Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-211/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-14Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-05-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-14
Bylos Nr.
1A-73-211/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12769-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Arūnas Budrys, Jurgita Kolyčienė
Nuteistasis
B. J. Č.
Civilinis ieškovas
UAB „L. L.“, L. L.
Advokatai
Mantas Valiukas
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-211/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12769-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, Agnei Strunkytei, Kristinai Čepaitei,dalyvaujant prokurorams Valerijui Sevostjanovui, Ingai Gulbickienei,nuteistajam B. J. Č. ir jo gynėjui Mantui Valiukui,civilinio ieškovo UAB „L. L.“ atstovui M. Z.,vertėjaujant Vincui Alesiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. J. Č. gynėjo advokato Manto Valiuko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo B. J. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 200 MGL (7532 eurų) dydžio bauda.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš B. J. Č. civilinio ieškovo L. L. UAB naudai priteista 50 000 eurų turtinei žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. B. J. Č. nuteistas už tai, kad jis nuo 2005 m. sausio 20 d. iki 2015 m. spalio 12 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini) direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę atstovauti UAB (duomenys neskelbtini)ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas šios bendrovės interesais ir siekdamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai apgaule gauti iš UAB „N. F. L.“ (šiuo metu – UAB „L. L.“) kreditinį įsipareigojimą – faktoringo avansą, pagal 2012 m. kovo 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „N. F. L.“ sudarytą faktoringo sutartį Nr. 2012-582 (su vėlesniais pakeitimai – 2013 m. kovo 22 d. Nr. 1, 2013 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 2, 2013 m. spalio 25 d. Nr. 3, 2014 m. liepos 23 d. Nr. 4, 2015 m. balandžio 23 d. Nr. 5), žinodamas, kad netikrame dokumente – apie nusikalstamą veiką nežinojusio UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko J. V. pasirašytoje 2014 m. vasario 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija VIL Nr. 1323 nurodyti duomenys apie nebūtą sandorį – tariamą traktorių pardavimą Vokietijos bendrovei „G. K. M.“ 28 700 eurų sumai, 2014 m. vasario 10 d. sąskaitų faktūrų aprašu Nr. 17 pateikė šią netikrą PVM sąskaitą faktūrą UAB „N. F. L.“, registracijos adresas (duomenys neskelbtini) Vilniuje, po ko 2014 m. vasario 10 d. UAB „N. F. L.“, atskaičius 601,91 Eur mokesčių, pagal šią netikrą PVM sąskaitą faktūrą pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) faktoringo avansą – 25 228,09 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, žinodamas, kad netikrame dokumente – apie nusikalstamą veiką nežinojusio UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko J. V. pasirašytoje 2014 m. vasario 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija VIL Nr. 1332 nurodyti duomenys apie nebūtą sandorį – tariamą traktorių pardavimą Vokietijos bendrovei „G. K. M.“ 28 700 eurų sumai, 2014 m. vasario 18 d. sąskaitų faktūrų aprašu Nr. 18 pateikė šią netikrą PVM sąskaitą faktūrą UAB „N. F. L.“, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po ko 2014 m. vasario 18 d. UAB „N. F. L.“ pagal netikrą PVM sąskaitą faktūrą pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dalį faktoringo avanso – 14 445 Eur, o 2014 m. vasario 21 d. likusią dalį – 11 385 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, žinodamas, kad netikrame dokumente – apie nusikalstamą veiką nežinojusio UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko J. V. pasirašytoje 2014 m. kovo 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija VIL Nr. 1335 nurodyti duomenys apie nebūtą sandorį – tariamą traktorių pardavimą Vokietijos bendrovei „G. K. M.“ 46 600 eurų sumai, 2014 m. kovo 3 d. sąskaitų faktūrų aprašu Nr. 19 pateikė šią netikrą PVM sąskaitą faktūrą UAB „N. F. L.“, registracijos adresas (duomenys neskelbtini) Vilnius, po ko 2014 m. kovo 4 d. UAB „N. F. L.“ pagal šią netikrą PVM sąskaitą faktūrą pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dalį faktoringo avanso – 38340 Eur, o į neišmokėtą avanso dalį (3600 Eur) atsižvelgė apskaičiuojant 2014 m. rugpjūčio 28 d. į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėtą sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vėlesnes sąskaitas faktūras, prašymus grąžinti faktoringo reikalavimus pagal pateiktas sąskaitas faktūras, atskaičiuojant mokesčius;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, žinodamas, kad netikrame dokumente – apie nusikalstamą veiką nežinojusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko J. V. pasirašytoje 2014 m. liepos 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija VIL Nr. 1375 nurodyti duomenys apie nebūtą sandorį – tariamą traktorių pardavimą Vokietijos bendrovei „G. K. M.“ 24 950 eurų sumai, 2014 m. liepos 28 d. sąskaitų faktūrų aprašu Nr. 20 pateikė šią netikrą PVM sąskaitą faktūrą UAB „N. F. L.“, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius; taip pat jis, žinodamas, kad netikro dokumento – 2014 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitos-faktūros serija VIL Nr. 1391 kopijoje nurodyti duomenys apie nebūtą sandorį – tariamą traktorių pardavimą Vokietijos bendrovei „G. K. M.“ 33 850 eurų sumai, 2014 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitų faktūrų aprašu Nr. 23 pateikė šią kopiją netikros PVM sąskaitos faktūros UAB „N. F. L.“, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir į pagal netikrą 2014 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VIL Nr. 1375 pagal faktoringo sutartį mokėtiną avanso sumą – 22455 Eur, bei pagal kopiją netikros 2014 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitos faktūros serija VIL Nr. 1391 pagal faktoringo sutartį mokėtiną avanso sumą – 30465 Eur, UAB „N. F. L.“ atsižvelgė apskaičiuojant 2014 m. rugpjūčio 28 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestą 12877,86 Eur sumą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, žinodamas, kad netikro dokumento – 2014 m. rugsėjo 11 d. sąskaitos faktūros serija VIL Nr. 1403 kopijoje nurodyti duomenys apie nebūtą sandorį – tariamą traktorių pardavimą Vokietijos bendrovei „G. K. M.“ 23 300 eurų sumai, 2014 m. rugsėjo 11 d. sąskaitų faktūrų aprašu Nr. 25 pateikė šią kopiją netikros PVM sąskaitos faktūros UAB „N. F. L.“, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, po ko 2014 m. rugsėjo 11 d. UAB „N. F. L.“ pagal šią kopiją netikros PVM sąskaitos faktūros pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) faktoringo avansą – 20970 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, žinodamas, kad netikro dokumento – 2014 m. spalio 23 d. sąskaitos faktūros serija VIL Nr. 1417 kopijoje nurodyti duomenys apie nebūtą sandorį – tariamą traktorių pardavimą Vokietijos bendrovei „G. K. M.“ 20 700 eurų sumai, 2014 m. spalio 23 d. sąskaitų faktūrų aprašu Nr. 29 pateikė šią kopiją netikros PVM sąskaitos faktūros UAB „N. F. L.“, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, po ko 2014 m. spalio 23 d. UAB „N. F. L.“ pagal šią kopiją netikros PVM sąskaitos faktūros pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) faktoringo avansą – 18630 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, žinodamas, kad netikro dokumento – 2014 m. lapkričio 26 d. sąskaitos faktūros serija VIL Nr. 1436 kopijoje nurodyti duomenys apie nebūtą sandorį – tariamą traktorių pardavimą Vokietijos bendrovei „G. K. M.“ 33 400 eurų sumai, 2014 m. lapkričio 26 d. sąskaitų faktūrų aprašu Nr. 30 pateikė šią kopiją netikros PVM sąskaitos faktūros UAB „N. F. L.“, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir į pagal šią kopiją netikros PVM sąskaitos faktūros pagal faktoringo sutartį mokėtiną avanso sumą – 30060 Eur, UAB „N. F. L.“ atsižvelgė apskaičiuojant 2014 m. lapkričio 27 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestą 23 714,10 Eur sumą; tęsdamas nusikalstamą veiką jis, žinodamas, kad netikro dokumento – 2014 m. gruodžio 17 d. sąskaitos faktūros serija VIL Nr. 1448 kopijoje nurodyti duomenys apie nebūtą sandorį – tariamą traktorių pardavimą Vokietijos bendrovei „G. K. M.“ 28 250 eurų sumai, 2014 m. gruodžio 17 d. sąskaitų faktūrų aprašu Nr. 32 pateikė šią kopiją netikros PVM sąskaitos faktūros UAB „N. F. L.“ , registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir į pagal šią kopiją netikros PVM sąskaitos faktūros pagal faktoringo sutartį mokėtiną avanso sumą – 25 425 Eur, UAB „N. F. L.“ atsižvelgė apskaičiuojant 2014 m. gruodžio 17 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestą 3 713,42 Eur sumą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, žinodamas, kad netikro dokumento – 2015 m. sausio 16 d. sąskaitos-faktūros serija VIL Nr. 006 kopijoje nurodyti duomenys apie nebūtą sandorį – tariamą traktorių pardavimą Vokietijos bendrovei „G. K. M.“ 23 400 eurų sumai, 2015 m. sausio 16 d. sąskaitų faktūrų aprašu Nr. 33 pateikė šią kopiją netikros PVM sąskaitos faktūros UAB „N. F. L.“, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, po ko 2015 m. sausio 19 d. UAB „N. F. L.“ pagal šią kopiją netikros PVM sąskaitos faktūros pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dalį faktoringo avanso – 15 885 Eur, o į neišmokėtą avanso dalį (5 175 Eur) atsižvelgė apskaičiuojant mokėtinas sumas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vėlesnes sąskaitas faktūras, prašymus grąžinti faktoringo reikalavimus pagal pateiktas sąskaitas faktūras, atskaičiuojant mokesčius;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, žinodamas, kad netikro dokumento – 2015 m. sausio 28 d. sąskaitos faktūros serija VIL Nr. 011 kopijoje nurodyti duomenys apie nebūtą sandorį – tariamą traktorių pardavimą Vokietijos bendrovei „G. K. M.“ 20 950 eurų sumai, 2015 m. sausio 29 d. sąskaitų faktūrų aprašu Nr. 34 pateikė šią kopiją netikros PVM sąskaitos faktūros UAB „N. F. L.“, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir į pagal šią kopiją netikros PVM sąskaitos faktūros pagal faktoringo sutartį mokėtiną avanso sumą – 18855 Eur, UAB „N. F. L.“ atsižvelgė apskaičiuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 90000 Eur įsiskolinimą, susidariusį išmokant avansines lėšas pagal aukščiau išvardintus UAB „N. F. L.“ pateiktus melagingus duomenys – netikras sąskaitas faktūras (jų kopijas), kuriose buvo nurodomi duomenys apie žinomai nebūtus sandorius.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo B. J. Č. gynėjas advokatas Mantas Valiukas (toliau tekste ir – apeliantas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį panaikinti.

3. Teigia, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Apelianto teigimu, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes teismo apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotos išvados neparemtos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu. Apelianto manymu, teismo išvados grindžiamos tik prielaidomis, todėl visos abejonės turėjo būti traktuojamos jo ginamojo (B. J. Č.) naudai, be to, jo veika nebuvo tiek pavojinga, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė. Teigia, kad dar nuo 2014 m. vasario 10 d. pirmos kaltinime inkriminuojamos sąskaitos pateikimo, UAB „N. F. L.“ buvo žinoma, jog faktoringo sutartyje numatyti sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevyko, todėl, apelianto manymu, akivaizdu, kad tarp UAB „N. F. L.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko bendradarbiavimas, tai yra susiklostė sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, o ne kreditinis sukčiavimas.

4. Taip pat teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą ir BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

5. Nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas pareiškė teismui nušalinimą, kurį teismas išsprendė tos pačios dienos nutartimi ir nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino. Pareikštas nušalinimas buvo grindžiamas tuo, kad teismas iš esmės pažeidė rungimosi principą (BPK 7 straipsnis) ir nesuteikė proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus. T. y. teismas atsisakė sudaryti galimybę gynybai užduoti klausimus pagrindiniam kaltinimo liudytojui G. K., kuriam nors ir buvo įteiktas šaukimas, bet jis be svarbių priežasčių atsisakė atvykti į teismą. Teigia, jog teismas atmetė gynybos prašymą sudaryti galimybes užduoti liudytojui klausimus, apklausiant jį nuotoliniu būdu ir tokiu būdu pašalinant esminius prieštaravimus dėl jo ir kito liudytojo J. V. parodymų bei kitų byloje esančių įrodymų. Anot apelianto, teismas, pažeisdamas BPK 276 straipsnio 1 dalį, pagarsino liudytojo G. K. parodymus 2018 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje, nors jau 2018 m. birželio 14 d. teismo posėdyje garsiai pareiškė išankstinę nuostatą, kad tiki pagrindinio kaltinimo liudytojo vokiečio G. K. parodymais, - „tikim mes tuo vokiečiu, jie ten tvarką turi...“ (2018 m. birželio 14 d. garso įrašo 20 min. 30 s). Taip pat teigia, jog teisėjas, neslėpdamas susierzinimo, kad liudytojas J. V. atsakydamas į pakartotinai užduodamus teisėjo klausimus paneigė vokiečio G. K. parodymus, garsiai pareiškė – „Gerai advokate, ne apie tai aš noriu paklausti, jei sako vokietis, kad jis nebendradarbiavo, aš tikiu, kad jis nebendradarbiavo “ (2018 m. birželio 14 d. garso įrašo 21 min. 15 s). Tokią išankstinę teisėjo nuostatą, anot apelianto, patvirtina ir tai, kad teisėjas neslėpė susierzinimo, kai liudytojas J. V. paneigė teismo pagarsintą vokiečio G. K. parodymų dalį, ir teismas net 5 kartus klausė to paties siekdamas patvirtinti tuos parodymus. Apelianto teigimu, susipažinus su nuosprendžiu, pasitvirtino pirmiau nurodyta išankstinė teismo nuostata, kad nuosprendis iš esmės grindžiamas G. K. parodymais, kurie vieninteliai nurodyti motyvuojamoje nuosprendžio dalyje, net nenurodant, kodėl teismas atmetė juos paneigiančius kitų liudytojų parodymus.

6. Taip pat teigia, kad rašytiniu 2018 m. gegužės 15 d. pareiškimu „Dėl tapataus ieškinio pareiškimo baudžiamojoje byloje“ su priedais teismas buvo informuotas, jog nagrinėjamoje byloje yra pareikštas tapatus ieškinys. Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismo buvo prašoma ieškovo L. L. UAB pareikštą ieškinį baudžiamojoje byloje atsisakyti priimti, o vėliau 2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, buvo prašoma palikti nenagrinėtu, tačiau teismas šio prašymo nesprendė ir pareiškė, kad prašymas dėl ieškinio bus išspręstas priimant nuosprendį. 2018 m. rugsėjo 10 d. rašytiniu prašymu buvo pakartotinai teismo prašoma, vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškovo L. L. UAB pareikštą ieškinį baudžiamojoje byloje palikti nenagrinėtu, tačiau ir vėl šis prašymas nebuvo spręstas. Tokiu būdu, apelianto manymu, teismas pademonstravo išankstinę neigiamą nuostatą kaltinamojo atžvilgiu ir palankumą civiliniam ieškovui, o nuosprendyje šį ieškinį tenkino pilna apimtimi.

7. Apelianto teigimu, teismas padarė ir kitų procesinių pažeidimų, anot apelianto, rodančių bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje (nuosprendžio 4-6 puslapiai) teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4 dalį, išdėstė bei vadovavosi kaltinamojo B. J. Č. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis buvo apklaustas kaip liudytojas pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatas.

8. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalį, įpareigojančią teismą įrodymų vertinimą atlikti vadovaujantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais ir neobjektyviai ištirtais įrodymais, kuriuos iš esmės perkėlė iš kaltinamojo akto.

9. Apelianto teigimu, yra būtina atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją G. K., kurio prieštaringais parodymais grindžiamas nuosprendis ir kuris, anot apelianto nebuvo apklaustas be pateisinamos priežasties bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „N. F. L.“ buvo pateiktos sąskaitos apie nebūtus sandorius ir taip suklaidinama faktoringo paslaugas teikianti bendrovė. Pasak apelianto, teismas nevertino, kad tiek liudytojas J. V., tiek jo ginamasis tvirtino, jog sąskaitose nurodytus užsakymus atšaukė užsakovai. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis B. J. Č. parodė, kad apie atšauktus sandorius informavo banko atsakingą darbuotoją, kuri pasiūlė tai įforminti kita tvarka, kuri būtų priimtina jų įstaigai. Būtent dėl atšauktų sandorių nebuvo gauti apmokėjimai pagal sąskaitas iš „G. K. M.“ ir šios sąskaitos nebuvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

10. Dėl B. J. Č. pareikštų kaltinimų, kad jis, neva žinodamas apie nebūtus sandorius nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2015 m. sausio 29 d., pateikė UAB „N. F. L.“ 11 PVM sąskaitų faktūrų, kurios išrašytos Vokietijos bendrovei „G. K. M.“, apeliantas pažymi, jog jo ginamasis B. J. Č. neužsiiminėjo tiesiogiai traktorių prekyba su minėta Vokietijos bendrove ir niekada nerengdavo sąskaitų faktūrų. Teigia, jog iš kaltinamajame akte nurodytų 11 PVM sąskaitų faktūrų 7 pasirašė vadybininkas J. V., kuris, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme, patvirtino, jog jo darbo funkcijos buvo bendravimas su klientais, sutarčių pasirašymas ir sąskaitų išrašymas, taip pat nurodė, kad sąskaitas bendrovėje galėjo išrašyti visi, o sąskaitos pasirašymas savaime nereiškia, kad asmuo, pasirašęs sąskaitą, pats ją ir parengė.

11. Apelianto teigimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, patvirtina, kad UAB „N. F. L.“ nebuvo jokios kontrolės teikiant faktoringo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl, anot apelianto, teismas visiškai nepagrįstai kaltinamojo veiksmus įvertino kaip tyčinį finansų įstaigos suklaidinimą.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą civilinio ieškovo L. L. UAB atstovas advokatas V. V. (toliau – ir civilinio ieškovo atstovas, advokatas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1289-246/2018 palikti nepakeistą ir nuteistojo B. J. Č. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Advokatas atkreipia dėmesį, kad civiliniu ieškovu nagrinėjamoje byloje buvo pripažintas ne bankas N. Bank AB, o bendrovė UAB „N. F. L.“, su kuria 2012 m. kovo 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė faktoringo sutartį Nr. 2012-282, todėl klaidingi apeliacinio skundo teiginiai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtos sutarties pagrindu turėjo kokius nors santykius su N. Bank AB.

Šalies argumentai

13. Civilinio atsakovo manymu, apeliacinio skundo argumentai, susiję su teismo šališkumu, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, esant tam tikriems prieštaravimams tarp liudytojų parodymų, patikrino kaltinamojo versijas, ėmėsi visų priemonių siekiant pašalinti byloje kilusius neaiškumus, prieštaravimus ir abejones, išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, vertino visus byloje surinktus įrodymus. Kas susiję su teismo šališkumu dėl to, kad nebuvo tenkintas nuteistojo gynėjo prašymas civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, advokatas nurodė, kad nėra pateikta įrodymų dėl to, kad koks nors tapatus ieškinys būtų išnagrinėtas kokioje nors kitoje byloje. Be to, civilinio ieškinio klausimą teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, kas šioje byloje ir buvo padaryta. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas minėtą gynėjo prašymą išsprendė, nurodydamas, kad šis klausimas bus išspręstas priimant nuosprendį. Civilinio ieškovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors skundžiamas nuosprendis ginčijimas ir tuo pagrindu, jog jį priėmė šališkas pirmosios instancijos teismas, apeliaciniu skundu nėra prašoma jį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

14. Civilinio ieškovo atstovas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo G. K. parodymais, kadangi jis nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, tuo suvaržant gynybos teises. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visus bylos duomenis ištyrė teisiamajame posėdyje, nuosprendyje išdėstė visus įrodymus, atskleidė jų turinį ir pateikė išsamią jų analizę bei vertinimą. Teismo išvada, kad nuteistasis padarė BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką grindžiama ne tik liudytojo G. K., tačiau visų byloje esančių įrodymų visuma.

15. Dėl gynybos teisės užduoti klausimus minėtam liudytojui, advokatas nurodė, jog BPK nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti vertinami bendra tvarka. Byloje esant konkrečioms sąlygoms, galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu kaltinamieji ir jų gynėjai jokioje proceso stadijoje negalėjo tokio liudytojo apklausti. Liudytojo nedalyvavimo teismo procese arba atsisakymo duoti parodymus priežastis turi būti svarbi. Tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik (arba lemiamai) asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, parodymais, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar yra pakankamų garantijų, leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog liudytojas G. K. neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tokiu būdu, nuteistasis ir jo gynėjas turėjo galimybę pateikti savą įvykių versiją, ginčyti liudytojo G. K. parodymus, dėl jų pasisakyti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo užtikrintas rungtyniškumo principo įgyvendinimas, buvo apklausti kiti bylos liudytojai, kurie davė išsamius parodymus, gynybai buvo sudaryta galimybė šiuos liudytojus apklausti. Nuteistojo kaltė, kaip minėta, G. K. parodymais grindžiama iš dalies, tačiau šie parodymai nėra vieninteliai įrodymai baudžiamojoje byloje. Nei apeliaciniame skunde pateikti argumentai, nei jokia kita bylos medžiaga minėto liudytojo parodymų atitikties nustatytoms bylos aplinkybėms nepaneigia. Civilinio ieškovo atstovo manymu, nuteistojo teisė į gynybą, esant ribotoms galimybėms užduoti klausimus liudytojui G. K., esmingai nebuvo pažeista.

16. Advokatas nesutinka ir su apeliacinio skundo teiginiais, susijusiais su UAB „N. F. L.“ suklaidinimu bei pastarosios vykdoma faktoringo sutarties kontrole. Įrodyta, kad nuteistasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, veikdamas šios bendrovės interesais ir siekdamas minėtos įmonės naudai apgaule gauti iš UAB „N. F. L.“ kreditinį įsipareigojimą – faktoringo avansą, žinodamas, kad netikruose dokumentuose – atitinkamose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys apie nebūtus sandorius, pateikė netikras sąskaitas faktūras finansuotojui, po ko pastarasis pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pinigines lėšas, tuo padarant UAB „N. F. L.“ 50 000 Eur turtinę žalą. Nuteistasis tyčia klaidino bendrovę „N. F. L.“, teikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, turėdamas tikslą vadovaujamos įmonės vardu gauti pinigines lėšas pagal faktoringo sutartį. Būtent tokie pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys buvo esminė aplinkybė, kuo vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėtas faktoringo avansas, kurio nurodyta bendrovė neturėjo teisės gauti.

17. Teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėjas palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti, prokurorė, civilinio ieškovo atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

18. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kurį skundžia nuteistojo B. J. Č. gynėjas, yra teisėtas ir pagrįstas, teismo išvados atitinka byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, byloje surinkti įrodymai buvo patikrinti ir įvertinti, nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

19. Apelianto argumentai, kad skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas pirmosios instancijos teismas, yra nepagrįsti.

20. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011, 2K-45-303-2018).

21. Apeliaciniame skunde išdėstyti kai kurie pastebėjimai dėl bylą nagrinėjusio teisėjo pasisakymų („tikim mes tuo vokiečiu, jie ten tvarką turi...“, „Gerai advokate, ne apie tai aš noriu paklausti, jei sako vokietis, kad jis nebendradarbiavo, aš tikiu, kad jis nebendradarbiavo“) proceso metu nedera su teisėjo etikos reikalavimais, tačiau, atsižvelgus į teisėjo priimtus tarpinius sprendimus, byloje ištirtų įrodymų vertinimą, skundžiamo nuosprendžio surašymo argumentus, motyvus, kolegija mano, kad teisėjas, nagrinėjant aptariamą bylą, priimant sprendimus, buvo objektyvus ir nešališkas. Visi įrodymai apkaltinamajame nuosprendyje buvo įvertinti tiek atskirai, tiek lyginant juos tarpusavyje, susiejant juos į vieną loginę grandinę, nei vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išimtinės reikšmės, todėl nėra pagrindo pritarti skunde išdėstytiems argumentams, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjęs teisėjas turėjo išankstinę nuomonę nagrinėjamu klausimu bei buvo tendencingas.

22. Kolegija nemano, kad teisėjo elgesys teisminiame procese apklausiant liudytoją J. V. buvo šališkas, neva siekiantis išgauti kaltinimui naudingus parodymus. Iš 2018 m. birželio 14 d. teisiamojo posėdžio protokolo (t.11, b.l. 94-96) matyti, kad apklausiant šį liudytoją, teisėjas aiškinosi šio liudytojo ir liudytojo G. K. parodymuose esančius prieštaravimus, tokio aiškinimosi negalima vertinti kaip liudytojo J. V. spaudimo duoti kitokius parodymus. Teismas, nagrinėjantis bylą, turi išsiaiškinti visus prieštaravimus, todėl liudytojų, kurių parodymai skiriasi nuo kitų įrodymų šaltinių duomenų, apklausa turi būti itin kruopšti. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad liudytojas J. V., aiškinantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo santykius su Vokietijos bendrovėmis, buvo svarbi grandis, todėl itin kruopšti šio liudytojo apklausa, lyginant ir tikslinant jo parodymuose nurodomas aplinkybes su duomenimis, užfiksuotais kitais įrodymais, buvo pateisinama.

23. Apeliaciniame skunde keliamas teisėjo šališkumas yra grindžiamas ir tuo, kad teisėjas laiku neišsprendė nuteistojo gynėjo pareikštų prašymų palikti nenagrinėtą civilinio ieškovo pareikštą ieškinį, nes tapatus civilinis ieškinys buvo pareikštas civilinio proceso tvarka (t. 11 b.l. 51-52, 98-100), o tokį sprendimą teisėjas priėmė, priimdamas nuosprendį. Toks apelianto argumentas yra nepagrįstas. Teisminio proceso metu galimi atvejai kai iki galutinio baigiamojo dokumento priėmimo gali būti priimami tarpiniai sprendimai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju tokio sprendimo priėmimo laiko klausimą teisėjas sprendžia pats, atsižvelgdamas į konkretaus prašymo aplinkybes, į tokio prašymo išsprendimo iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo teisinę galimybę. Tai, kad teisėjas nepriėmė po pateiktų prašymų palikti ieškinį nenagrinėtu iškart po tokių prašymų gavimo, o sprendimą dėl ieškinio priėmė baigiamajame dokumente – nuosprendyje, negali būti vertinama kaip baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, juolab, kad teisėjas, kaip yra nurodyta ir apeliaciniame skunde, informavo proceso dalyvius, kad keliamą klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, jis spręs, priimant baigiamąjį dokumentą.

24. Byloje nustatyta, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas Vokietijos Federacinės Respublikos gyventojas liudytojas G. K., nors to prašė nuteistasis B. J. Č. ir jo gynėjas, teismas apsiribojo šio liudytojo, apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymų paskelbimu. Tą aplinkybę apeliantas vertina kaip teismo šališkumą, suvaržiusį jo ginamojo teises. Nagrinėjamu atveju, yra nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, ėmėsi priemonių iškviesti minėtą liudytoją, tačiau šiam raštiškai nurodžius neatvykimo priežastis ir paprašius paskelbti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teismas nutarė tęsti bylos nagrinėjimą be šio liudytojo ir jo parodymus paskelbė (t. 11, b.l. 102-105). Kolegijos nuomone, šiuo atveju, teismas, pripažinęs, kad galimybės iškviesti apklausai liudytoją G. K. buvo išnaudotos, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą: paskelbti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tokią galimybę numato BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, kai liudytojas nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių ir kai reikalinga patikrinti byloje esančius įrodymus. Liudytojas G. K. nuolat gyvena Vokietijoje, užsiima verslu, raštu prašė teismo paskelbti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė savo neatvykimo į Lietuvą priežastis, šios jo neatvykimo į Lietuvoje vykstantį teisminį procesą priežastys laikytinos svarbiomis. Įstatyme yra numatyta galimybė negalintį atvykti liudytoją į teisiamąjį posėdį apklausti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, tačiau ar tai daryti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas , ir jo priimtas sprendimas to nedaryti, nėra vada tokio sprendimo vertinti kaip teisėjo nešališkumą ar baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

25. Visos aukščiau išvardintos aplinkybės neduoda pagrindo spręsti, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teisėjas, nagrinėdamas bylą, turėjo išankstinę nuostatą, t.y. buvo subjektyviai šališkas. Jokių duomenų apie tai, kad teismas buvo šališkas objektyviąja prasme, taip pat nėra – nenustatyta BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų bei kitų aplinkybių, kurios keltų abejones dėl teisėjo šališkumo bei dėl kurių jis būtų turėjęs nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

Dėl B. J. Č. nuteisimo pagal BK 207 straipsnio 1 dalį

26. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 207 straipsnio 1 dalies redakcija numatė atsakomybę tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, o gaunamas, pvz., pinigines lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2014). <…> Tuo tarpu esant kreditiniam sukčiavimui apgaulė panaudojama ne siekiant pasisavinti turtą, o siekiant užvaldyti jį tam, kad būtų panaudojamas plėtojant ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą, t. y. siekimas yra apgaule gautus pinigus investuoti į ekonominę veiklą iš to gaunant pelną ir vėliau atsiskaitant su kreditoriumi (kasacinė nutartis Nr. 2K-183-942/2018).

27. Teisėjų kolegija, kaip ir apylinkės teismas, mano, jog byloje surinktais įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis J. B. Č., kaip bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, veikdamas jos vardu, tai darydamas apgaule, neteisėtai gavo bendrovės naudai iš L. L. UAB, veikusio pagal tarpusavio sudarytą faktoringo sutartį, kreditorinį įsipareigojimą (281 520 Eur sumą), pateikęs jam inkriminuotu laikotarpiu melagingus duomenis - kaltinime išvardintas netikras sąskaitas- faktūras, kuriose buvo nurodyti neįvykę sandoriai dėl traktorių pardavimo - pirkimo tarp bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijos bendrovės „G. K. M.“.

28. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neva padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų yra grindžiami tuo, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas, vadovaujantis prieštaringais liudytojo G. K., kuris nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodymais. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad B. J. Č., be nurodomo liudytojo parodymų, kaltė grindžiama ir kitais įrodymais – specialisto išvadomis, byloje esančių rašytinių duomenų analize. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. K. pozicija proceso metu dėl prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymo bei jų gavimo buvo nuosekli, iš esmės analogiškas aplinkybes jis paaiškino tiek apklausiamas Vokietijos teisėsaugos institucijos, tiek ir susirašinėdamas elektroniniu paštu su UAB „N. F. L.“, šio liudytojo nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taigi vertinti, kad G. K. parodymai yra prieštaringi, nėra pagrindo. Be to, G. K. ir B. K. buvo apklausti nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teisme, esmines įvykio aplinkybes liudytojas G. K. paaiškino analogiškai, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Plačiau liudytojo parodymai bus aptarti, vertinant B. J. Č. nuteisimo pagal BK 207 straipsnio 1 dalį pagrįstumą.

29. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė ir vadovavosi B. J. Č. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis buvo apklaustas kaip liudytojas, pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatas. Šie apeliacinio skundo argumentai pagrįsti. Pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Draudimas versti duoti parodymus prieš save yra pažeidžiamas, jei kaip liudytojas apklausiamas asmuo, kuris faktiškai įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių apklausos metu nėra pripažintas įtariamuoju BPK nustatyta tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2009, 2K-348-303/2015).

30. Nustatyta, kad 2016 m. balandžio 12 d. B. J. Č. šioje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, be kita ko, išaiškinant pastarajam atsakomybę už melagingų parodymų davimą (t. 10, b.l. 98, 99-100). 2016 m. balandžio 19 d. atlikta papildoma B. J. Č., kaip liudytojo, apklausa (t. 10, b.l. 101). Iš šių apklausų protokolų turinio matyti, kad B. J. Č. buvo apklausiamas ir apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios jam vėliau, t.y. 2017 m. gruodžio 8 d., buvo pareikštas įtarimas (t. 10, b.l. 167). 2018 m. sausio 4 d. įtariamojo apklausos metu B. J. Č. parodymus duotis atsisakė tuo pagrindu, kad įtarimas pastarajam yra grindžiamas jo, kaip liudytojo, apklausos metu duotais parodymais (t. 10, b.l. 173). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, negalėjo vadovautis B. J. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos pastarasis davė kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, tačiau toks pažeidimas nėra esminis, jis nesutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą byloje. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujasi tik pirmosios instancijos teisme duotais nuteistojo paaiškinimais.

31. Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš nuteistojo B. J. Č. pozicijos teisme matyti, kad yra ginčijama nuteistojo kaltė, pati situacija vertinama kaip civilinis ginčas, kilęs tarp civilinio ieškovo - L. L. UAB (buvusi UAB „N. F. L.“) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdant tarp jų sudarytą faktoringo sutartį, neigiant nuteistojo B. J. Č., veikusio jam inkriminuojamu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, veiksmuose apgaulę.

32. Nuteistasis B. J. Č. neigė klastojęs dokumentus. Paaiškino, kad sąskaitas faktūras buvo pasirašęs vokietis, dalį - vadybininkas J. V., dalį ir pats nuteistasis. Nurodė, kad G. K. firma atsisakė pirkti traktorius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi nuo 2015 m. sausio 1 d. pradėjo tiesiogiai bendradarbiauti su gamintojais Kinijoje. Vokiečių firmai G. K. M. atsisakius traktorių, pagal 11 sąskaitų faktūrų šios prekės nebuvo pateiktos. Iš nuteistojo pateiktos pozicijos galima suprasti, jog kaltinime išvardintos sąskaitos faktūros buvo tikros, išrašytos „G. K. M.“ ir pateiktos finansuotojui UAB „N. F. L.“, tačiau Vokiečių bendrovei prekių atsisakius, buvo paprašyta banko grąžinti reikalavimą. Tokių nuteistojo parodymų nepagrindžia byloje apklaustų liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai, todėl jie vertintini kritiškai.

33. Kad kaltinime nurodytų 11 sąskaitų faktūrų atvaizduotos realiai nevykusios operacijos, patvirtina baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai.

34. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. balandžio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/32 nustatyta, kad tarp tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nuo 2014 m. sausio 17 d. nėra įforminta pardavimų Vokietijos įmonei G. K. M. – paskutinė įforminta PVM sąskaita faktūra 2014 m. sausio 17 d., kurios Nr. 1317. G. K. M. atstovas elektroniniu paštu pateikė informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientu „G. K. M.“ buvo iki 2014 m. sausio mėnesio (t. 1, b.l. 38, 41-42, 53-59) . Tuo tarpu, UAB „N. F. L.“ pateikė 11 sąskaitų faktūrų, kurios buvo po šios nurodytos datos išrašomos pirkėjui – G. K. M.:

- 2014 m. vasario 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija VIL Nr. 1323 nurodytas pirkėjas G. K. M., prekės – 4 traktoriai, kurių VIN numeriai nenurodyti, suma – 28 700 Eur. Tokiu pačiu numeriu sąskaita faktūra išrašyta 2014 m. vasario 14 d. pirkėjui (duomenys neskelbtini), 28 700 Eur sumai tokioms pačioms prekėms, tačiau nurodant VIN numerius;

- 2014 m. vasario 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija VIL Nr. 1332 nurodytas pirkėjas G. K. M., prekės – 4 traktoriai, kurių VIN numeriai nenurodyti, suma – 28 700 Eur. Tokiu pačiu numeriu sąskaitą faktūra 2014 m. kovo 3 d. išrašyta pirkėjui (duomenys neskelbtini), 28 600 Eur sumai tokioms pačios prekės, nurodant traktorių VIN numeriai;

- 2014 m. kovo 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija VIL Nr. 1335 nurodytas pirkėjas G. K. M., prekės – 8 traktoriai, kurių VIN numeriai nenurodyti, suma – 46 600 Eur. Tokiu pačiu numeriu sąskaita faktūra išrašyta pirkėjui A. S. 580 Lt sumai už prekes;

- 2014 m. liepos 23 d. išrašytos dvi sąskaitos faktūros tuo pačiu numeriu VIL Nr. 1375 pirkėjams G. K. M. ir (duomenys neskelbtini), 24 950 Eur sumai. Abiejuose sąskaitose faktūrose yra nurodyti traktorių VIN numeriai, tačiau jie yra identiški;

- 2014 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija VIL Nr. 1391 nurodytas pirkėjas G. K. M., prekės – 4 traktoriai, kurių VIN numeriai nenurodyti, 33 850 Eur sumai. Tokiu pačiu numeriu 2014 m. rugpjūčio 25 d sąskaita faktūra išrašyta pirkėjui – P. G. ūkiui, 450 Lt sumai;

- 2014 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija VIL Nr. 1403 nurodytas pirkėjas G. K. M., prekės – 4 traktoriai, kurių VIN numeriai nenurodyti, 23 300 Eur sumai. Tokiu pačiu numeriu į 2014 m. rugsėjo 10 d. sąskaita faktūra, išrašyta L. S., 2 359,5 Lt sumai;

- 2014 m. spalio 23 d. išrašytos dvi sąskaitos faktūros serija VIL Nr. 1417 pirkėjams G. K. M., prekės – 3 traktoriai, kurių VIN numeriai nenurodyti, 20 700 Eur sumai, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 220 Lt sumai;

- 2014 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija VIL Nr. 1436 nurodytas pirkėjas G. K. M., prekės – 4 traktoriai, kurių VIN numeriai nenurodyti, 33 400 Eur sumai;

- 2014 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija VIL Nr. 1448 nurodytas pirkėjas G. K. M., prekės – 4 traktoriai, kurių VIN numeriai nenurodyti, 28 250 Eur sumai. Tokiu pačiu numeriu 2014 m. gruodžio 22 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra pirkėjui OOO „(duomenys neskelbtini)“, 44 023,20 Lt sumai;

- 2015 m. sausio 16 d. išrašytos dvi sąskaitos faktūros, kurių serija VIL Nr. 006 dviem pirkėjams - G. K. M., prekės – 4 traktoriai, kurių VIN numeriai nenurodyti, 23 400 Eur sumai, ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ 3 330 Eur sumai;

- 2015 m. sausio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija VIL Nr. 011 nurodytas pirkėjas G. K. M., prekės – 4 traktoriai, kurių VIN numeriai nenurodyti, 20 950 Eur sumai. Tokiu pačiu numeriu 2015 m. sausio 29 d. išrašyta sąskaita faktūra pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas, kurių suma 399,30 Eur.

35. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad iš „N.“ banko elektroniniu paštu gavo sąskaitas faktūras, kurių numeriai yra 1417, 1403, 1391, 1375, 1335, 1323, 1332. Šios sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos, kadangi jose nurodytų prekių neužsakė ir jų negavo. Liudytojas taip pat nurodė, kad visos sąskaitos turi būti su traktorių numeriais. Tokių atvejų, kad „G. K. M.“ atsisakytų jau pateiktų užsakymo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo. Apie aplinkybes dėl iš „N.“ banko persiųstų sąskaitų nurodė jau buvęs apklaustas policijos Gotha mieste (t. 12, b.l. 153-155). Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu Kriminalinės policijos inspekcijos, Gotha mieste, Vokietijoje, G. K. buvo parodyti tokie dokumentai: 2014 m. lapkričio 26 d. sąskaita faktūra serija VIL Nr. 1436, 33 400 Eur sumai, 2014 m. gruodžio 17 d. sąskaita faktūra serija VIL Nr. 1448, 28 250 Eur sumai, 2015 m. sausio 16 d. sąskaita faktūra serija VIL Nr. 006, 23 400 Eur sumai, 2015 m. sausio 28 d. sąskaita faktūra serija VIL Nr. 011, 20 950 Eur sumai. G. K. nurodė, kad prekių, nurodytų išvardintose keturiose sąskaitose, jis nėra gavęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų nebuvo užsakęs iš šios bendrovės. Be to, aptariamuose dokumentuose nurodytas senas Vokietijos bendrovės adresas, ant jų yra parašas, bent iš dalies panašus į liudytojo parašą, tačiau jis nėra išbaigtas. Parašas yra padėtas vienodu atstumu ir kryptimi, lyginant su antspaudu, o tai realiame gyvenime nepasitaikė. Liudytojas G. K. nurodė ir tai, kad nuo 2014 m. tarpusavio verslo sandoriai buvo sudarinėjami ribotos civilinės atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu. Paskutinis „G. K. M.“ sandoris su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas 2014 m. sausio mėnesį. Be kita ko, pateiktose keturiose sąskaitose faktūrose nėra nurodytas transporto priemonės identifikacinio VIN numerio. Tuo tarpu, nepateikus šio numerio sąskaitoje, tokie traktoriai Vokietijoje negalėtų būti sertifikuojami. Liudytojo teigimu, visos šios keturios sąskaitos faktūros nebuvo jo pasirašytos ir ant jų antspaudo jis nedėjo (t. 8, b.l. 146-152).

36. Aplinkybes, kad kaltinime nurodytose vienuolikoje sąskaitų faktūrų Vokietijos bendroves „G. K. M.“ atstovas nepasirašė ir antspaudo nedėjo patvirtina ir 2017 m. spalio 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1856 (17), kurioje konstatuota, kad tirti pateiktose sąskaitose faktūrose 2014 m. vasario 18 d. Serija VIL Nr. 1332, 2014 m. kovo 3 d. Serija VIL Nr. 1335, esantys parašai G. K. ir atspaudai su Bendrovės rekvizitais yra vieno ir to paties parašo ir atspaudo vaizdai. Didelė tikimybė, kad nei viena iš pateiktų sąskaitų faktūrų nebuvo originaliai pasirašyta ir atspaustas spaudo atspaudas, o abiejuose dokumentuose parašo ir atspaudų vaizdas įmontuotas ir išspausdintas elektrofotografiniu būdu. Parašai G. K. vardu ir atspaudai su Bendrovės rekvizitais, esantys sąskaitose faktūrose 2014 m. vasario 10 d. Serija VIL 1323, 2014 m. liepos 23 d. Serija VIL Nr. 1375 ir sąskaitų faktūrų Nr. 2014 m. rugpjūčio 21 d. Serija VIL Nr. 1391, 2014 m. rugsėjo 11 d. Serija VIL Nr. 1403, 2014 m. spalio 23 d. Serija VIL Nr. 1417, 2014 m. lapkričio 26 d. Serija VIL Nr. 1436, 2014 m. gruodžio 17 d. Serija VIL Nr. 1448, 2015 m. sausio 16 d. Serija VIL Nr. 006, 2015 m. sausio 28 d. Serija VIL Nr. 011 kopijose yra vieno ir to paties parašo ir atspaudo kopijos, t.y. arba visos šios kopijos yra pagamintos montažo būdu įkeliant į jas nuskenuotą/nukopijuotą to paties parašo ir atspaudo vaizdą arba vienoje sąskaitoje faktūroje buvo originaliai pasirašyta ir atspaustas atspaudas ir šie rekvizitai, juos nuskenavus/nukopijavus, buvo panaudoti pagaminant montažo būdu kitų sąskaitų faktūrų kopijas (t. 8, b.l. 158-162).

37. Nuteistojo B. J. Č. teigimu, išrašius sąskaitas faktūras ir Vokietijos bendrovei „G. K. M.“ atsisakius prekių, atšaukti sandoriai buvo atitinkamai, pagal banko darbuotojos pasiūlymą, įforminami, pateikiant prašymą bankui dėl reikalavimo grąžinimo. Nuteistasis B. J. Č. nurodė, kad formuluotę, teikiant prašymą grąžinti reikalavimo teisę, pasiūlė banko darbuotoja, t.y. kad pirkėjas už pardavėjo tiektas prekes atsiskaitė tiesiogiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu, Vokietijos bendrovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai pagal kaltinime išvardintas sąskaitas faktūras neatsiskaitė, prekių pastarieji atsisakė. Pirma, kaip buvo paminėta, Vokietijos bendrovės „G. K. M.“ atstovai liudytojai G. K. ir B. K. nurodė, jog tokių užsakymų bendrovė neatšaukdavo, už prekes pagal kaltinime nurodytas sąskaitas faktūras neatsiskaitė, nes jas nei gavo, nei apskritai užsakė. Aplinkybės, kad užsakymų buvo atsisakoma, negalėjo patvirtinti ir aptariamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriu dirbęs A. K.. Antra, 2017 m. spalio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1856 (17) konstatuota, kad 11 sąskaitų faktūrų buvo pagamintos montažo būdu. Be to, tokiais pačiais numeriais, kai kuriais atvejais ir nurodant tokią pačią sumą ar analogiškas prekes, buvo išrašytos kitoms įmonėms ar asmenims. Tokios aplinkybės neabejotinai rodo, kad finansinės operacijos pagal kaltinime nurodytas sąskaitas faktūras iš tikrųjų nevyko, Vokietijos bendrovė „G. K. M.“ šių prekių užsakiusi apskritai nebuvo, todėl jų ir negalėjo atsisakyti. Nuteistojo poziciją dėl prašymo turinio suformulavimo paneigia ir liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta E. S., kuri patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog neatsimena, ar prieš pateikiant UAB „N. F. L.“ prašymus nuteistasis skambino jai ir aiškino ką nors dėl to, kad klientas atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai ar kažkaip kitaip. Tačiau, jeigu taip buvo, kaip UAB „N. F. L.“ specialistė tikrai nebuvo nurodžiusi prašymo teksto turinio, kadangi neturėjo teisės nurodyti klientui, ką rašyti prašyme kaip priežastį dėl reikalavimo grąžinimo, galėjo pasakyti tik kaip prašymas turi atrodyti (t. 2, b.l. 3-5, t. 11, b.l. 90-91).

38. Vis dėlto, nepaisant to, kokios priežastys lėmė prašymų grąžinti reikalavimo teisę pateikimą bankui, šios aplinkybės įtakos B. J. Č. veikos kvalifikavimui neturi. Kaip aptarta aukščiau, siekdamas gauti finansavimą, pastarasis UAB „N. F. L.“ teikė suklastotas sąskaitas faktūras, žinodamas, kad realiai jose nurodyti sandoriai nevyko, ir būtent šių, 11 suklastotų sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokamas faktoringo avansas. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad finansuotojui buvo žinoma aplinkybė, jog faktoringo sutartyje numatyti sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevyko, todėl tarp N. F. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko bendradarbiavimas, tai yra susiklostė sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad B. J. Č. yra pateikęs prašymų finansuotojui dėl reikalavimo grąžinimo pagal PVM sąskaitas faktūras VIL Nr. 1436, 1448, 006, 011, 1391, 1375, 1403, 1417 (t. 1, b.l. 29-32, t. 2, b.l. 77 - 82) ir tai be jokios abejonės UAB „N. F. L.“ buvo žinoma, tačiau būtina pažymėti tai, kad finansuotojui buvo pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, kad prekių gavėjas atsiskaitė su pardavėju, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai, ir būtent šiuo pagrindu buvo teikiami minėti prašymai. Kita vertus, po prašymo gavimo, jau kitą mėnesį nuteistasis finansuotojui vėlgi pateikdavo „G. K. M.“ išrašytą sąskaitą faktūrą, patvirtinančią nebūtą sandorį, ir šio dokumento pagrindu vėlgi buvo mokamas finansavimas arba iš šios sumos buvo dengiamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas. Galiausiai, prielaidą dėl susiklosčiusių civilinių teisinių santykių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „N. F. L.“ neabejotinai paneigia ir tai, kad finansuotojui pateiktos kaltinime nurodytos sąskaitos faktūros buvo netikros.

39. B. J. Č., apklaustas pirmosios instancijos teisme, teigė, kad 2014 m. prekiavo su (duomenys neskelbtini) ir G. K., pardavinėjo prekes abiems, jie užsakinėjo iš vieno pašto. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra logiškas teiginys, esą nebuvo daromas skirtumas, kas ir kokiai bendrovei užsakydavo prekes, kai sąskaitos faktūros buvo išrašomos tiek vienai bendrovei, tiek kitai atskirai šiuo aptariamu laikotarpiu. Tokių aplinkybių nuteistasis paaiškinti negalėjo, teikdamas, kad vokietis dėliojasi, kaip jam patogiau. Liudytojas G. K., apklaustas apeliacinės instancijos teisme nepatvirtino, kad tuo pačiu metu teikė abiejų bendrovių užsakymus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, „G. K. M.“ su UAB „(duomenys neskelbtini) bendradarbiavo tik iki 2014 m. metų pradžios. Tokias aplinkybes jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausiamasis Vokietijos policijos institucijos, tiek ir susirašinėjimo su „N. F. L.“ elektroniniu paštu. Abejoti nuoseklia liudytojo G. K. pozicija, kurią patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

40. Dėl aplinkybės, susijusios su aptariamų sąskaitų faktūrų atsispindėjimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, reikšmingi yra liudytojo, 2002 m. – 2015. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriu dirbusio, A. K. parodymai. Apklaustas pirmosios instancijos (t. 11, b.l. 97) teisme jis paaiškino, kad sąskaitų be VIN kodų jis nepriimdavo, atiduodavo atgal, kadangi tokie turi būti, tokių sąskaitų faktūrų į buhalterinę apskaitą neįtraukdavo. Neatsimena, ar buvo tokių atvejų, kad klientas atsisakytų prekės, bet jokių korekcijų bendrovės buhalterijoje neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad pirkėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytas sąskaitas faktūras įtraukdavo į įmonės buhalterinę apskaitą. Nors liudytojas paaiškino, kad pasitaikydavo atvejų, kai išrašytoje sąskaitoje faktūroje nebūdavo įrašomas parduodamo traktoriaus VIN kodas, tačiau paaiškėjus tokiems duomenims, jie buvo įrašomi į išrašytą sąskaitą faktūrą, arba sąskaita būdavo perrašoma, įrašant VIN numerį. Nurodė neprisimenantis, kad būtų daręs korekcijas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, prekės atsisakymo atveju (kad tokių atvejų būtų buvę, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis neprisiminė) (t. 10, b.l. 39-42).

41. Vadovaujantis liudytojos E. S. parodymais, sąskaitas faktūras UAB „N. F. L.“ pateikti buvo du būdai – elektroniniu paštu arba tiesiogiai liudytojai į rankas dokumentus atveždavo J. B. Č.. Apklaustas pirmosios instancijos teisme, nuteistasis taip pat patvirtino teikęs sąskaitas faktūras bei sąskaitų faktūrų aprašus į banką. Tuo tarpu, paaiškino pats nurodytų dokumentų nerengdavęs, užsakymus iš B. K. priimdavo J. V., jis išrašydavo sąskaitą faktūrą ir siųsdavo pasirašytą į Vokietiją. J. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad sąskaitas faktūras jo vardu galėjo išrašyti bet kas, parašo buvimas ant dokumento nebūtinai reiškė, kad jis jį ir rengė. Kad atspausdintą sąskaitą faktūrą galėjo bet kas iš įmonėje dirbusių asmenų pasirašyti, nurodė ir nuteistasis, paaiškindamas, kad svarbiausia buvo išsiųsti dokumentą ir gauti pinigus. Tiek nuteistojo, tiek liudytojo pozicija aptariamu klausimu vertintina kritiškai. Baudžiamosios bylos duomenimis, būtent J. V. tiesiogiai bendravo su Vokietijos bendrovės „G. K. M.“ atstovu dėl traktorių tiekimo, gaudavo užsakymus iš jų. Taigi būtų nelogiška teigti, kad sąskaitas faktūras šiai bendrovei galėjo išrašyti ir tą darė bet kuris iš darbuotojų. Kita vertus, kaltinime nurodytų 11 sąskaitų faktūrų nei nuteistasis, nei tuometinis įmonės vadybininkas J. V. ar kiti įmonės darbuotojai „G. K. M.“ apskritai neišsiuntė, kadangi jose buvo atvaizduoti realiai neįvykę sandoriai ir tokių dokumentų minima Vokietijos bendrovė negavo, jie buvo pateikti tik finansuotojui. Tuo tarpu, už šių dokumentų originalų pateikimą tuometiniam UAB „N. F. L.“ buvo atsakingas nuteistasis. Jis, kaip įmonės vadovas, buvo suinteresuotas gauti lėšas bei naudoti jas įmonės ūkinėje komercinėje veikloje. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad ant dalies sąskaitų faktūrų (kurių originalai finansuotojui pateikti nebuvo), yra paties nuteistojo parašai – serija VIL Nr. 006, serija VIL Nr. 011, išrašytos 2015 m. sausio 16, 28 d., kai tuo laikotarpiu J. V. įmonėje jau nebedirbo (iš jo paties bei G. K. parodymų). Ant dalies dokumentų parašai, kaip nurodė liudytojas J. V. pirmosios instancijos teisme, yra ne jo (VIL Nr.1448 (išrašyta 2014 m. gruodžio 17 d.), VIL Nr. 1417 (išrašyta 2014 m. spalio 23 d.).

42. Apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas galimiems Faktoringo sutarties pažeidimams, t.y. kad „N. F. L.“ nebuvo jokios kontrolės teikiant faktoringo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo tikrinamas pateikiamų dokumentų turinys, kas, apelianto manymu, lėmė tai, jog finansuotojas neturėjo teisės ir negalėjo atlikti faktoringo išmokų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikiamus dokumentus, ir negalima vertinti, kad finansuotojas buvo suklaidintas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Iš aukščiau teismo išdėstytų argumentų matyti, kad, siekiant gauti kreditinį įsipareigojimą – faktoringo avansą, B. J. Č. teikė „N. F. L.“ netikras sąskaitas faktūras, kuriose buvo atvaizduotos realiai nevykusios finansinės operacijos, t.y. buvo išrašomos sąskaitos faktūros „G. K. M.“ už prekes (traktorius), kai tokių prekių minėta bendrovė užsakiusi nebuvo, šie dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų jai nebuvo pateikti ir ant kurių „G. K. M.“ nepasirašė ir savo antspaudo nedėjo. Šių pateiktų suklastotų dokumentų pagrindu „N. F. L.“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesdavo faktoringo avansą. Būtent tuo, šiuo atveju, pasireiškė finansuotojo suklaidinimas.

Dėl civilinio ieškinio

43. Baudžiamojoje byloje UAB „N. F. L.“ pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (50 000 Eur) (t. 11, b.l. 43-46). Pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkino, konstatuodamas kad civiliniam ieškovui buvo padaryta žala tyčiniais B. J. Č. veiksmais.

44. Bendrovės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų būtina įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis ).

45. Nustatyta, kad J. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, atliko neteisėtus veiksmus – teikė UAB „N. F. L.“ netikras sąskaitas faktūras, kuriose buvo atvaizduoti realiai nevykę sandoriai su Vokiečių bendrove „G. K. M.“, ir šių dokumentų pagrindu gavo iš finansuotojo faktoringo avansą. Dėl tokių nuteistojo veiksmų, negrąžinus viso įmonei išmokėto kreditinio įsipareigojimo dalies, UAB „N. F. L.“ patyrė 50 000 Eur dydžio žalą ( dalį ieškinio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ gražino ne ginčo tvarka). Taigi pirmosios instancijos teismo motyvai, kad nuteistasis turi pareigą šią žalą atlyginti, yra pagrįsti. Kaip jau buvo minėta, apeliantai teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikę du prašymus ieškovo L. L. UAB ieškinį nuteistajam B.J. Č. palikti nenagrinėtu, nurodydami, kad neva tapatus ieškinys yra nagrinėjamas civiline tvarka. Iš jų pateiktų duomenų, taip pat iš Liteko sistemos duomenų, matyti, kad civiline tvarka ieškinį nuteistajam B. J. Č. pareiškė ne nagrinėjamos baudžiamosios bylos ieškovas , bet ieškovas BUAB „(duomenys neskelbtini) „ , prašydamas iš jo priteisti bendrovei padarytą žalą , pažeidus B. J. Č. , kaip bendrovės vadovui, bendrovės pareigą kreiptis laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad dalį žalos, kurią šis ieškovas prašė priteisti , sudarė neįvykdyti L. L. UAB turtiniai reikalavimai, kuriuos ši bendrovė prašė priteisti šioje baudžiamojoje byloje. Vilniaus apygardos teismo 2018-01-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-293-2018 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys buvo atmestas. Toks teismo sprendimas nereiškia, kad apylinkės teismas, sprendęs aptariamoje baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pagrįstumą, negalėjo jo išspręsti, nes neva tai tapatus ieškinys. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl byloje pareikšto ieškinio priteisimo, vertindamas apeliantų pateiktus duomenis dėl neva tapataus ieškinio, nurodė aplinkybę, kad tai nėra tapatus ieškinys, nes civiline teisena nagrinėjamas civilinis ieškinys yra pareikštas kito civilinio ieškovo. Kolegija, spręsdama ieškinio priteisimo teisėtumą, pažymi ne tik apylinkės teismo nustatytą aplinkybę, bet ir tai, kad ieškinys buvo pareikštas kitu pagrindu ( dėl bendrovės vadovo atsakomybės , pažeidus pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ). Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas L. L. UAB reiškė ieškinį apeliantui B. J. Č. dėl žalos, padarytos jo nusikalstamais veiksmais, atlyginimo, t.y. visai kitu pagrindu.

46. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi patvirtintas UAB „N. F. L.“ kreditorinis reikalavimas 53 514,62 Eur sumai dėl išankstinio faktoringo išmokėjimo pagal sąskaitas faktūras serija VIL, kurių numeriai 1436, 1448, 006, 011, t.y. dėl to, kad pardavėjas įsipareigojo grąžinti išankstinio faktoringo mokėjimus, jei sugrąžinama reikalavimo teisė sąskaitoms, tačiau lėšos grąžintos nebuvo. 2019 m. liepos 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pasibaigusia ir nuspręsta išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Teismas konstatavo, kad įmonė neturi jokio registruoto turto ar piniginių lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „N. F. L.“ likusios negrąžintos sumos išieškoti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės, pagrįstai tenkino UAB „N. F. L.“ (dabartinis L. L. UAB) civilinį ieškinį ir priteisė 50 000 Eur iš nuteistojo B. J. Č. civilinio ieškovo naudai.

47. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad civiliniu ieškiniu UAB „L. L.“ atstovas prašė priteisti iš nuteistojo civilinio ieškovo naudai 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Matyti, kad dėl šio prašymo pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Teisėjų kolegijos nuomone, procesinių palūkanų klausimo išsprendimas galėtų būti vertinamas kaip skundą padavusio asmens padėties pabloginamas, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl procesinių išlaidų

48. Civilinio ieškovo L. L. UAB atstovas advokatas M. Z. pateikė prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo, kurias sudaro advokato honoraras už suteiktas teisines paslaugas - susipažinimą su apeliaciniu skundu, teisinės konsultacijos suteikimą, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, taip pat civilinio ieškovo interesų atstovavimą 2018 m. gruodžio 18 d., 2019 m. gegužės 29 d. teismo posėdžiuose bei pasirengimą jiems. Iš nuteistojo prašoma priteisti suma – 1 270,90 Eur (t. 12, b.l. 162-163, 164-169).

49. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė apeliacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas. Kadangi nagrinėjamu atveju, apeliacinį skundą padavė nuteistojo gynėjas ir šis skundas yra atmetamas, civilinio ieškovo atstovo prašymas tenkinamas ir jo turėtos advokato pagalbos išlaidos priteisiamos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo B. J. Č. gynėjo advokato Manto Valiuko apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti iš nuteistojo B. J. Č. civilinio ieškovo L. L. UAB naudai 1 270,90 išlaidas advokato pagalbai.

Teisėjai (parašai) Arūnas BudrysJurgita KolyčienėLaureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė