Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį. -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. M. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent jis, 2015-07-17 apie 7 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent: konflikto su sugyventine S. A. metu, sudavė nukentėjusiajai S. A. ne mažiau nei tris smūgius abiejų rankų delnais per veidą, po to sugriebė nukentėjusią už plaukų, ištempė iš lovos ir spyrė kojomis ne mažiau nei penkis kartus nukentėjusiai per galvą ir ne mažiau nei vieną kartą į krūtinę, po to sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį kumščiu į veidą ir taip sukėlė nukentėjusiajai S. A. fizinį skausmą, pagal specialisto išvadą padarė veido sumušimą, pasireiškusi kraujosruvomis viršutiniame dešiniajame ir abiejuose kairės akies vokuose su akių junginių uždegimu bei nosies patinimu, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu, panaudojęs fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai S. A. fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Šiuo metu jis gyvena pas draugą A. M.. Vieną kartą per metus jis išvyksta į užsienį, dažniausiai į Daniją. Šiuo metu niekur neplanuoja išvykti. Maždaug 12 metų jis gyveno su sugyventine S. A. ir jų bendrais vaikais: A. A. ir A. A., adresu (duomenys neskelbtini). Po 2015-07-17 įvykusio konflikto, jis su S. A. nebegyvena. Minėtu adresu jie gyveno trijų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso jo buvusiai sugyventinei S. A.. 2015-07-17 apie 7.30 val. tame bute tarp jo ir S. A. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis pažadino šią ir pakvietė į virtuvę pasikalbėti, o ši nesikėlė. Jis pasakė, kad ši atiduotų jam jo tėvų auksinius žiedus, nes ši tuos žiedus pridavė į lombardą. S ėmė šaukti dukrą Anastasiją, kuri iš pradžių neišgirdo, o vėliau atėjo. Konflikto metu jis Ssudavė gal tris ar penkis kartus dešiniu delnu per veidą, po ko sugriebė ją už plaukų ir ištempė iš lovos. Kaip jis spardė sugyventinę, nepamena. Dukros ėmė šaukti, kad nemuštų Svetlanos, tada jis pasiėmė daiktus ir išėjo iš buto. Jis prieš dukras nesmurtavo, tikrai joms nesudavė nei vieno smūgio. Konflikto metu buvo blaivus. Anksčiau smurto faktų nebuvo, būdavo tik žodiniai konfliktai. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jis sugyventinės S. A. atsiprašė dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Papildomai parodė, kad konfliktas prasidėjo dėl auksinių žiedų, jis nesusitvardė ir sudavė S galimai tris smūgius delnais per veidą, sugriebė ją už plaukų ir galimai taip ištempė ją iš lovos, po ko į kambarį S kvietimu atėjo jų dukros A ir A. Jis nepamena, kad spardė S, bet buvo piktas, galėjo taip būti, kad jis spyrė jai penkis kartus, galimai spyrė per galvą ir krūtinę. Dar jis prisipažįsta, kad sudavė S kumščiu per veidą, bet to tiksliai nepamena, gali būti, kad nepamena dėl to, jog buvo įsiutęs. Jis baigė mušti S, nes nurimo, susitvardė. Jis baigė mušti S savo noru, niekas jo nestabdė, jei būtų norėjęs, būtų toliau mušęs, bet pats savo noru nustojo tai daryti. Jis po įvykio išėjo į darbą. Jis nematė išeidamas ant S veido nei kraujosruvų, nei kraujo. Jis pripažįsta, kad mušė S, nuoširdžiai dėl to gailisi. (b.l. 75, 81).

N. S. A. parodė, kad 2015-07-17 apie 7.30 val. jos sugyventinis D. M., gim. 1964 m., atėjęs į kambarį, sudavė ranka jai į veidą. Tuo metu ji gulėjo lovoje. Jis ėmė ją tampyti už plaukų, ištempė ant grindų. Ji pradėjo kviesti dukras, tačiau D. M. nenurimo, spardė ją dukrų A. A. ir A. A. akivaizdoje. Kai dukros bandė ją nuo šio apginti, D. M. nenustojo ir toliau spardydamas kojomis jai į galvą ir krūtinę, pataikė vyresniajai dukrai į veidą, o jaunesniajai pataikė ranka į krūtinę. Sumušęs ją, D. M. išėjo iš kambario. Smurto priežastis galimai buvo ta, kad D. M. yra paskolinęs pinigų jos sesers vyrui, gyvenančiam Anglijoje ir jai priekaištavo, kad sesers vyras jam tų pinigų negrąžina. Anksčiau jos sugyventinis taip yra smurtavęs prieš ją, tačiau ji dėl to niekur tada nesikreipė. Papildomai parodė, kad dėl įvykio 2015-07-17 ryte, kai buvęs sugyventinis D. M. ją sumušė, (duomenys neskelbtini), ji su juo nesusitaikė, šis jos neatsiprašė, ji neatleido. 2015-07-17 ji, gulėdama lovoje ir dar miegodama, pajuto smūgius per veidą. Pramerkusi akis pamatė, kad ją muša abiejų rankų delnais stovėdamas šalia lovos D. Tuo metu kambaryje nieko daugiau nebuvo. Šis sudavė jai abiejų rankų delnais ne mažiau nei tris smūgius per veidą, po kiekvieno, iš kurių ji juto fizinį skausmą. Iškart po to, šis abiem rankomis sugriebė ją už plaukų ir ištempė iš lovos, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Tada ji ėmė kviesti dukras, kurios buvo kitame kambaryje. Ji dukras kvietė tam, kad galvojo, jog D, pamatęs, kad viską mato vaikai, nustos ją mušti. Dukros atėjo ir matė, kaip D kojomis spardė ją į galvą, spyrė ne mažiau nei penkis kartus, ji nepamena, kuria koja ar abejomis, dar įspyrė į krūtinę, ne mažiau nei vieną kartą. Dėl visų šių spyrių ji juto stiprų fizinį skausmą. Dukros, t.y. A ir A, bandė ją ginti, lindo tarp jų, dėl to galimai buvo netyčia užkliudytos ar pačios susitrenkė: A ant veido buvo nubrozdinimas, o A ant krūtinės paraudimas. Ji tiksliai nematė, iš kur pas jas atsirado šie sužalojimai, tik gali tiksliai parodyti, kad D agresija buvo nukreipta tik į ją ir jokių smurtinių veiksmų vaikų atžvilgiu šis nenaudojo. D nešaukė ant vaikų ir joms nesudavė ar kitaip nesmurtavo, sužalojimai galėjo atsirasti dėl kilusios sumaišties, nes D smūgiavo jai. Ji dengėsi nuo smūgių, o vaikai lindo tarp jų abiejų. Po to D sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą ir pasakė „čia tau atsisveikinimui“. Ji patyrė fizinį skausmą, tada šis atsistojo ir išėjo iš kambario, palikęs ją gulėti ant grindų. Vaikai buvo šalia jos kambaryje. D nuėjo į kitą kambarį ir kažką pasiėmęs išėjo iš buto. Išėjus, ji iškart paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Sužalojimus ant vaikų ji pamatė iškart konfliktui nurimus, dukros jai nesiskundė, kad skauda, tik verkė, nes buvo išsigandusios. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji rašė pareiškimą. Ant jos matėsi sužalojimai, dėl to policijos pareigūnai iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą. Medikai ją apžiūrėjo, siūlė vykti į ligoninę apžiūrai, tačiau ji atsisakė, nes nesijautė taip blogai, kad būtų būtinybė vykti į ligoninę, be to, ji neturėjo kur palikti mažamečių vaikų. Kitą dieną ji nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur apžiūrėjo, tačiau jokių lūžių ar kitų rimtesnių sužalojimų nenustatė, tik sumušimą, dėl to išleido ją gydytis į namus ambulatoriškai. Ji pirko vaistus, bet jau tiksliai nepamena, kokius ir kiek, ji neturi išsaugojusi tai patvirtinančių dokumentų (čekių). Civilinio ieškinio byloje nereikš, jai ši teisė išaiškinta, ji šios teisės atsisako. Ji šiuo metu gyvena J. K., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) o D, kiek ji žino, gyvena Lietuvoje. Jos jokių ryšių su D nepalaiko, nebendrauja nei ji, nei dukros. Jų vaikų tyčia D nemušė ir parodo, kad atsisako, kad dukros A ir A būtų pripažintos nukentėjusiomis byloje, pageidauja, kad šios nebūtų apklausinėjamos, nes nenori, kad joms vėl reikėtų prisiminti įvykį, dėl kurio jos patyrė daug streso. Be to, ji pažymi, kad ji gyvena J. K. su abejomis dukromis, ten dirba, o dukros ten mokosi, ir jos neturi galimybės dažnai atvykti į Lietuvą ar čia ilgiau apsistoti. Papildomai parodė, kad ji dukrų pas medikus nevedė. Tokį sprendimą ji priėmė dėl to, kad dukras apžiūrėjo atvykusi medikė, kuri pasakė, kad sužalojimai paviršutiniai ir kad nėra rimti, praeis savaime. Į medikus kreipėsi tik ji pati, dėl savo sužalojimų. Ji parodo, kad D įvykio metu buvo blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Ji atsisako, kad dukros būtų pripažintos nukentėjusiomis, kadangi pati tiksliai nematė, kaip atsirado jų sužalojimai, nežino, ar juos padarė tikrai D ir tikrai tyčia, nenori apkaltinti žmogaus, dėl ko nėra tikra. Dukros yra mažos ir praėjus tiek laiko, jos galimai ir neatsimena visko detaliai. Dėl savo sužalojimų ji lieka prie anksčiau duotų parodymų, prašo, kad ikiteisminis tyrimas, jei tik yra galimybė, būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jai išaiškintos šio baigimo pasekmės, ji sutinka ir prašo, kad jai ir vaikams nereiktų dėl to atvykti Lietuvą (b.l. 26, 29, 31, 32).

Liudytoja A. A. parodė, kad jos tėčio vardas D, o mama – S. Ji pamena, jog pernai, kelios dienos iki jos gimtadienio, jos tėtis sumušė jos mamą. Ji pamena, kad ji miegojo kitame kambaryje su seserimi A, kai išgirdo, kad mama kviečia ją, šaukdama „A“. Ji pažadino seserį ir jos abi nuėjo į svetainę, kur pamatė, kad tėtis laiko mamą už plaukų. Ji suprato, kad mamai skauda, nes mama šaukė, be to, iš mamos veido matėsi, kad mamai skauda. Ji su A iškart priėjo prie tėvų ir tada tėtis paleido mamą. Jos abi sėdėjo su mama ant krėslo, o tėtis stovėjo. Ji pati laikė tėtį už rankos. Tada tėtis ėmė spardyti mamą per visą šios kūną, kiek ji pamena, spardė ir per galvą, ir per kojas. Ji išsigando, o jos sesuo A dar labiau išsigando, verkė. Jai buvo gaila mamos, ji prašė tėčio liautis mamą mušti. Tėvai tarpusavy kažką kalbėjo apie pinigus, tėtis rėkė ant mamos, keikėsi. Paskui tėtis išėjo iš kambario ir paskui išėjo iš namų. Tada mama iškvietė policiją. Ji pamena, kad ant mamos veido, ant akies, buvo „mėlynė“ ir dar buvo kraujo ant veido. Jai ant skruosto buvo įdrėskimas. Ji nepamena, kaip tas įdrėskimas atsirado, neprisimena, buvo išsigandusi. Jai neskaudėjo, ji net nematė, kad yra tas įdrėskimas, kol atvažiavę gydytojai nepasakė. Tik tada ji pažiūrėjo į veidrodį ir pamatė. A jai po įvykio rodė, kad pas šią ant krūtinės buvo paraudimas. Ji tiksliai nematė, iš kur tas paraudimas atsirado, bet pamena, kad A skundėsi, jog tą vietą jai skauda. A. A. kraujo nebuvo. Ji prisimena, kad, kai su sese buvo labai mažos, jai buvo gal tik 4-5 metai, buvo toks įvykis, kai tėtis mušė mamą. Ji nelabai pamena detales, nes pati buvo labai maža. Ji pirmą kartą taip iš arti ir jau didelė matė tokį įvykį, dėl to labai išsigando. Ji su sese ir mama šiuo metu gyvena Anglijoje. Ji su sese ten mokosi, o mama dirba. Ji po to įvykio daugiau tėčio nematė. Ji pamena, kad tėtis gal po savaitės buvo atėjęs ir skambino į buto duris, bet jos tėčio neįleido, ji irgi nenorėjo įleisti tėčio. Ji bijojo, nes galvoja, kad dar gali mušti mamą. Ji pyksta ant tėčio dėl to, kad mušė mamą (b.l. 38-40).

Liudytoja A. A. parodė, kad jos mama yra S, tėtis – D, o sesuo A. Ji prisimena, kad pernai, vasarą, tėtis mušė mamą. Ji prisimena, kad ji su sese miegojo jų kambaryje, buvo ankstyvas rytas. Ji išgirdo, kaip mama pašaukė seserį , kurią jos „“, vardu ir pakvietė į kitą kambarį. Ji tai išgirdo per miegus, tada a ją pažadino ir pasakė eiti su ja, nes kviečia mama. Jos abi atėjo į svetainę ir pamatė, kad tėtis laiko mamą sugriebęs už plaukų. Mama šaukėsi pagalbos, ji suprato, kad mamai skauda. Jos abi su A ragino tėtį paleisti mamą, tėtis mamą paleido ir jos visos trys susėdo krėsle. Tėtis keikėsi ir kalbėjo kažką apie pinigus, šaukė. Po to tėtis pradėjo mušti mamą kumščiais, ji tiksliai nepamena, kiek kartų tėtis kumščiais sudavė mamai, bet daug, ne mažiau negu 10. Jis mušė mamą per pilvą ir per veidą, t.y. per akis, nosį. Po to tėtis spyrė mamai ne mažiau negu 5 kartus į veidą. Ji pati prašė tėčio liautis mušti mamą ir tada tėtis jai sudavė vieną smūgį per krūtinę. Kai sudavė, ji iškart pajuto, kad jai suskaudo, bet nelabai stipriai. Ji nežino ar tėtis specialiai sudavė jai tą smūgį, ar netyčia. Tėtis anksčiau jos nėra mušęs. Mamą mušęs yra, kai ji buvo labai maža. Ji pati to nepamena, tik sesuo jai pasakojo. Namuose kartais būdavo konfliktų, kai tėtis šaukdavo ant mamos nei mama, nei tėtis, ant jos nešaukdavo. Ji tą dieną, apie kurią pasakojo, po įvykio, matė, kad ant As veido buvo nubrozdinimas. A jai nesiskundė, kad jai skauda. Ji nepamena, ar mama jai sakė, kad skauda, bet ji mano, kad sakė, nes matė ant mamos veido „mėlynę“ ir iš nosies mamai bėgo kraujas. Ji pati niekam nesakė, kad jai skauda krūtinę, nes skaudėjo labai nestipriai. Ji tik parodė krūtinę daktarei, kuri buvo atvažiavusi į namus su policija, nes daktarė liepė parodyti. Jai daktarė sakė, kad nieko rimto nebus, praeis. Paskui ji rodė tą paraudimą mamai ir sesei. Mama jos nevedė pas gydytojus dėl to paraudimo, ji ir pati nenorėjo, nes jai gydytoja buvo pasakiusi, kad praeis. Tas paraudimas buvo apie savaitę laiko, jai skaudėjo, ji sakė mamai, kad jai skauda. Jai dažnai ką nors skauda, skauda pilvuką, būna, kad alkūnes ilgiau palaikius atrėmus į stalą, jai skauda. Ji nežino, ar jai skauda dažniau, nei kitiems vaikams. Ji tiksliai nepamena, kada jai tėtis sudavė tą smūgį. Paskui tėtis išėjo iš buto, o mama iškvietė policiją. Atvažiavo ir policija, ir greitoji medicinos pagalba. Ji po to įvykio su tėčiu nebendravo, ji nenori su tėčiu bendrauti, nes šio bijo. Ji galvoja, kad tėtis galėtų sumušti ją arba A, nes, kai paskutinį kartą tėtį matė, šis buvo labai piktas. Ji mano, kad tėtis ir ant jos piktas, tik nežino, dėl ko. Po savaitės po įvykio tėtis buvo atėjęs į namus, bet jos šio neįleido. Namuose buvo ji, mama ir A. Ji irgi nenorėjo o įleisti, ji labai bijojo, kai tėtis buvo prie buto durų. Ji nelabai pyksta dėl tėčio, bet bendrauti su juo nenori, nes bijo. Šiuo metu ji gyvena su mama Anglijoje, jai patinka ten gyventi, nes ten ramu, namuose nevyksta konfliktai (b.l. 43 – 46).

L. A. Ščelgačiov parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės ketvirtos kuopos antro būrio vyriausiuoju patruliu. 2015-07-17 iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą vykti, (duomenys neskelbtini). Atvykus į juos kreipėsi S. A., gim. (duomenys neskelbtini)., kuri paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis D. M.. Ant S. A. veido matėsi akivaizdūs smurto požymiai. Konflikto metu sugyventinis jai kelis kartus trenkė kumščiu į veidą. Vėliau, motiną pradėjus ginti mažametėms A. A. ir A. A., D. M. sužalojo šias, pataikydamas joms į akis. Iki jų atvykimo D. M. pasišalino. Kur išėjo D. M., S. A. įvardinti negalėjo (b.l.48).

Apžiūros 2015-12-28 protokolu apžiūrėti medicininiai dokumentai, gauti iš VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės. Specialistas pateikė išvadą, kad S. A. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis viršutiniame dešiniajame ir abiejuose kairės akies vokuose su akių junginių uždegimu bei nosies patinimu. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 58).

Motyvuojamoji dalis

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis D. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo kaltę įrodo jo prisipažinimas ir parodymai, nukentėjusiosios S. A. parodymai, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės ketvirtos kuopos antro būrio vyriausiojo patrulio Aleksandro Ščelgačiovo tarnybinis pranešimas, 2015-12-28 apžiūros protokolas. D. M. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis tam neprieštaravo, su tuo sutiko, dėl siūlomos bausmės rūšies sutiko (b.l. 105-107).

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. M. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika baigta, tyčinė, asmuo sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į asmenybę: 51 metų amžiaus, išsiskyręs, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, neteistas, nedirbantis, VĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ negydytas (b.l. 92), VĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras“ nesigydė (b.l. 93), Į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b.l. 94). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam tikslinga paskirti laisvės apribojimą, skiriant įpareigojimus.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 77-78), naikintina, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas 62.56 eurų civilinis ieškinys 2016-02-25 atlygintas (b.l.69).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -

nusprendžia:

pripažinti D M kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis.

Kaltinamajam D. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Išaiškinti, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Išaiškinti nuteistajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.