Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 20 d. nutarimu S. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 78 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 150 litų bauda. Nurodyta, kad pažeidimu buvo padaryta 50120 litų žala gamtai. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. kovo 30 d. nustatyta, jog S. K. šalia nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kalvarijos savivaldybėje, Orijos upelio apsauginėje juostoje, neturėdamas leidimo išpjovė saugotinus medžius, t. y. 60 vienetų Juodalksnių, kurių bendras kelmų skersmuo yra 2506 m. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.13 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

S. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad Orijos upelio apsauginėje juostoje, neturėdamas leidimo išpjovė saugotinus medžius. Ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nėra. Tačiau apeliantas nuosekliai, viso bylos nagrinėjimo metu teigė, jog nežinojo, kad griovys, prie kurio augo medžiai, turi upelio statusą.

ATPK 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos ir abejonių nekeliančios išvados, jog atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė apie daromos veikos neteisėtumą. Pažymėtina, kad iš byloje esančio Kalvarijos savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. rašto Nr. 114 (b. l. 17), Valstybei priklausančių melioracijos įrenginių panaudos sutarties (b. l. 19-20) matyti, jog tiek vietos savivaldos institucija, tiek atsakomybėn traukiamas asmuo ginčo telkinį laikė melioracijos grioviu. Dar daugiau, savivaldybės administracija, remdamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-186 „Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklėmis“, nurodė, jog S. K., būdamas melioracijos griovio naudotoju, privalo kasmet šiame melioracijos griovyje atlikti vandens augalijos šalinimą iš dugno, šienauti šlaitus ir pakrančių apsaugos juostas, kad nepriaugtų krūmų, medžių bei stambiastiebių žolių. Analogiškai savivaldybės poziciją paaiškino ir teismo posėdyje apklausiamas liudytojas R. A. (b. l. 34). Atkreiptinas dėmesys, kad Orijos upelio vaga 1979 metais buvo dirbtinai reguliuota (b. l. 35, 50), po ko tapo visiškai tiesi. Paminėtos aplinkybės galėjo turėti įtakos tinkamam situacijos suvokimui.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Taigi, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-216/2011; N444-619/2011). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių, jog S. K. suvokė, kad medžius iš pakrantės jis šalino neleistinai, negalima daryti išvados, kad jo kaltė dėl ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta.

Nesant vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties – subjektyviosios pusės – elementų, byla S. K. atžvilgiu, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktina. Įvertinus priimamo procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nebepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartį ir Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros 2010 m. balandžio 20 d. nutarimą S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.