- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-07
- Bylos Nr.
- eII-50-939/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00019-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- V. S.
nedalyvaujant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-139-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-139-2025 (toliau – ir Nutarimas) V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 4 d. apie 4.38 val. Alytaus mieste, Pulko gatvėje pakartotinai vairavo automobilį ,,Alfa Romeo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė vairuoti atimta. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Skundžiamu Institucijos Nutarimu V. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. nesutinka su Institucijos Nutarimu, jis pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 18 mėnesių; teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo, pakeisti Nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 18 mėnesių ir skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą.
Skunde V. S. dėl padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio ir kaltės nurodė, kad administracinėn atsakomybėn yra patrauktas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį dėl to, kad pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Nors formaliai padarė tokį administracinį nusižengimą, tačiau pirmąjį kartą atsakomybėn dėl vairavimo neturint teisės vairuoti jis buvo patrauktas Institucijos 2024 m. spalio 1 d. nutarimo pagrindu. Šiuo nutarimu ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas (vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonių) jam buvo inkriminuotas tik dėl to, kad jis, nežinodamas, jog būdamas pradedantysis vairuotojas ir padaręs smulkų KET pažeidimą, per metus laiko turėjo baigti papildomą vairuotojų mokymą. Nežinodamas, kad šį mokymą turėjo baigti, jis savaime prarado teisę vairuoti, apie tai niekaip nebuvo informuotas ir toliau nesuvokdamas, kad nebeturi teisės vairuoti transporto priemonių, transporto priemonę vairavo. Taigi, tokiu būdu ir buvo priimtas Alytaus AVPK 2024 m. spalio 1 d. nutarimas. Kai 2024 m. gruodžio 4 d. vairavo transporto priemonę, suvokė, kad tokios teisės neturi, tačiau tai buvo iš esmės tik pirmas kartas, kada jis transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, tiksliau – kai tokia teisė atimta. Taigi, plačiąja prasme, vertinant situaciją nuodugniai, o ne paviršutiniškai, jo 2024 m. gruodžio 4 d. veika savo pavojingumu kur kas artimesnė ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui, t. y. transporto priemonės vairavimui, kai tokia teisė atimta. Iš esmės sąmoningai jis nėra du kartus vairavęs transporto priemonės, kai tokios teisės neturi, nes pirmąjį kartą jis tai darė nesąmoningai, dėl nežinojimo. Todėl mano, kad jo veikos pavojingumas nėra toks, kad už jos padarymą būtų proporcinga skirti net 18 mėnesių termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Mano, kad ši administracinio poveikio priemonė turėtų būti skirta laikant, kad jis padarė ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Dėl asmenybės administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad asmenybė yra vienas iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą. Jis įgijęs išsilavinimą, dirbantis, sukūręs šeimą – sudaręs santuoką, auginantis du sūnus, todėl jo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: pastarasis įgijo išsilavinimą, dirba tikslu gauti pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz., pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui, vaikų išlaikymui), gyvena vedybinį gyvenimą, darbovietėje vertinamas tik teigiamai, ką patvirtina charakteristika, todėl yra pagrindas teigti, kad jo asmenybės charakteristika sudaro prielaidą skundžiamo nutarimo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nurodė, kad kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti), todėl vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu egzistuoja viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu ANK 36 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl ankstesnio patraukimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde nurodė, kad tikslu pagrįsti aplinkybę, kad 2024 m. gruodžio 4 d. administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, pažymėjo, kad anksčiau analogiško (ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto) administracinio nusižengimo jis nėra padaręs.
Dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių V. S. nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tikslu išlaikyti turimą darbo vietą, kadangi dirba (duomenys neskelbtini), šį darbą atlieka gerai. Jo darbdavys yra nurodęs, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, tokio darbo jis dirbti negali, kas matyti ir iš pačios jo darbo pozicijos pavadinimo. Taigi, skundžiamam nutarimui įsiteisėjus, jam ilgą laiką būtų atimta galimybė dirbti iki tol turėtą darbą, kas neabejotinai sukeltų itin neigiamas pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir visai jo šeimai, kurioje yra ir du mažamečiai vaikai. Naujo darbo susiradimas, nors teoriškai ir įmanomas, tačiau faktiškai sunkiai tikėtinas neturint teisės vairuoti transporto priemonių, kadangi šeimos gyvenamoji vieta yra užmiestyje, viešasis transportas toje vietoje nėra išvystytas, dėl ko darbo paieškos apsiriboja gyvenamosios vietos zonoje, kurioje darbo pasiūlos iš esmės net nėra. Taigi, skundžiamo nutarimo įsiteisėjimas iš esmės reikštų, kad jis pusantrų metų gali neturėti darbo. Mano, kad tai visiškai neproporcinga jo padarytai veikai. Be to, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir dėl galimybės pasirūpinti dviem mažamečiais sūnumis, kurie lanko Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) esančią ugdymo įstaigą. Kadangi jo sutuoktinė dirba Alytaus mieste, viena pati nesuspėja pasirūpinti visos šeimos susisiekimo poreikiais. Faktiškai sutuoktinė vaikus ryte nuveždavo į ugdymo įstaigą, o jis vakare juos pasiimdavo, kadangi jo sutuoktinė to padaryti nespėja fiziškai dėl savo darbo grafiko. Tačiau šiai dienai pasirūpinti vaikais, kurie lanko ugdymo įstaigą, nuo namų esančią 5 km atstumu, negali, kas visai jo šeimai sukelia ypatingai didelius sunkumus. Mano, kad tai visiškai neproporcinga jo padarytai veikai.
Dėl administracinio nusižengimo padarinių V. S. skunde nurodė, kad neginčijama, kad jo padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Tačiau, kaip matyti iš skunde cituotos teismų praktikos, veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Šiuo atveju padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, jis pats nesusižalojęs ir pan.).
Dėl administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo pažymėjo, kad būtina įvertinti tikimybę, kad prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus šį skundą, jis neliktų nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą, nes bus sumokėta bauda, taigi jį auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda, ir ši administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Manytina, kad ir šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. S. palaikė savo skundą ir paaiškino, jog pažeidimą pripažįsta, gailisi to, ką padarė, važiavo į darbą ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Už vairavimą neturint teisės vairuoti yra nubaustas antrą kartą. Vairuotojo pažymėjimas paimtas anksčiau už tai, kad važinėjo su ,,klevo“ ženklu ir kalbėjo telefonu. Teisė vairuoti atimta 2024 m. spalio 21 d. Turint vairuotojo pažymėjimą yra daugiau galimybių, nes gyvena už miesto. Visas skunde nurodytas aplinkybes palaiko. Yra baustas administracine tvarka ne vieną kartą, kelis kartus teistas už smurtą, vagystes. Paskutinį kartą teistas prieš 5 metus. Dirba (duomenys neskelbtini), turi šeimą, du vaikus, su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Prašo vadovautis skundu, kuriame viską išdėstė.
Institucija pateikė teismui atsiliepimą į V. S. skundą, kuriuo prašo V. S. skundo netenkinti, 2025 m. sausio 7 d. priimtą nutarimą palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. skundu nesutinka, nes skunde nurodyti motyvai ir argumentai yra nepagrįsti. Skundu nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, nustatytos skundžiamame nutarime, t. y. skundą padavusio asmens vairavimo faktas, vieta, laikas, taip pat aplinkybė, kad asmuo vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Nagrinėjamu atveju skundą padavęs asmuo V. S. skundžiamu nutarimu yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti, padarytą pakartotinai. VĮ „Regitra“ duomenimis V. S. teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2023 m. sausio 19 d. Būdamas pradedančiuoju vairuotoju buvo nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių privalėjo baigti papildomą vairuotojų mokymą per vienerius metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, tačiau to nepadarė ir prarado teisę vairuoti transporto priemones. V. S. 2024 m. spalio 21 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 416 straipsnio 4 dalyje numatytų nusižengimų padarymo (transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti, leistino važiavimo greičio viršijimo) kartu su bauda buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui, t. y. nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2025 m. balandžio 20 d. Atkreipė dėmesį, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą šioje byloje V. S. dalyvavo, todėl skundo motyvas, kad V. S. nežinojo, jog neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepagrįstas. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių V. S. turėtų būti sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui V. S. neabejotinai sukelia nepatogumų ir materialinių pasekmių, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, šiuos nepatogumus jis patirs tik laikinai. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti V. S. naudai, nes šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Taigi, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai V. S. pripažino kaltu padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Paskirta nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, asmenį charakterizuojančias aplinkybes.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą prašė skundą administracinio nusižengimo byloje nagrinėti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant.
Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).
ANK 424 straipsnio 4 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų.
ANK 424 straipsnio 5 dalis numato, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis).
KET 14 punktas numato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
Susipažinus su teismui pateiktu skundu, atsiliepimu į skundą, V. S. administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, matyti, jog V. S. sutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, jo neginčija ir neneigia byloje nustatyto fakto, kad jis pakartotinai vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti atimta. V. S. sutinka su Institucijos Nutarimu už pirmiau paminėtus jo atliktus veiksmus paskirta administracine nuobauda – 800 Eur dydžio bauda. Tačiau V. S. nesutinka su tuo pačiu Nutarimu jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti kuo trumpesnį jo terminą. Todėl būtent šiuo aspektu teismas žemiau ir pasisako.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.
Teismas pažymi, jog sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-7-14-303/2017 ir kt.). Iš viso to sprendžiama, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik esant nustatytoms išskirtinėms ar naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, dėl kurių egzistavimo asmeniui būtų galima švelninti jo teisinę padėtį. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra bei dėl to žemiau pateikia savo motyvus.
Skundžiamu Institucijos Nutarimu V. S. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam terminui – 18 mėnesių. V. S. skundu prašė neskirti jam šios administracinio poveikio priemonės, kadangi jis 2024 m. spalio 1 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nes nežinojo, jog būdamas pradedantysis vairuotojas ir padaręs smulkų KET pažeidimą, per metus laiko turėjo baigti papildomą vairuotojų mokymą, dėl ko savaime prarado teisę vairuoti, apie tai niekaip nebuvo informuotas ir toliau nesuvokdamas, kad nebeturi teisės vairuoti transporto priemonių, transporto priemonę vairavo. Kai 2024 m. gruodžio 4 d. vairavo transporto priemonę, jau suvokė, kad tokios teisės neturi, tačiau tai buvo iš esmės tik pirmas kartas, kada jis transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, tiksliau – kai tokia teisė atimta, todėl vertinant situaciją nuodugniai, o ne paviršutiniškai, jo 2024 m. gruodžio 4 d. veika savo pavojingumu kur kas artimesnė ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui, t. y. transporto priemonės vairavimui, kai tokia teisė atimta. Mano, kad iš esmės sąmoningai jis nėra du kartus vairavęs transporto priemonės, kai tokios teisės neturi, nes pirmąjį kartą jis tai darė nesąmoningai, dėl nežinojimo. Todėl mano, kad jo veikos pavojingumas nėra toks, kad už jos padarymą būtų proporcinga skirti net 18 mėnesių termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Mano, kad ši administracinio poveikio priemonė turėtų būti skirta laikant, kad jis padarė ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Teismas nesutinka su tokia V. S. nuomone, nes VĮ „Regitra“ duomenimis V. S. teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2023 m. sausio 19 d. Būdamas pradedančiuoju vairuotoju buvo nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių privalėjo baigti papildomą vairuotojų mokymą per vienerius metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, tačiau to nepadarė ir prarado teisę vairuoti transporto priemones. V. S. 2024 m. spalio 21 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 416 straipsnio 4 dalyje numatytų nusižengimų padarymo (transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti, leistino važiavimo greičio viršijimo) kartu su bauda buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui, t. y. nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2025 m. balandžio 20 d. Kaip Institucija nurodė atsiliepime į skundą, surašant administracinio nusižengimo protokolą šioje byloje, V. S. dalyvavo, todėl skundo motyvas, kad jis nežinojo, jog neturi teisės vairuoti transporto priemones yra visiškai nepagrįstas. Dar daugiau, būdamas vairuotojas V. S. privalėjo domėtis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais vairuotojų pareigas, padarius administracinius nusižengimus, ir net jeigu ir tikėti tuo, kad jis nežinojo, jog paskyrus nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių būnant pradedančiuoju vairuotoju privalu baigti papildomą vairuotojų mokymą, tai neatleidžia jo nuo atsakomybės ir niekaip negali lengvinti jo padėties nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo grindžia ir tuo, kad jis įgijęs išsilavinimą, dirbantis, sukūręs šeimą – sudaręs santuoką, auginantis du sūnus, gyvena vedybinį gyvenimą, darbovietėje vertinamas tik teigiamai, todėl jo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tikslu išlaikyti turimą darbo vietą, kadangi dirba (duomenys neskelbtini) ir neturėdamas teisės vairuoti, tokio darbo dirbti negalėtų ir ilgą laiką būtų atimta galimybė dirbti iki tol turėtą darbą, kas neabejotinai sukeltų itin neigiamas pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir visai jo šeimai, kurioje yra ir du mažamečiai vaikai, o naujo darbo susiradimas, nors teoriškai ir įmanomas, tačiau faktiškai sunkiai tikėtinas neturint teisės vairuoti transporto priemonių, kadangi šeimos gyvenamoji vieta yra užmiestyje, viešasis transportas toje vietoje nėra išvystytas, dėl ko darbo paieškos apsiriboja gyvenamosios vietos zonoje, kurioje darbo pasiūlos iš esmės net nėra, taigi, skundžiamo nutarimo įsiteisėjimas iš esmės reikštų, kad jis pusantrų metų gali neturėti darbo, kas yra visiškai neproporcinga jo padarytai veikai. Be to, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir dėl galimybės pasirūpinti dviem mažamečiais sūnumis, kurie lanko (duomenys neskelbtini) esančią ugdymo įstaigą. Kadangi jo sutuoktinė dirba Alytaus mieste, viena pati nesuspėja pasirūpinti visos šeimos susisiekimo poreikiais.
Šios V. S. nurodytos aplinkybės teismo vertinimu negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, suponuojančiomis galimybę taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog visos šios V. S. išdėstytos aplinkybės jam buvo žinomos dar iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl jis pats turėjo elgtis ypatingai atsargiai, būti maksimaliai atidus, tačiau šis visgi pasirinko lengvabūdišką, teisei prieštaraujantį bei visuotinai smerktiną elgesį ir dėl to dabar privalo prisiimti ir visas neigiamas tokio savo elgesio pasekmes. Visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su šeimos poreikiais ir vairuotojo darbu, egzistavo ir nusižengimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė, juo labiau, kad pastarajam jau teko faktiškai susidurti su nepatogumais ir sunkumais po to, kai už anksčiau padarytą šiurkštų administracinį nusižengimą jam jau buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, dėl ko V. S., vairuodamas automobilį, kai teisė vairuoti atimta, turėjo ypač pasverti savo elgesį. Tai, kad pareiškėjas sudaręs santuoką, gyvena šeimoje, augina du vaikus, bendrai vertintina teigiamai, tačiau tai negali būti išskirtinai sureikšminama ir negali esmingai paveikti išvadų dėl administracinės atsakomybės švelninimo. Tuo pačiu pastebėtina, jog iš skundo matyti, kad jo sutuoktinė turi teisę vairuoti ir gali pasirūpinti nepilnamečių vaikų atvežimu į ugdymo įstaigas. Dar daugiau, vaikų nuvežimas į mokyklas yra užtikrinamas ir mokykliniais autobusais. Nors V. S. skunde nurodė, kad nuo jo namų užmiestyje iki vaikų ugdymo įstaigos yra 5 km atstumas, tačiau iš jo prie skundų pridėtų (duomenys neskelbtini) gimnazijos (esančios (duomenys neskelbtini)) 2025 m. sausio 2 d. ir 2023 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinio ugdymo sutarčių, sudarytų su J. S., matyti, kad jose J. S. gyvenamoji vieta nurodyta ne užmiestyje, o (duomenys neskelbtini); be to teismo posėdyje V. S. nurodė, kad jis kartu su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), taigi, tiek V. S. vaikų gyvenamoji vieta, tiek ir jų ugdymo įstaiga yra tame pačiame (duomenys neskelbtini) miestelyje. Tokiu būdu pagal maps.lt duomenis nuo (duomenys neskelbtini) gimnazijos iki vaikų gyvenamosios vietos yra 887 metrų atstumas, kuris pėsčiomis įveikiamas per 10 min. ((duomenys neskelbtini)).
Suprantama, kad tai sukels nedidelius nepatogumus, tačiau pažeidėjas turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, jog paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo paties bei jo šeimos narių įprastam gyvenimui.
Nors V. S. darbdavio (duomenys neskelbtini) pateiktoje 2025 m. sausio 16 d. V. S. charakteristikoje nurodyta, kad V. S. bendrovėje nuo 2024 m. gegužės 14 d. dirba (duomenys neskelbtini), vežioja siuntas į Varėną, Druskininkus bei Alytaus mieste ir rajone ir jo darbas betarpiškai susijęs su transporto priemonės vairavimu ir atėmus teisę vairuoti nukentėtų ne tik įmonės veikla, bet ir jo asmeninės pajamos. V. S., prieš sėsdamas už vairo neturint tam teisės, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo šeimai dėl nusižengimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas V. S. yra vykdomas nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2025 m. balandžio 20 d., todėl teismui nesuprantama, kaip nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2025 m. vasario 13 d. neturėdamas teisės vairuoti V. S. (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) (Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ administracinio nusižengimo bylos Nr. eII-50-939/2025 proceso 2025 m. vasario 25 d. duomenys). Kita vertus, iš jo kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad asmuo yra įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybę, kuri yra paklausi, todėl gali susirasti ir dirbti darbą pagal specialybę.
Kaip minėta, V. S. skunde nurodė, kad naujo darbo susiradimas, nors teoriškai ir įmanomas, tačiau faktiškai sunkiai tikėtinas neturint teisės vairuoti transporto priemonių, kadangi šeimos gyvenamoji vieta yra užmiestyje, viešasis transportas toje vietoje nėra išvystytas, dėl ko darbo paieškos apsiriboja gyvenamosios vietos zonoje, kurioje darbo pasiūlos iš esmės net nėra, taigi, skundžiamo nutarimo įsiteisėjimas iš esmės reikštų, kad jis pusantrų metų gali neturėti darbo, kas yra visiškai neproporcinga jo padarytai veikai. Šį skundo argumentą akivaizdžiai paneigia paties V. S. teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir teismo iniciatyva gauti Sodros duomenys, iš kurių matyti, kad 2025 m. vasario 13 d. buvo nutraukti jo darbo santykiai su (duomenys neskelbtini), o nuo sekančios dienos – 2025 m. vasario 14 d. jis jau dirba (duomenys neskelbtini) (Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ administracinio nusižengimo bylos Nr. eII-50-939/2025 proceso 2025 m. vasario 25 d. duomenys).
Sprendžiant dėl administracinės atsakomybės švelninimo aktualu yra ir tai, kad Nutarime Institucija teisingai bei pagrįstai nustatė V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nusižengimo pakartotinumas šiuo atveju yra jį kvalifikuojantis požymis, todėl Institucija pagrįstai Nutarime nurodė, jog V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnio 1 dalis). Teismo manymu, administracinio nusižengimo padarymas pakartotinai eliminuoja galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes administracinį nusižengimą 2024 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas padarė esant vykdomai administracinio poveikio priemonei – specialiosios teisės atėmimui, vykdomam nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2025 m. balandžio 20 d., ir toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys rodo, kad jis nepadarė iš esmės jokių rimtesnių išvadų ir neįvertino savo elgesio kritiškai.
Sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimą, be kita ko, būtina itin svariai įvertinti ir V. S. asmenybę – anksčiau jis buvo 5 kartus teistas už turtinius nusikaltimus ir vieną kartą – už smurtinį nusikaltimą, kas jį charakterizuoja išskirtinai neigiamai. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenys patvirtina, kad penkerių metų bėgyje V. S. buvo skirta ir 12 administracinių nuobaudų, iš jų 11 skirta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių 4 administracinės nuobaudos – baudos paskirtos už vairavimą neturint teisės vairuoti. Už administracinių nusižengimų padarymą jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, tačiau V. S. vis tiek padarė ypač šiurkštų administracinį nusižengimą, kas tik patvirtina, jog baudos neįtakojo pareiškėjo elgesio teigiama linkme ir nebuvo pakankama priemonė sulaikyti nuo analogiškų nusižengimų darymo. Taip pat jis baustas ir dėl nustatyto greičio viršijimo, naudojimosi mobiliojo ryšio priemone rankomis vairuojant, automobilio pastatymą nesumokant rinkliavos už jo stovėjimą, nevykdymą pareigos apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones, kas itin neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei patvirtina, jog jis yra itin nedrausmingas vairuotojas, linkęs pažeidinėti imperatyvius KET reikalavimus, todėl jo atžvilgiu nėra jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, švelninančias jo teisinę padėtį.
Skunde V. S. nurodė, kad 2024 m. gruodžio 4 d. administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, nes anksčiau analogiško (ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto) administracinio nusižengimo jis nėra padaręs. Šiuos jo skundo argumentus kategoriškai paneigia jau vien ta aplinkybė, kad, kaip jau minėta, už vairavimą neturint teisės per penkerius metus jis yra baustas keturis kartus ir nagrinėjamas administracinis nusižengimas yra jau penktas. Šios bylos aplinkybės tik patvirtina, kad V. S. kritiškai nevertina savo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir nėra linkęs keisti teisę pažeidžiančio elgesio.
Nors skunde teigiama, kad padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, jis pats nesusižalojęs ir pan.), tačiau šios aplinkybės visiškai nepateisina V. S. elgesio pažeidinėti kelių eismo taisykles. Priešingai, tai parodo tik tai, kad V. S., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, pateisina savo pavojingą elgesį, t. y. vairavimą, kai teisė vairuoti jam yra atimta, kas dažnai sąlygoja eismo įvykių, su ypač sunkiomis pasekmėmis, kilimą. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra vairavimo neturint teisės, kai ji yra atimta, faktas. Taigi, kilę padariniai nėra šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis, dėl to nėra pagrindo pritarti skundo argumentams, kad sprendžiant dėl nuobaudos už šį nusižengimą reikia atsižvelgti į tai, jog dėl asmens veiksmų nekilo padarinių. Kitu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal kitus administracinę ar baudžiamąją atsakomybę už konkrečius padarinius (pvz., eismo įvykio, kurio metu buvo sužaloti asmenys, sukėlimą) numatančius straipsnius. Institucijos nuomone, V. S. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirta 800 Eur bauda ir minimaliai trukmei taikyta ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 18 mėnesių terminui atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, V. S. asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ši taikyta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei ir yra būtina, jog būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi jokia unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Vairuodamas, kai teisė vairuoti atimta, V. S. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti skiriant trumpesnį terminą nei sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas ar jo iš viso neskiriant, nes, kaip minėta, jokios išskirtinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Tai, kad pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, ši prievartos priemonė nesuderinama su jo darbo pobūdžiu, rūpinimusi vaikais, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, jog Institucijos pareigūnas išsamiai įvertino visas administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias savo skunde teismui nurodė ir pareiškėjas.
Taigi, esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Institucija, tirdama ir nagrinėdama V. S. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nepadarė esminių proceso pažeidimų ir pagrįstai paskyrė jam administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, todėl keisti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais, nenustačius jokių išskirtinių ar naujai paaiškėjusių aplinkybių, nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas, o V. S. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-139-2025, kuriuo V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalį, palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, V. S. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.