Pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, nustatė, jog pagal teisinį reglamentavimą neįgalumu (invalidumu) laikoma tokia asmens būklė, kuri yra nustatyta kompetentingų įstaigų; nei Pensijų įstatyme, nei kituose įstatymuose nebuvo nustatyta, kad asmens, sergančio atitinkama liga (-omis), tapimas invalidu konstatuojamas kitaip, nei kompetentingoms įstaigoms nustatant jam invalidumą (neįgalumą), t. y. invalidumą (neįgalumą) nustatančiai komisijai priėmus sprendimą dėl invalidumo fakto.

Be to, Konstitucinis Teismas nutarime akcentavo, jog Pensijų įstatyme nebuvo nustatyta, kad asmenys, kurie tapo invalidais po 18 metų, inter alia tapo invalidais po 18 metų dėl ligos ar traumos pasekmių, atsiradusių iki 18 metų, turi teisę gauti maitintojo netekimo pensiją (našlaičių pensiją), ir iš Konstitucijos valstybei nekyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį našlaičių pensija būtų skiriama neįgaliems (invalidams) tėvų netekusiems pilnamečiams asmenims. Tai, kad pagal iki 2004 m. balandžio 1 d. galiojusį poįstatyminį teisinį reguliavimą invalidumą nustatančios komisijos, nustatydamos invalidumą, galėjo nurodyti invalidumo priežastį „nuo vaikystės“, nereiškia, jog pagal tuo metu galiojusį Pensijų įstatymą tokie asmenys galėjo įgyti teisę į našlaičių pensiją, nes pagal šį įstatymą viena iš našlaičių pensijos gavimo sąlygų buvo reikalavimas „tapo invalidais iki 18 metų“, „pripažinti neįgaliaisiais (...) iki 18 metų“, kuris, kaip minėta, reiškia, kad invalidumą nustatančios komisijos sprendimas dėl invalidumo fakto turėjo būti priimtas, iki asmeniui sukanka 18 metų.

Konstitucinis Teismas konstatavo, jog įstatymų leidėjas, Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) nustatydamas, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi inter alia mirusiojo 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai), kurie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, nepakeitė iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusiame įstatyme nustatytos vienos iš sąlygų 18 metų ir vyresnių asmenų našlaičių pensijai gauti: invalidumą kompetentinga įstaiga turi nustatyti (pripažinti), iki asmeniui sukanka 18 metų, ir pripažino, jog Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kad teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai – 18 metų ir vyresni negalią turintys asmenys (invalidai), jeigu jie nebuvo pripažinti neįgaliaisiais (invalidais) iki 18 metų, neprieštarauja Konstitucijai.

Nors aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas kito, tačiau esminė sąlyga teisei į našlaičių pensiją kilti išliko ta pati, t.y. pripažinimo neįgaliu faktas, atitinkamai nustatant amžių, iki 18 metų <...>, iki 24<..>, po 24 metų, bet ne vėliau kaip iki 26 metų <..>.

Kadangi pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą teisės gauti našlaičio pensiją pripažinimui yra svarbus ne asmens susirgimo, o jo pripažinimo invalidu (neįgaliuoju) momentas, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar atsakovas teisingai nustatė A.S., gimusios (duomenys neskelbtini), pripažinimo invalidu (neįgaliuoju) momentą.

Nuostatų 4 punktas reglamentuoja, jog socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenų, turinčių teisę gauti šias išmokas, arba jų globėjų, jeigu asmenys pripažinti neveiksniais šioje srityje, ar jų įgaliotų asmenų prašymu. Prašymai teikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos ar kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis Nuostatų 6 punkte nurodytais dokumentais ir duomenimis. Priimant sprendimą dėl našlaičių pensijos skyrimo, kartu su Nuostatų 6 punkte nurodytais dokumentais, turi būti vertinami šie dokumentai (duomenys): mirties liudijimas, mirties įrašą liudijantis išrašas (kopija, nuorašas), jeigu duomenų apie asmens mirtį nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre, našlaičių gimimo liudijimai arba našlaičių gimimo įrašus liudijantys išrašai (kopijos, nuorašai), jeigu duomenų apie jų gimimą nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre <..>, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – ir NDNT) išduota darbingumo lygio pažyma (Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos iki 2005 m. liepos 1 d. išduota invalidumo pažyma), jeigu teisė gauti našlių ar našlaičių pensiją priklauso nuo asmens neįgalumo (invalidumo) (Nuostatų 13 punktas).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. VPE_SP1-2996 „Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją A.S.“ išvada, jog A.S. neatitinka Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies reikalavimų iš esmės buvo grindžiama Klaipėdos gydytojų darbingumo ekspertizės komisijos invalidumo pažymėjimu Nr. 070380 (b.l. 81), kuriame nurodyta, jog I grupės invalidumas visam laikui A.S. buvo nustatytas 1962 m. rugpjūčio 4 d., t.y. A.S. sulaukus 30 metų.

Byloje esantys Klaipėdos rajono vykdomojo komiteto pažymėjimas (b.l. 74), išrašai iš protokolo (b.l. 75-78), Klaipėdos rajono (miesto) socialinio aprūpinimo skyriaus vedėjo potvarkis (b.l. 79) negali būti laikytini Nuostatų 6 punkte nurodytais dokumentais, kurių pagrindu gali būti patvirtinamas asmens pripažinimo invalidu (neįgaliuoju) faktas.

Teigdama, jog A.S. invalidumas negalėjo būti nustatomas dėl tremties, Klaipėdos krašto aneksijos, pareiškėja tik patvirtina faktą, jog invalidumas A.S. nebuvo nustatytas anksčiau, t.y. laikotarpiu nuo 1932 m. liepos 14 d. iki 1962 m. kovo 3 d..

Kadangi kompetentingos institucijos, turėjusios teisę pripažinti asmenį neįgaliu (invalidu) sprendimo, priimto anksčiau nei 1962 m. rugpjūčio 4 d. išduota pažyma, byloje nėra, darytina išvada, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. sprendime Nr. VPE_SP1-2996 „Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją A.S.“ ir pagrįstai konstatuota, jog A.S. neatitinka Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. VPE_SP1-2996 „Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją A.S.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5734 „Dėl atsisakymo skirti našlaičių pensijas“ yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinimui pagrindo nėra.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (10.12)SI-35578 „Dėl 2018 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. VPE-SP5-313“, kuriuo buvo atsisakyta pagal pareiškėjos pateiktus papildomus dokumentus keisti sprendimą.

Pažymėtina, jog už (duomenys neskelbtini) mirusį tėvą J.S. atsisakyta skirti našlaičių pensiją A.S. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. VPE-SP5-313 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo našlaičių pensiją“ (b.l. 56).

VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. VPE-SP5-313 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo našlaičių pensiją“ “ išvada, jog A.S. neatitinka Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies reikalavimų, iš esmės buvo grindžiama Klaipėdos gydytojų darbingumo ekspertizės komisijos invalidumo pažymėjimu Nr. 070380 (b.l. 81), kuriame nurodyta, jog I grupės invalidumas visam laikui A.S. buvo nustatytas 1962 m. rugpjūčio 4 d., t.y. A.S. sulaukus 30 metų.

Kadangi VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. VPE-SP5-313 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo našlaičių pensiją“ nėra nuginčytas, o pareiškėja nepateikė naujų duomenų, kurie galėtų būti pagrindu VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. VPE-SP5-313 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo našlaičių pensiją“ pakeisti, skundas dalyje netenkintinas.

Netenkinus pagrindiniais laikytinų skundo reikalavimų panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. VPE_SP1-2996 ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (10.12)SI-35578, išvestinis reikalavimas įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių A.S. skirti našlaičių pensija netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.