- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Papildoma nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- eAS-719-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02169-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Susisiekimo ministerija
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“, LR Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, "Kelprojektas", BĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo papildomos nutarties priėmimo klausimą administracinėje byloje Nr. eAS-719-515/2020 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir atsakovo J. K. atskiruosius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui J. K. (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“), dėl atlyginimo dydžio už žemės sklypą nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. akto Nr. ŽVP-39-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimtą atsakovo 0,1229 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, tai yra valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti; 2) nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo J. K. 0,1229 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bendrą 3 180,00 Eur atlyginimo dydį pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-48 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-39-(1.18).
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą atmetė. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Atsakovo J. K. atstovė 2020 m. liepos 17 d. ir 2020 m. liepos 21 d. pateikė teismui prašymus dėl 4 980,36 Eur ir 625 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies, ir priteisė atsakovui J. K. iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 3 977,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovas J. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį dėl 3 977,03 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš pareiškėjo atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pateikė atskirąjį skundą, prašydamas pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir sumažinti atsakovo advokato teisinei pagalbai prašomas priteisti išlaidas iki 1 500 Eur, o prašymą dėl ekspertizės išlaidų (325 Eur) ir Konsultacinio pobūdžio pažymos Nr. VP-2017/11-1 parengimo išlaidų (300 Eur) atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsakovo J. K. atskirąjį skundą atmetė, ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtinta galimybė teismui proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą (nutartį), jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas (ABTĮ 97 str. 1 d. 1 p.). Pagal ABTĮ 97 straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus administracinę bylą Ne. eAS-719-415/2020 dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties teisėtumo, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atskirojo skundo argumentų ir reikalavimų, todėl teismo iniciatyva šiuo klausimu priimama papildoma nutartis.
Susisiekimo ministerija atskirajame skunde prašė pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir sumažinti atsakovo advokato teisinei pagalbai prašomas priteisti išlaidas, motyvuodama tuo, kad sprendimas nėra priimtas pilnai atsakovo naudai, kadangi buvo patenkinta tik 69,3 proc. atsakovo reikalavimų, bei prašydamas atsižvelgti į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių ir pan. Pareiškėjas taip pat prašė atmesti atsakovo prašymus dėl ekspertizės išlaidų ir Konsultacinio pobūdžio pažymos Nr. VP-2017/11-1 parengimo išlaidų, motyvuodamas tuo, kad pažyma byloje nebuvo būtina, ja nesivadovauta priimant sprendimą, o pareiškėjas jau padengė pusę išlaidų už ekspertizę sumos.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 pažymėjo, jog formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
` Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus pareiškėjo Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą, spręsdamas atsakovo atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo klausimą, konstatavo, kad sprendimas yra iš esmės priimtas atsakovo naudai. Tokia pati nuostata išreikšta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje nagrinėjamoje administracinėje byloje, konstatuojant, kad atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje byloje, taigi minėtose nutartyse iš esmės buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje klausimas.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju svarbių aplinkybių visumą (į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį, į realiai patirtą ir rekomenduojamą maksimalų atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas dydį, į tai, kad šioje byloje apgintos atsakovo teisės) ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 ir 9 punktų nuostatas ir teisingai nustatė atsakovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį, taip pat pasisakė dėl ekspertizės išlaidų ir Konsultacinio pobūdžio pažymos parengimo išlaidų būtinumo šioje byloje. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Priimti papildomą nutartį.
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Papildoma nutartis neskundžiama.