Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. T. gynėjo advokato Daliaus Boreikos skundą dėl 2012 m. spalio 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-oje valdyboje 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 93-83, taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2007-04-05 Maskvos srities Vidnoje miesto teismo pagal Rusijos Federacijos BK 30 str. 1 d., 228(1) str. 3 d. „G“ punktas, 188 str. 2 d., bausmes subendrinus BK 69 str. 3 d. pagrindu – laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

2009-07-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi Maskvos srities Vidnoje miesto 2007-04-05 teismo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., 199 str. 2 d., taikant LR BK 63 str. 3 d. ir paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) metams.

Bausmės pradžia 2005-12-05, bausmės pabaiga 2014-12-05.

2012-10-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nutartimi atsisakė tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-oje valdyboje 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 93-83 taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuodamas tuo, kad šis nutarimas nėra pakankamai motyvuotas, nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, likusi bausmės dalis, bei tai, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė.

Taip pat skunde nurodoma, kad nebuvo pakankamai įvertinta tai, kad A. T. bausmės atlikimo metu stropiai dirba, nesilaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, jam nuo 2011-01-19 yra suteikta teisė vykti be sargybos, dirba elektriku dyzelistu, nusiskundimų dėl atliekamo darbo kokybės ar darbo drausmės nėra gauta.

Skunde pažymima, kad Europos Žmogaus teisių teismo suformuotoje praktikoje yra pažymėta, kad nuteistasis, atliekant bausmę, turi dėti daug pastangų savo resocializacijai, o teismas privalo įvertinti šias pastangas. Tačiau tai skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertinta. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir nuteistasis A. T. yra minimaliausiai pavojingas visuomenei. Nei LR BVK 157 str., 158 str. nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys lygtinio paleidimo klausimus, nenumato lygtinio paleidimo netaikymo pagrindo – padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis, todėl apylinkės teismas, nagrinėdamas teikimą, neturėjo juo vadovautis. Kadangi nuteisto asmens padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas, negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui negali būti taikomas lygtinis paleidimas.

Skundo autoriaus nuomone, A. T. atitinka ne tik formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, bet ir materialiuosius. A. T. neturi vykdomųjų raštų, palaiko glaudžius ryšius su savo šeima, yra rūpestingas tėvas. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, jog iki nusikalstamų veikų padarymo A. T. dirbo, o išleistas iš bausmės atlikimo vietos turi realią galimybę pradėti dirbti, nes UAB „G“ suteiks darbo vietą. Nuteistojo žmona yra bedarbė, jai paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, todėl jai labai reikalinga jos vyro parama ir finansinis palaikymas.

Taip pat skunde nurodoma, jog nėra nė vieno pagrindo, numatyto LR BVK 158 str., kuris draustų A. T. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataiso įstaigos. Gynėjo įsitikinimu, LR BK 41 str. 2 d. nurodyti bausmės tikslai galės būti pasiekti pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, turėjo atsižvelgti ir į tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, taip pat Europos Žmogaus teisų teismo suformuotą praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. T. gynėjo advokato D. Boreikos skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tačiau pažymima, jog tai yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. T. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko daugiau nei 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomas LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas lygtinis paleidimas, tačiau vien formalių kriterijų lygtino paleidimo taikymui nepakanka. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors nuteistasis A. T. atliko daugiau nei 1/2 paskirtos bausmės dalį, bausmės atlikimo metu dirbo, buvo devynis kartus paskatintas, drausmės pažeidimų nepadarė, tačiau jis nuteistas už dviejų tyčinių nusikaltimų padarymą, vienas iš jų sunkus, vienas - labai sunkus, nusikalstamos veikos yra susijusios su narkotinių medžiagų disponavimu. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (daugiau nei dveji metai) dar yra pakankamai didelė. Pažymima, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, 21 balai pagal „OASys“ metodiką, tačiau negalima neatsižvelgti į kriminogeninius veiksnius – dabartinio teisės pažeidimo motyvas – materialinės naudos siekimas; nestabili finansinė padėtis, priklausomumas nuo artimųjų paramos; ankstesnė veikla, skatinanti nusikalstamą veiklą; socialinė izoliacija, t. y. vengimas bendrauti su asmenimis ne jo šeimos nariais, didelis nepasitikėjimas jais.

Kolegija mano, kad, įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, elgesį bausmės atlikimo metu, kriminogeninius veiksnius, darytina išvada, jog šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad lygtinai paleidus A. T., šis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad šiuo metu A. T. dar negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Skunde nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Visuomenės interesas, šiuo atveju, yra svarbiau nei nuteistojo ar jo artimųjų interesai.

Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei LR bausmių vykdymo kodekso ir kitų teisės aktų nuostatų, nei Europos Žmogaus teisių teismo suformuotos praktikos, todėl naikinti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. T. gynėjo advokato Daliaus Boreikos skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.