- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-08
- Bylos Nr.
- A-525-275-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- M. T.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijai, E. V. Š., R. C., O. A. J., M. G.
- Advokatai
- Rita Petručionytė
- Kategorijos
- 11.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. T. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, E. V. Š., R. C., O. A. J., M. G. dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja M. T. skundu (b. l. 5–6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2007 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. A-1145 (toliau – ir Įsakymas).
Nurodė, kad 1992 m. spalio 27 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 369 jai buvo suteiktas laikinai naudotis 500 kv. m. žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko šį žemės sklypą ji dirbo, už jį mokėjo mokesčius. Įsakymu patvirtintas 439 kv. m. sklypo planas ir jo pagrindu tretiesiems suinteresuotiems asmenims atkurtos nuosavybės teisės. Pažymėjo, jog toks sklypas negalėjo būti įtrauktas į laisvos neužstatytos žemės kategoriją, kadangi buvo paskirtas jai naudotis, buvo naudojamas. Nurodė, kad nuo 1998 metų jai nustatytas dalies darbingumo lygio netekimas, todėl jai sumažinti mokesčiai už ginčo sklypo nuomą, biudžetui ji neskolinga. Nurodė, kad jos sūnus V. A. Kauno miesto apylinkės teisme pradėjo civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jo močiutė M. A. –Z. iki 1940 metų valdė 22,3 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 50–52) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad, atkuriant nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims į Kazio ir M. Š. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punktu, pažymėtoje laisvoje teritorijoje suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir Įsakymu patvirtintas 439 kv. m. planas. Pažymėjo, jog pareiškėjai buvo suteiktas žemės sklypas laikinam naudojimuisi, todėl jokio teisinio pagrindo pretenduoti į jį pareiškėja neturi. Be to, pareiškėja nenurodė jokio teisės aktais nustatyto pagrindo, kodėl žemės sklypas negalėtų būti priskirtas laisvai ir neužstatytai žemei. Pareiškėja visą naudojimosi žeme laiką žinojo, kad sklypas jai suteiktas naudotis laikinai. Nurodė, jog iš antstolio M. P. 2008 m. kovo 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-08-22 matyti, kad žemės sklypu ji naudojosi pažeisdama nustatytą tvarką. Teigė, jog aplinkybė, kad pareiškėjos sūnus kreipėsi į bendrosios instancijos teismą dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo, neturi reikšmės sprendžiant kilusį ginčą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija (toliau – ir Kauno AVA) atsiliepimu į skundą (b. l. 57–58) su skundu nesutiko.
Pažymėjo, jog pareiškėja nenurodė nei vieno teisės akto, kurį pažeidžia ginčijamas Įsakymas. Be to, Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 02-01-1211 bei tos pačios dienos sprendimais tretiesiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 439 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune. Įsakymas priimtas teisėtai ir pagrįstai, nes žemė, skirta naudoti daržui, nėra priskiriama prie valstybės išperkamos ir natūra negrąžinamos žemės.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 23 d. sprendimu (b. l. 117–120) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, kad Kauno miesto valdybos 1992 m. spalio 27 d. potvarkiu Nr. 369 pareiškėjai buvo leista laikinai naudotis 500 kv. m. fondinės žemės sklypu prie (duomenys neskelbtini), nurodant, kad sklype sodinti vaismedžius, vaiskrūmius, statyti statinius draudžiama. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu 2008 m. kovo 4 d. nustatyta, kad pareiškėjos naudojamas sklypas (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, yra aptvertas sietine tvora, naudojamas auginti vaismedžius, vaiskrūmius. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. birželio 8 d. raštu Nr. S2-1486(1.11) kreipėsi į Administracijos Urbanistikos skyrių ir nurodė, kad pažymėtoje laisvoje teritorijoje Panemunės seniūnijoje prie (duomenys neskelbtini), 451 kv. m. žemės sklypas yra K. ir M. Š. iki 1940 metų turėtoje žemėje ir, vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 106 punktu, nurodė paruošti turėtoje žemėje žemės sklypo planą. Toks planas patvirtintas ginčijamu Įsakymu. Kauno apskrities viršininko 2008 m.vasario 14 d. įsakymu Nr. 02-01-1211 tretiesiems suinteresuotiems asmenims atkurtos nuosavybės teisės į K. ir M. Š. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), valdytą žemę, grąžinant natūra žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį. Remdamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsniu, nurodė, jog laikinai naudoti suteikti žemės sklypai nepriskiriami prie valstybės išperkamų žemės sklypų. Pareiškėja laikinai suteiktą sklypą naudojo pažeisdama leidime nurodytas sąlygas, t. y. pasodino vaiskrūmius, vaismedžius, iš pietų pusės aptvėrė metaline tvora, kuri kaip statinys nėra registruota. Pabrėžė, jog nėra teisinio pagrindo laikyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, nelaisvu ir užstatytu, o pareiškėja nepateikė jokių teisinių argumentų, kurie paneigtų tokią išvadą. Pareiškėjos motyvą, kad jai dėl darbingumo lygio sumažėjimo sumažinti sklypo nuomos mokesčiai ir ji neskolinga biudžetui, pripažino nagrinėjamu atveju neturinčiu jokios teisinės reikšmės. Nepagrįstu pripažino pareiškėjos teiginį, kad jos sūnus V. A. yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į jo senelės M. A. –Z. valdytą 22,3 arų žemės sklypą tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, todėl jis yra pretendentas ir į Įsakymu patvirtintą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teisme V. A. pradėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog M. A.-Z. iki 1940 metų nuosavybės teise valdė 22,3 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir prašymo paduoti atkurti nuosavybės teises atnaujinimo. Šioje byloje procesas sustabdytas tol, kol bus išspręsta civilinė byla pagal K. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-285/93, prašant priimti naują sprendimą, kad jo motina M. A. –Z. kartu su kitais pretendentais iki 1940 metų nuosavybės teise valdė 2110 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Įvertinęs 1932 metų Kauno apskrities, (duomenys neskelbtini) žemės vienkiemiais išskirstymo 1932 metų planą ir eksplikaciją, pabrėžė, jog ginčo sklypas (duomenys neskelbtini) yra buvusiame K. ir M. Š. žemės sklype Nr. 9, t. y. visiškai kitoje vietoje nei pareiškėja nurodo teisę į V. Z. žemės sklypą Nr. 41. Iš Kauno AVA Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2009 m. vasario 3 d. rašto matyti, kad dabartiniu metu nėra duomenų apie O. Z. (M. A. –Z. motinos) valdyto 0,2110 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime vietą, yra minimas tik V. Zavadskas. Tuo tarpu prašymų atkurti nuosavybės teises į V. Z. valdytą žemę skyriuje nėra registruota. Padarė išvadą, kad nėra jokių įrodymų bei teisinių pagrindų, kurie pagrįstų pareiškėjos minėtose civilinėse bylose atstovaujamų asmenų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, tuo labiau, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teisės į šį žemės sklypą jau atkurtos 2008 m. vasario 14 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-1211, o šio sprendimo pareiškėja neginčijo. Konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti ginčijamą Įsakymą.
III.
Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (b. l. 131–132), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 23 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Kauno miesto valdybos 1992 m. gruodžio 8 d. potvarkis Nr. 1190v bei pateikti žemės nuomos mokesčio kvitai įrodo, kad tarp pareiškėjos ir atsakovo susiklostė sutartiniai žemės nuomos teisiniai santykiai, kurie nebuvo nutraukti. Teigia, jog rašytinės sutarties nebuvimas nedaro pačios sutarties neegzistuojančia. Byloje pateikta medžiaga įrodyta, jog susiklostė faktiniai žemės nuomos teisiniai santykiai, kurie privalomi teisių parėmėjams.
2. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ginčo žemės sklypas nepriskirtinas valstybės išperkamai žemei, savo išvados nepagrindė ir neatskleidė pareiškėjos teisių turinio tiek į 500 kv. m. žemę prie (duomenys neskelbtini), tiek į 439 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune.
3. Teismas neišaiškino pareiškėjai jos procesinių teisių bei neužtikrino jų įgyvendinimo. Nurodo, kad 2008 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio metu jos advokatui išaiškinta teisė skųsti Kauno AVA aktus, tačiau advokatas jos apie tai neinformavo, o 2009 m. vasario 11 d. posėdyje jai nesuteikta galimybė išreikšti savo valią dėl skundo reikalavimų papildymo. Ji taip pat, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalies 2 punktu, savo atstovui nebuvo suteikusi teisės atsisakyti reikalavimų. Pažymi, jog sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo terminų nepraleido, nes apie tokius aktus ji nieko nežinojo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVA atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 138–140) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nesutinka su teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė išvados, kad ginčo žemė nepriskirtina valstybės išperkamai. Be to, nagrinėjamu atveju nereikėjo analizuoti sutartinių santykių turinio, kadangi buvo konstatuota, jog pareiškėjai laikinai naudotis suteiktas žemės sklypas nėra valstybės išperkamas.
2. Atsižvelgia į ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovas neatsisakė skundo reikalavimų, o tik išsakė savo poziciją, kad sprendimų atkurti nuosavybės teises neginčija. Be to, 2009 m. vasario 11 d. teismo posėdyje, kuriame išsakyta tokia pozicija, pareiškėja dalyvavo, todėl ji galėjo išreikšti skirtingą nei jos atstovo nuomonę.
3. Nurodo, jog Kauno AVA 2008 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 6-380 pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodyta informacija apie 2008 m. vasario 14 d. priimtus administracinius aktus. Kartu su atsiliepimu pateikta ir nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 1158. Teigia, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju praleido sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo terminus.
Atsakovas Administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 142–145) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nesutinka su argumentu, jog teismo išvada, kad žemė, kuria naudojasi pareiškėja, nepriskirtina valstybės išperkamai, nepagrįsta. Pažymi, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu tokį žemės sklypą galima būtų vertinti kaip valstybės išperkamą žemę, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu.
2. Atsižvelgdamas į ABTĮ 49 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnio 2 dalį, aplinkybę, jog 2008 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje pareiškėjos atstovui išaiškinta teisė skųsti Kauno AVA administracinius aktus, pabrėžia, jog teismas tinkamai pareiškėjai išaiškino teisę skųsti administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjos nurodytas procesinės teisės normos pažeidimas pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalį nėra pagrindas panaikinti procesinį teismo sprendimą. Be to, remiantis ABTĮ 142 straipsnio 1 dalimi, net ir nustačius, kad pareiškėjai nebuvo tinkamai išaiškinta teisė skųsti administracinius aktus, tai nebūtų pagrindas panaikinti teismo sprendimą, kadangi Įsakymas buvo pagrindas priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o ne atvirkščiai.
4. Argumentai dėl sutartinių santykių analizės negalėjo turėti įtakos sprendžiant kilusį ginčą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 500 kv. m. žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), kuriuo 1992 m. spalio 27 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 369 (b. l. 10) pareiškėjai buvo leista laikinai naudotis. Šis sklypas buvo įtrauktas į laisvos ir neužstatytos žemės sklypų kategoriją. Ginčijamu Įsakymu buvo patvirtintas 439 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, planas (b. l. 53), o Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 02-01-1211 tretiesiems suinteresuotiems asmenims atkurtos nuosavybės teisės į K. ir M. Š. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemę, grąžinant natūra žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjos argumentas, jog valstybės institucijos neturėjo teisės įtraukti žemės sklypo į laisvos ir neužstatytos žemės sklypų kategoriją, kadangi šis sklypas buvo paskirtas jai naudotis ir ji juo naudojosi, yra nepagrįstas. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, jeigu ji nėra priskiriama valstybės išperkamai žemei. Kokia žemė yra valstybės išperkama, numato šio įstatymo 12 straipsnis. Laikinai naudoti suteiktų žemės sklypų ši teisės norma nepriskiria prie valstybės išperkamos žemės. Tai reiškia, kad žemės sklypas buvo teisėtai ir pagrįstai įtrauktas į laisvos ir neužstatytos žemės sklypų kategoriją.
Teisiniai santykiai, susiklostę tarp pareiškėjos ir atsakovo dėl ginčo žemės sklypo suteikimo laikinai naudotis bei šio sklypo nuomos, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į valstybinę žemę pagal Atkūrimo įstatymą, nes, kaip jau minėta, žemė, paskirta laikinai naudotis, laikoma laisva (neužstatyta) žeme.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos motyvą, kad jai dėl darbingumo lygio sumažėjimo sumažinti sklypo nuomos mokesčiai ir ji neskolinga biudžetui, pripažino nagrinėjamu atveju neturinčiu jokios teisinės reikšmės.
Pareiškėja savo reikalavimą grindžia ir tuo, kad jos sūnus V. A. pretenduoja atkurti nuosavybės teises į jo senelės M. A.-Z. tame pačiame kaime iki nacionalizacijos valdytą 22,3 arų žemės sklypą, ir tai sieja su galimybe, atkūrus nuosavybės teises į šį žemės plotą, žemę natūra gauti jai laikinai naudotis suteikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose. Šis pareiškėjos argumentas yra nepagrįstas, nes ginčo sklypas ((duomenys neskelbtini)) yra buvusiame K.ir M. Š. žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. visiškai kitoje vietoje nei žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį, pareiškėjos teigimu, turi teisę atkurti nuosavybės teises M. A.-Z. įpėdiniai. Pareiškėja neginčija fakto, kad šiuo metu nei ji, nei jos sūnus nėra pateikę prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 110). Nėra jokio pagrindo teigti, kad jiems pateikus tokius prašymus ir įgaliotoms institucijoms juos patenkinus, nuosavybės teisės būtų atkurtos į ginčo žemės sklypą, nes, kaip minėta, šis sklypas yra kitoje kaimo vietoje.
Teiginys, jog pareiškėjai ar jos sūnui galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, yra nepagrįstas ir dėl to, kad nuosavybės teisės į šį žemės sklypą jau atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims 2008 m. vasario 14 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-1211, o šio akto pareiškėja neginčijo.
Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino pareiškėjai jos procesines teises ir išklausė jos poziciją, todėl pareiškėjos argumentai, kad jai neišaiškinta teisė skųsti Kauno AVA aktus bei nesuteikta galimybė išreikšti savo valią dėl skundo reikalavimų papildymo, atmetami kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas bei vertino byloje esančius įrodymus, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
M. T. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.