Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-376-508-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-23
Bylos Nr.
1A-376-508-2011
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00664-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Emilija Akelienė, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
J. S., ir D
Advokatai
Georgijus Zavtrakovas
Kategorijos

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-376-508/2011;

Teisėja V. Stangvilienė Proceso Nr. 1-52-1-00664-2010-8;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6 (S)
N UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam J. S., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-15 nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams įpareigojant jį per šį laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo; būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti neatlygintinai 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. J. S. į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-12-01 iki 2010-12-02 ir užskaitytos dvi dienas atliktos laisvės apribojimo bausmės.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir D. B. bei M. K., kurių atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su D. B. ir M. K., 2010 metų birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) ištraukdami arba sulaužydami pakabinamas spynas, tris kartus įsibrovė į J. A. priklausančios sodybos ūkinius pastatus ir pagrobė V. A. priklausantį turtą – elektros variklį 150 Lt vertės, suvirinimo generatorių 1500 Lt vertės ir šaltkalvio spaustuvą 150 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. A. 1800 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. S. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-15 nuosprendį pakeisti: atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. 1 d. pagrindu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., padarymo tiek ikiteisminio tyrimo institucijoje, tiek teisme savanoriškai prisipažino, davė teisingus parodymus. Dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo asmens atsiprašė, geranoriškai su kitais nuteistaisiais atlygino jam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, visais įmanomais būdais stengėsi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nukentėjęs asmuo jam atleido, teisme patvirtino, jog su juo susitaikė, prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą nutraukti (BK 38 str. 1 d.). Jokių konkrečių įrodymų, kad jis ateityje darys naujas veikas, nėra. Įvertinus visas aplinkybes buvo įstatyminis pagrindas taikyti LR BK 38 str. 1 d. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą, į jo paminėtas aplinkybes visiškai neatsižvelgė, nesivadovavo teisingumo, bausmės proporcingumo padarytiems nusikaltimams principu ir nuo baudžiamosios atsakomybės jo neatleido.

Apeliantas teigia, kad skiriant bausmę teismas privalo vadovautis LR BK 54 str. Pagal nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie tyčinių apysunkių nusikaltimų, anksčiau jis neteistas, šiuo metu mokosi Alytaus profesinio rengimo centre, mokyklos administracijos charakterizuojamas teigiamai, jokių nusiskundimų dėl jo elgesio neturi ir Raitininkų seniūnijos, kurioje jis su tėvais gyvena, seniūnas. Nuo 2008 m. aktyviai dalyvauja Ryliškių kaimo bendruomenės visuomeninėje veikloje, nuo 1999 m. aktyviai dalyvauja ir Daugų kultūros centro veikloje. Jokių administracinių teisės pažeidimų nėra padaręs, po šios nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikaltimų nepadarė, kritiškai vertina savo veiksmus, ateityje pasižada nenusikalsti. Ši padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, tai padariau draugų įtakotas, nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius, durų spynų nelaužė.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, jog jis savo kaltę pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam jie atlygino ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas privalėjo pripažinti ir kitą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog savo noru atlygino turtinę žalą. Apeliantas skunde nurodo, kad buvo visi pagrindai, numatyti BK 38 str., atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą, padarė nepagrįstas išvadas ir nuo baudžiamosios atsakomybės jo neatleido.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo J. S. nusikalstamą veiką pagal LR BK 178str.2d. ir teisingai paskyrė bausmę. Apelianto atžvilgiu netaikydamas LR BK 38 str. nuostatų, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Apeliantas skunde nurodė, kad nukentėjusysis V. A. su juo susitaikė, jam atleido, prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

LR BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino padarytą žalą, arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu ir 4 ) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali tik tada, kai egzistuoja visos keturios įstatyme numatytos privalomos sąlygos. Be to, pažymėtina, kad net ir esant visoms sąlygoms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kadangi tai yra jo teisė, o ne pareiga. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusysis teisme patvirtino, kad nuteistųjų tėvai atlygino jam padarytą turtinę žalą, tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis V. A. susitaikė su J. S..

Baudžiamasis įstatymas reikalauja, kad visais atvejais susitaikymas turi būti procesine tvarka įformintas ir prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos. Susitaikymas gali būti išreiškiamas rašytine (prijungiant prie baudžiamosios bylos medžiagos) ar žodine forma. Žodinis susitaikymas turi būti fiksuojamas procesiniuose dokumentuose. Šiuo konkrečiu atveju, baudžiamojoje byloje nėra nukentėjusiojo V. A. išreikštos valios susitaikyti su nuteistuoju J. S. nei rašytine, nei žodine, kuri būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose, forma. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti nukentėjusiojo V. A. žodžiai ,,pretenzijų kaltinamiesiems neturiu“, nereiškia susitaikymo su nuteistuoju J. S. ir negali būti prilyginami nuketėjusiojo valios išraiškai susitaikyti teisiniu pagrindu. Pažymėtina, kad šiuo atveju nukentėjusysis tik pareiškė, jog jam turtinė žala buvo atlyginta ir ieškinio nereiškia, tai įvertino ir teismas skirdamas bausmę. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius norma, nėra vien tik nukentėjusiojo pareiškimas, kad turtinė žala atlyginta, nes neatskleistas nukentėjusiojo valios turinys, nukentėjusysis turi savanoriškai apsispręsti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vogti svetimo turto J.S. ėjo keliskart. Nesant visų privalomų LR BK 38str.1d. nurodytų sąlygų, teismas negali atleisti apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės.

Šalies argumentai

Apelianto skunde nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis LR BK 54 str., jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie tyčinių apysunkių nusikaltimų, neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi Alytaus profesinio rengimo centre, charakterizuojamas teigiamai, seniūnas neturi jokių nusiskundimų dėl jo elgesio, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, veika buvo atsitiktinė, ją padarė draugų įtakotas, nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius, durų spynų nelaužė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę J. S., pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR BK 178 str. 2 d. sankcijos ir 54 str. 2 d. reikalavimais. LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad J. S. nedirba, būtų netikslinga skirti sankcijoje numatytą bausmę – baudą, tačiau įvertinus apelianto skunde nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad jam pagrįstai paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Ši bausmės rūšis, teisėjų kolegijos nuomone, labiausiai tinkama užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti jį taip, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. J. S. paskirto laisvės apribojimo dydis (vieneri metai) artimas tos rūšies bausmės vidurkiui (LR BK 48 str. 2 d.). Įvertinus, kad padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.), tai, kad veikdamas vieninga tyčia apeliantas svetimą turtą grobė keliskart, laikytina, kad paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu neprieštarauja teisingumo principui ir švelninti ją nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad J. S. mokosi Alytaus profesinio rengimo centre barmeno specialybės, charakterizuojamas teigiamai ir dalyvauja seniūnijos visuomeninėje veikloje, pirmosios instancijos teismui buvo žinomos ir vertintos, teisėjų kolegijos nuomone, šios nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančios aplinkybės sudarė sąlygas paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tos pačios, pirmosios instancijos teismo jau vertintos aplinkybės, neįpareigoja apeliacinės instancijos teismo mažinti paskirtos bausmės dydį ar keisti jos rūšį, priešingu atveju, valstybės taikomos prievartos priemonės nebus adekvačios siekiamam tikslui – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (LR BK 41 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismui teisingai taikius baudžiamąjį įstatymą ir nepadarius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Emilija AkelienėSvetlana Jurgaitienė