- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-16
- Bylos Nr.
- 1-97-1138/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15089-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- R. V.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. V. laikotarpiu nuo 2021 metų spalio mėnesio iki 2022 metų balandžio mėnesio, tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiame, V. B., S. M. ir R. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai iškirto ir pagrobė 23 vnt. beržų, 6 vnt. drebulių ir 3 vnt. ąžuolų, kurių bendra vertė 2 300,00 Eur, padarydamas miško savininkams tokio dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.
2. Kaltinamasis R. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinimas suprantamas, kaltu prisipažįsta visiškai. Tiksliai nežinojo, kur žemė ribojosi, leido pjauti medžius malkoms. Miškas yra apie 100-50 metrų atstumu už namo tvarto, (duomenys neskelbtini). Miškas ribojosi per tą patį miškelį, ir nežino, nuo kur, kieno miško ribos. Sutinka su jam pareikšto kaltinimo aplinkybėmis. Mišką išsivežė M. G.. Dėl padarytos veikos gailisi. Registruotas darbo biržoje, oficialiai nedirba, kaip bus vėliau, nežino, dabar lėšų neturi. M. išsiveždavo medžius su traktoriaus priekaba, padėdavo šakas atmesti, pakrauti. Nuo 2021 metų spalio mėnesio iki 2022 metų balandžio mėnesio, kiek tiksliai iškirsta medžių, neskaičiavo. M. išsivežė gal per 4 kartus, pilnas priekabas. M. išsispjaudavo apie 4-5 medžius per kartą. Tiksliai neatsimena, bet gal K. vieną medį leido nusipjauti. Tiksliai neatsimena, kiek pinigų gavo, už vieną kartą apie 50-60,00 Eur jam sumokėdavo. Nebuvo įsitikinęs tiksliomis ribomis, bet galvojo, kad pusė priklauso jiems, o kita pusė – nukentėjusiosioms. Maždaug žemės ribas žinojo, bet ne tiksliai. Žemė priklauso broliui, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl padarytos žalos atlyginimo Aplinkos apsaugai sutinka. Gailisi dėl to, ką padarė, tai pirma jo nusikalstama veika. Dabar pagrindinis planas susirasti darbą. Dėl nukentėjusiųjų žalos – sutinka.
3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai bei prokurorei sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
5. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju G. M. parodė, kad tvirtina visus savo parodymus, kuomet 2022 metų gegužės mėnesį jam buvo pareikštas įtarimas, jiems nei pakeitimų, nei papildymų neturi. Kaip ir nurodė tuometinės apklausos metu, 2022 m. galėjo būti vasario mėnuo, tikslios datos dėl praėjusio laiko tarpo jis jau nepamena, jis (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, sutiko R. V., kuris yra jam pažįstamas, draugu jo tikrai nepavadintų, lankė tą pačią mokyklą, taip pat kartas nuo karto jis jam padeda ūkio darbuose. R. jam pasakė, kad jam labai reikia pinigų ir jis gali parduoti kelis medžius malkoms. Tai jo nenustebino bloga R. padėtis, žinojo, kad jis verčiasi iš atsitiktinių darbų, daugiausia uždirbtus pinigus praleidžia pirkdamas alkoholį. Kadangi jis kūrena namus malkomis, sutiko R. siūlomų malkų nupirkti. Paklausė R., kokios malkos, jis atsakė, kad apdžiūvęs ąžuolas, dar keletas drebulių ir beržų. Jis jo paklausė, ar jis turi tiems medžiams kirtimui leidimą, jis atsakė, kad medžiai auga jo kiemo teritorijoje ir jam leidimo nereikia. Jis žinojo, kur gyvena R. ir tikrai prie pat jo namų kiemo matė miškelį. Jis jam tuomet pasakė, kad pats nepjaus, nupirks tik paruoštą medieną, bet gali jam duoti savo pjūklą. Jis sutiko su jo sąlygomis. Jis savaitės bėgyje jam nuvežė jam priklausantį pjūklą ir benzino, juos paliko pas R.. R. jam dar paskambino po savaitės, jis jo telefono numerį turėjo ir pasakė, kad jau malkas supjovė. Tad jam priklausantis pjūklas ir jam reikalingas benzinas pas R. prabuvo apytiksliai dvi savaites laiko, jei ne dar daugiau. Jis pas R. nuvažiavo, pamatė, kad yra supjautos ir paruoštos malkos, buvo ąžuolo medienos ir 4 ar 5 beržų mediena, beržų kiekį žino, nes šalia malkų matė ir kelmus. Tuomet jis pasiėmė jo tėvui priklausantį traktorių su priekaba ir per du kartus parsivežė malkas pas save į namus. Tiksliai nepamena kiek R. sumokėjo už malkas, kiek iš jo paprašė, tiek ir gavo, galėjo būti apytiksliai 60,00 Eur. Dar būdamas pas R. jis pamatė, kad yra išpjautas didesnis plotas medžių nei jam paruošta malkų, dar jo paklausė, kas jam taip tuos medžius išpjovė, tai jis jam atsakė, kad medžius pardavė A. K. už 30,00 Eur, pasakė, kad jo namuose tuomet nebuvo, dar buvo šlapia žemė, tad jam paliko dideles vėžes. Sutinka, kad pasielgė neapgalvotai, pirkdamas iš R. malkinę medieną, kad ją nupirko nepaprašęs pateikti leidimo, žinojo, kad R. prie to miško gyvena visą savo gyvenimą, manė, kad tikrai viskas priklauso jam. Jo nupirkta mediena jau sukūrenta, jos pateikti negali. Ąžuolo mediena buvo sausa, visas medžio vidus buvo kiauras, tad ji niekam daugiau ir nebuvo tikusi kaip kūrenimui. (2 t., b. l. 6-9) Prokurorės 2022 m. spalio 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas G. M. atžvilgiu nutrauktas (2 t., b. l. 10-18).
6. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju A. K. parodė, kad R. V. jis pažįsta, nuo jo jis gyvena apytiksliai 4 ar 5 kilometrai, tad tiek ir pažįstami, žino, kad jis nuolat geriantis, niekur nedirbantis. Pamena, kad buvo 2021 metų lapkričio mėnuo, kuomet R. sutiko (duomenys neskelbtini). Jis keletui žmonių, tarp jų ir jam, pasiūlė nusipirkti malkų. Jis pasakė, kad šalia jo namų esančiame miškelyje, kuris priklauso jam, jis turi pripjovęs malkų. Taip suprato, kad jis pats nupjovė medžius ir paruošė malkas. Sutarė už priekabą malkų 30,00 ar 40,00 Eur, dabar tiksliai jau nepamena. Jis rado jam nepažįstamą žmogų, kurio dabar negalėtų nurodyti, su traktoriumi bei priekaba, kuris jam tas malkas iš R. V. galėtų parvežti. Ir rytojaus dieną nuo jų su R. susitikimo (duomenys neskelbtini), jis atvažiavo pas R. malkų. Jis pamatė, kad tame miškelyje išpjautas didesnis plotas medžių nei jam yra palikta malkų. Medžiai buvo paruošti kaladėmis, tik reikėjo susiskaldyti. Jis nusipirko traktoriaus priekabą malkų, mediena buvo beržas ir drebulė. Jis daug nieko su R. ir nekalbėjo, nesidomėjo, manė, jei parduoda malkas, tai miškas yra jo. Nuvežė dar pamena jam alaus pora plastikinių butelių, sumokėjo pinigus už malkas ir išvažiavo. Po to karto daugiau su R. ir nebendravo, jis jam daugiau malkų pirkti nesiūlė. Nusipirktas malkas jis sunaudojo kurui, šildant namus žiemos sezonu, jų jau nebeturi. (1 t., b. l. 137-140)
7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju V. F. parodė, kad gerai pažįsta R. V., kuris sunkiai verčiasi ir jam padeda ūkio darbuose. Jo namuose lankosi kiekvieną dieną ir jam buvo žinoma, kad nuo praeitų žiemos iki šių metų pavasario R. dirbo G. M. prie medžių kirtimo. Jam kirtimo vieta buvo žinoma, pačioje (duomenys neskelbtini) pradžioje prie R. V. namų. R. V. teigimu, kad minėti medžiai sodyboje priklauso jam, todėl jis M. ir pasiūlė už atlygį kartu medžius nupjauti. Jam buvo žinoma, kad darbuodavosi dviese, R. ir G.. G. atvažiuodavo baltos spalvos automobiliu („(duomenys neskelbtini)“), ne lietuviškais numeriais. G. pjaudavo pjūklu, o R. atmesdavo šakas ir sumesdavo malkas į mėlynos spalvos traktoriaus priekabą, kuris priklauso G. tėvui. R. už darbą gaudavo iki 40,00 Eur atlygio. Pats ne kartą būdamas kieme matė pravažiuojant link (duomenys neskelbtini) mėlyną traktorių su priekaba, kurioje matėsi supjautos malkos. Kadangi R. V. pjūklo neturi, todėl ne kartą sakė, kad sutvarkytų nupjautas šakas. Kadangi neturėjo laiko, o be to nenorėjo lįsti į nelegalią pažįstamų veiką, šakų netvarkė. Viskas būtų pasibaigę niekam nežinant, jeigu G. nebūtų gretimame sklype nupjovęs ąžuolą. Po jo vagystės paaiškėjo, kad jokių teisių V. į nupjautus medžius neturėjo. Jis pats nuosavybės teise miškų neturi ir jokių malkų nepardavinėja, apart atvejo pareitais metais, kai M. pardavė vieną kubinį metrą lapuočio sausuolio malkų, mėsos rūkymui. Sausuoliai buvo iš jo sodybos. Prieš savaitę laiko pas jį buvo atvažiavęs G. M., kuris bandė atkalbėti R., kad šis neprisipažintų policijai, kad vogė medžius. R. pasakė, kad prisipažins, tai Gi. nurimo ir pasakė, kad turi advokatą ir nieko neįrodys. Išvažiavus G., R. pasakė, kad šis sakytų policijai tiesą, nes viskas paaiškės. Jis prie medžių vagystės neprisidėjo ir daugiau aplinkybių nežino. (1 t., b. l. 100-104).
8. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju D. Č. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir nuomoja žemės ūkio paskirties žemę, adresu (duomenys neskelbtini), iš trijų bendrasavininkių seserų V. B., R. M. ir S. M., pagal sudarytą nuomos sutartį. Ši žemė yra apytiksliai apie 500 metrų atstumu nuo jo namų. Šalia šios dirbamos žemės yra kaip ir natūraliai susiformavęs nedidelis miškas, kuris taip pat priklausė jo paminėtoms bendrasavininkėms. Miškas nors ir yra šalia pagrindinio kelio, tačiau vaizdą į jį užstoja jaunuolynas, kelią pro šią žemę jis pravažiuodavo apytiksliai kartą į savaitę, tačiau nieko įtartino niekad nėra pastebėjęs, gal paprasčiausiai ir neatkreipdavo dėmesio. 2022 metų balandžio mėnesį, pamena, kad buvo penktadienis prieš Velykas atvyko tręšti laukų. Tačiau jam atvažiavus dėmesį atkreipė, kad iš miškelio į lauko pusę yra pasvirusi nupjauto medžio viršūnė. Tad jis nuėjo apžiūrėti miško, kadangi iš lauko pusės vaizdą į jį dengė smulkūs medžiai ir krūmai. Jis pamatė ąžuolo kelmą, atpažino iš paties kelmo, kad nupjautas sausas ąžuolas. Sausą ąžuolą atpažino iš kelmo žievės, kuri buvo išdžiūvusi ir aptrupėjusi. Buvo daugiau nupjautų medžių. Jis nupjautų medžių neskaičiavo, bet matė, kad be šio sauso ąžuolo dar yra nupjauta keletas beržų, tikslaus skaičiaus tikrai nepasakys. Iš beržų kelmų matėsi, kad jie nupjauti jau keleto mėnesių laikotarpyje, nes nupjovus medį iš jo bėganti sula buvo pradėjusi pelyti, tad susidarė nuomonę, kad medžiai buvo pjaunami apytiksliai 2022 metų sausio mėnesį. Jis iš karto, tą pačią dieną, dar stovėdamas tame pačiame lauke, apie šį medžių išpjovimą informavo D. B., V. B. vyrą. Jis tiksliai žinojo, kad patys savininkai jam išnuomotoje žemėje jokios veiklos tikrai nevykdė. Juos informavus, savininkai atvažiavo tą pačią dieną. Jis iš matymo pažinojo netoli jo dirbamos žemės gyvenantį R. V., kuris sunkiai vertėsi, buvo girtaujantis, tad kilo įtarimas, kad jis tuos medžius ir galėjo nupjauti, apie tai užsiminė ir žemės savininkams. Tačiau be abejonės jis medžius pjovė ne vienas, nes reikalingi ir įrankiai ir technika medienai išvežti. Jis daugiau niekuo ir nesidomėjo, svarbiausia apie įvykį informavo savininkus, o paskui toliau jau jų rūpestis. (1 t., b. l. 143-146)
9. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2022 m. balandžio 16 d., apie 13.00 val. paskambino jos žemių nuomotojas D. Č., kuris informavo, kad yra nukirsti žemės sklype esantys medžiai. Tą pačią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, kuris yra tarp (duomenys neskelbtini) namo ir pamatė, kad yra nukrista 11 beržų, kurių skersmuo virš 40 centimetrų ir vienas ąžuolas, kuriuo skersmuo 98 centimetrai. Kas nukirto medžius, ji nežino. Minėtas žemės sklypas nuosavybes teise priklauso jai, bei jos seserims R. M. ir S. M.. R. M. yra neįgali ir sunkiai vaikšto, todėl jos interesus ikiteisminiame tyrime įgaliojo atstovauti ją. S. M. taip pat nepageidauja dalyvauti procese ir savo interesus įgalioja atstovauti ją. Civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje, jai padaryta žala ne daugiau kaip 150,00 Eur. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir įstatymo numatyta tvarka surasti bei nubausti asmenis nupjovusius ir pavogusius jai priklausančią medieną. Taip pat prie šio pareiškimo prideda pažymėjimą apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (2 lapai) ir žemės sklypo planą (1 lapas). (1 t., b. l. 17)
10. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama papildomai V. B. parodė, kad tvirtina visus savo parodymus, duotus pareiškimo rašymo metu, jiems pakeitimų neturi. Papildydama savo apklausą gali pasakyti tik tiek, kad sužinojusi apie iš jai ir seserims priklausančios žemės ūkio paskirties žemės išpjautus medžius, jie tą pačią dieną atvyko apžiūrėti išpjautų medžių. Apie vagystę pranešė policijos pareigūnams, su kuriais kartu bandė suskaičiuoti nupjautus medžius, tuo metu jie suskaičiavo 11 beržų ir 1 ąžuolą. Kadangi jiems priklausančioje žemėje jos seserys kaip savininkės lankėsi labai retai, tad atvykus apžiūrėti žemės, apžiūrėjo tik dalį išpjautų medžių, kur geriausiai matėsi išpjauti medžiai ir likę kelmai, sutinka su tuo, kad jie medžius suskaičiavo ne itin tiksliai, kadangi kitur per suaugusius krūmus buvo sunku prieiti ir apžiūrėti, tad jei gamtos apsaugos pareigūnai suskaičiavo daugiau išpjautų medžių, visiškai sutinka su jų skaičiavimais. Šalia jų žemės yra praktiškai apleista sodyba, kurioje, kiek jai žinoma, dar gyvena vyriškis, tačiau ji jo nepažįsta, su juo nebendravo, tad nieko apie jį pasakyti negali. Jų tėvams mirus ir joms paveldėjus žemę, ji visą laiką buvo nuomojama D. Č., tad taip ir liko po tėvų mirties, jos seserys ir toliau D. Č. nuomoja žemę, ir labai retai atvykdavo į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti, kadangi artimųjų kaime neliko, o jos gyvena toli, tad apie patį įvykį nieko daugiau papasakoti negali. Civilinį ieškinį pareikš kiek vėliau, tyrimo pabaigoje. (1 t., b. l. 54-57).
11. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nukentėjusioji S. M. parodė, kad ji, S. M., pati ikiteisminiame tyrime savęs neatstovaus ir įgalioja savo sesę V. B.. (1 t., b. l. 71-73)
12. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama papildomai nukentėjusioji S. M. papildomai parodė, kad tik nori pasakyti, kad yra trys seserys, ji, V. B. ir R. M.. Po tėvų mirties jos visos trys lygiomis dalimis, t. y. po 1/3, paveldėjo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Pačios žemės nedirba, ją nuomoja D. Č.. Visus su žeme susijusius reikalus tvarko sesuo V., jos su R. nelabai tuo ir domisi. Apie tai, kad joms priklausančioje žemėje yra natūraliai užaugęs nedidelis miškelis, ji žinojo, iš sesers sužinojo, kad dalis medžių išpjauta, tačiau tikslesnėmis įvykio aplinkybėmis ji nesidomėjo. Iš V. sužinojo, kad ji parašė pareiškimą, žinojo, kad papildomai yra padaryta ir žala gamtai, tačiau daugiau visus reikalus paliko tvarkyti V.. V. pareikš civilinį ieškinį, tad ji papildomai civilinio ieškinio nereikš ir paliks civiliniam ieškiniui atstovauti savo seserį V. B.. (1 t., b. l. 76-79)
13. Nukentėjusioji R. M. parodė, kad mirus tėvams ji ir jos seserys V. B. bei S. M. paveldėjo žemės sklypą lygiomis dalimis po 1/3, adresu (duomenys neskelbtini). Apie šį žemės sklypą ji žino nedaug, tiek, kad tai dirbama žemė, o vienas jos kraštas natūraliai apaugęs medžiais. Žemę su seserimis jos nuomoja D. Č.. Visus reikalus susijusius su žemės nuoma tvarko jos sesuo V. B.. Apie tai, kad joms priklausančioje žemėje yra įvykdytas neteisėtas kirtimas sužinojo iš savo sesers, daugiau į šią situaciją nesigilino ir nieko pasakyti negali. Žinojo, kad V. parašė pareiškimą (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, žinojo, kad papildomai yra padaryta ir žala gamtai, tačiau daugiau visus reikalus paliko tvarkyti V.. V. pareikš civilinį ieškinį, tad ji papildomai civilinio ieškinio nereikš ir paliks civiliniam ieškiniui atstovauti savo seserį V. B.. (1 t., b. l. 87-89)
14. Akistatos tarp V. F. ir R. V. metu užfiksuota, kad V. F. parodymams R. V. neprieštaravo (1 t., b. l. 115-119).
15. Akistatos tarp liudytojo V. F. ir įtariamojo G. M. metu užfiksuota, kad kiekvienas liko prie savo parodymų (1 t., b. l. 127-131).
16. 2022 m. balandžio 16 d. – 2022 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti adresu (duomenys neskelbtini), greta (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo. Apžiūrėtas miškas ir medžio kelmai. Viso rasta 11 beržo medžių kelmų, ąžuolo medžio kelmas. (t. 1, b. l. 31-51)
17. 2022 m. rugsėjo 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotolentelėje užfiksuoti kaltinamojo R. V. parodymai nusikaltimo padarymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 105-121).
18. 2022 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini)apžiūros akte užfiksuota, kad apžiūrėtas privatus žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sumatuoti iškirstų medžių kelmai: 23 beržų, 6 drebulių, 3 ąžuolų, iš kurių 4 neteisėtai nukirsti saugotini medžiai: 2 ąžuolai ir 2 beržai. (1 t., b. l. 152-186)
19. 2022 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) žalos aplinkai paskaičiavime nurodyta, kad iš viso padaryta aplinkai žala siekia 1 206,00 Eur (1 t., b. l. 150-151)
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
20. Pagal BK 178 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. BK 190 str. 1 d. numato, kad šiame baudžiamojo kodekso skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
21. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo prisipažinimą, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog R. V. laikotarpiu nuo 2021 metų spalio mėnesio iki 2022 metų balandžio mėnesio, tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiame, V. B., S. M. ir R. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai iškirto ir pagrobė 23 vnt. beržų, 6 vnt. drebulių ir 3 vnt. ąžuolų, kurių bendra vertė 2 300,00 Eur, padarydamas miško savininkams tokio dydžio turtinę žalą. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju kvalifikuoti vagystės pagal BK 178 str. 3-4 dalis nėra pagrindo, kadangi pagrobto turto vertė yra didesnė nei 5 MGL, bet tuo pačiu ir mažesnė nei 250 MGL.
22. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
23. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalies sankciją šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
24. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
25. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
26. Nagrinėjamu atveju R. V. padarė nesunkų nusikaltimą. R. V. darbingo amžiaus, nedirbantis, anksčiau niekada neteistas (2 t., b. l. 45-46), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 47-53). Kaltinamasis savo elgesį vertina kritiškai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis šiuo metu nedirba (2 t., b. l. 54-55), kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (2 t., b. l. 126-127). Teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų dirbti viešuosius darbus.
27. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, tai, jog kaltinamasis neatlygino padarytos žalos, sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam yra pagrindas skirti laisvės apribojimo bausmę, kaip ir prašė prokurorė, įpareigojant nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su mokslu ar darbu, per tris mėnesius atlyginti dalį, t. y. 300,00 Eur padarytos žalos aplinkai (atsižvelgiant į turtinę padėtį), pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti šia bausmės rūšimi ir teismo paskirtais įpareigojimais. Paskyrus baudos ar viešųjų darbų bausmę teisingumo įgyvendinimas nebus užtikrintas, kadangi byloje kaltinamasis nepateikė jokių duomenų, kad baudą galėtų sumokėti, žalos neatlygino, turto ar transporto priemonių, registruotų jo vardu nėra (b. l. 61-62), taip pat deklaravo ketinimus įsidarbinti. Teismo vertinimu prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė tinkamai individualizuoja baudžiamąją atsakomybę, o R. V. nesilaikant paskirtų įpareigojimų, galės būti sprendžiamas klausimas dėl papildomų įpareigojimų paskyrimo. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamajam skirtinas laisvės apribojimas vienerių metų laikotarpiui. Bausmės trukmė švelnesnė nei prašė prokurorė, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis niekada anksčiau neteistas, kritiškai vertina savo elgesį, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir trumpesnio terminio laisvės apribojimo bausme.
28. Kaltinamasis R. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio
29. Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).
30. Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė 1 206,00 Eur civilinis ieškinys dėl padarytos žalos gamtai, pareikštu ieškiniu taip pat prašoma priteisti iš civilinio atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (1 t., b. l. 191-196). Civilinis atsakovas R. V. su civiliniu ieškiniu bylos nagrinėjimo metu pilnai sutiko, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, t. y. žalos aplinkai paskaičiavimo dokumentu (1 t., b. l. 150-151), 2022 m. gegužės 17 d. apžiūros aktu su fotolentele (1 t., b. l. 152-186), todėl tenkintinas.
31. Nukentėjusiosios V. B., S. M. ir R. M. civilinio ieškinio nagrinėjamoje byloje nepareiškė, du kartus kviečiamos į teisiamąjį posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti joms nedalyvaujant, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino joms padarytą žalą, jos turi teisę ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka. Juolab, kad nukentėjusios teikė žalos apskaičiavimo dokumentus (1 t., b. l. 67-68), o kaltinamasis su kaltinime nurodyta žala teisiamojo posėdžio metu pilnai sutiko. Teismas pažymi, kad pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas nukentėjusiosios, kurioms nusikaltimu padaryta žala, tačiau civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, teisę į žalos atlyginimą gali realizuoti pateikdamos ieškinį civilinio proceso tvarka. Ieškovai civilinėje byloje dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio.
32. 2022 m. gegužės 2 d. R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 122-125), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
33. 2022 m. spalio 25 d. priimtas nutarimas skirti R. V. laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. sausio 25 d. (piniginės lėšos) (2 t., b. l. 132-134). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki visiško priteistos žalos atlyginimo. Vykdymo procese antstoliui areštavus kaltinamojo turtą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas.
34. Proceso išlaidos, susidariusios dėl gynėjo dalyvavimo (2 t., b. l. 190), atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjas skirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, siekiant išvengti dvigubo baudimo, iš kaltinamojo nėra priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su mokslu ar darbu, per tris mėnesius atlyginti dalį, t. y. 300,00 Eur padarytos žalos aplinkai, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su mokslu ar darbu, per tris mėnesius atlyginti dalį, t. y. 300,00 Eur padarytos žalos aplinkai, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš civilinio atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinio ieškovo naudai 1 206,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešis eurus 0 ct) žalos gamtai, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2022 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumokant į (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), baudų ir žalų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „L. B.“ banke.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. V. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus – panaikinti.
2022 m. spalio 25 d. nutarimu R. V. atžvilgiu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki visiško civiliniu ieškiniu priteistos žalos atlyginimo (leidžiant atlyginti civilinį ieškinį). Išaiškinti, kad vykdymo procese antstoliui areštavus kaltinamojo turtą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.