Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui L. P. dėl padarytos žalos laukinei gyvūnijai priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD prie AM) ieškiniu, pareikštu dokumentinio proceso tvarka, prašo priteisti iš atsakovo L. P. 6718,40 Eur padarytos žalos laukinei gyvūnijai atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad atsakovas 2017 m. balandžio 5 d. medžiojo neturėdamas galiojančio medžioklės lapo ir medžioklės metu neteisėtai nušovė tuo metu nemedžiojamą, licencijuojamą gyvūną, taip padarydamas 6718,40 Eur žalą laukinei gyvūnijai. Ieškovas ieškinį grindžia pridėtais rašytiniais dokumentais: protokolais, Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, pretenzijomis, žalos padarytos laukinei gyvūnijai apskaičiavimu, prašymu dėl išdėstymo žalos dalimis, sprendimu dėl padarytos žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo dalimis, tarnybiniu pranešimu, gamtos tyrimų centro išvadomis, specialisto išvadomis, paaiškinimais ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

2. Priimtinas preliminarus sprendimas, nes sprendimo priėmimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 424 straipsnio 1 dalyje numatytus leistinumo reikalavimus, yra ieškovo prašymas bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir yra pateikta pakankamai leistinų rašytinių įrodymų tokio sprendimo priėmimui.

3. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas L. P. 2017 m. balandžio 5 d. apie 20 val., Šiaulių rajone esančiame (duomenys neskelbtini) miško, medžiojo neturėdamas galiojančio medžioklės lapo, pro automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langą iš graižtvinio ginklo TIKKA T3, Nr. (duomenys neskelbtini), tris kartus šovė į briedžius, kurie tuo metu buvo nemedžiojami, ir sumedžiojo suaugusią, vaikingą briedžio patelę. Šiais veiksmais atsakovas šiurkščiai pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau - Taisyklių) 15.2.1, 16.2, 58.2.1, 58.2.2, 58.5, 58.5.5 ir 74.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse. Šiais veiksmas atsakovas padarė 6718,40 Eur žalą laukinei gyvūnijai. Už šį pažeidimą Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiais specialistas M. K. 2018 m. vasario 1 d. atsakovui surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-SIAANP-129199112-17. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A11-1538-875/2017 atsakovą pripažino kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse, ir priteisė galutinę 800,00 Eur baudą su specialiosios teisės – teisės medžioti – atėmimu trejiems metams, konfiskavo atsakovui priklausantį graižtvinį ginklą ir konfiskuotino turto, automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1400,00 Eur.

4. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A11-1538-875/2017 įstatymų nustatyta tvarka skundžiamas nebuvo. 2018 m. sausio 25 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente gautas atsakovo prašymas, kuriuo buvo prašoma žalos atlyginimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui. Įvertinus prašyme išdėstytus motyvus, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 8d. įsakymu Nr. D1-951, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. V-31, žala atsakovui buvo išdėstyta dalimis vienų metų laikotarpyje nuo pretenzijos įteikimo žalą padariusiam asmeniui dienos - 2017 m. gruodžio 29 d., mokant vienuolika mėnesių po 560,00 Eur ir paskutinį mėnesį 558,40 Eur. Paskutinė įmoka privalėjo būti sumokėta iki 2018 m. gruodžio 28 d.

5. Žalos gamtai apskaičiavimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 2 ir 6.1 punktais bei Statistikos departamento informacija dėl aplinkai padarytų nuostolių dydžių indeksavimo koeficientų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi, aplinkai padarytų nuostolių ir žalos apskaičiavimo dydžiams taikomi indeksavimo koeficientai skelbiami tik Aplinkos ministerijos interneto svetainėje www.am.lt rubrikoje „Aplinkosauginiai mokesčiai ir su jais susijusios programos“ porubrikėje „Indeksavimo koeficientai“. Įvertinus aplinkosauginių mokesčių indeksavimo koeficientą, padaryta žala gamtai už neteisėtai sumedžiotą briedžio patelę (suaugusi, vaikinga patelė) sudaro 6718,40 Eur (bazinis tarifas už vieną gyvūną: 3040,00 Eur; vartotojų kainų indeksas: 1,105; indeksuotas bazinis tarifas: 3040,00 x 1,105= 3359,20; žala laukinių gyvūnų rūšims: 1 vnt. x 3359,20 = 3359,20 Eur; už sunaikintą vaikingą patelę (dvigubas bazinis tarifas) 2 x 3359,20 = 6718,40 Eur).

6. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakomybė atlyginti žalą padarytą gamtai atsiranda pagal įstatymą bei pagal CK 6.251 ir 6.263 straipsnių normas.

7. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

8. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas L. P. veikė neteisėtai, t. y. medžiojo neturėdamas galiojančio medžioklės lapo, tris kartus šovė į briedžius, kurie tuo metu buvo nemedžiojami, ir sumedžiojo suaugusią, vaikingą briedžio patelę, gamtai padaryta žala, žalos padarymą sąlygojo neteisėti atsakovo veiksmai, todėl teismas daro išvadą, kad nustatytos visos sąlygos, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 – 6.249, 6.263 straipsniai). Atsakovui pagal jo pateiktą prašymą buvo sudarytos sąlygos padarytą žalą laukinei gyvūnijai atlyginti gera valia, žalos atlyginimas buvo išdėstytas dalimis vienų metų laikotarpyje nuo pretenzijos įteikimo žalą padariusiam asmeniui dienos, tačiau žala nebuvo atlyginta. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei pateiktą teisinį reguliavimą, ieškovui iš atsakovo priteistinas 6718,40 Eur žalos atlyginimas.

9. Atsakovas neįvykdė prievolės atlyginti padarytą žalą laukinei gyvūnijai, todėl iš jo ieškovui priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

10. Kadangi ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 76,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 – 263 straipsniais, 424 – 428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti preliminarų sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6718,40 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų aštuoniolikos eurų 40 centų) laukinei gyvūnijai padarytą žalą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6718,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šias sumas sumokant valstybės biudžetui per Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. AB, banko kodas 40100.

Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 76,00 Eur (septyniasdešimt šešių eurų 00 centų) žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos, privalo jį įvykdyti arba raštu pateikti sprendimą priėmusiam teismui motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminaraus sprendimo kopiją kartu su ieškiniu bei jo priedų kopijas ne vėliau kaip kitą dieną po jo priėmimo išsiųsti atsakovui.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.