Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, gynėjui advokatui V. K.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas:

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl telefono vagystės iš D. S.) – 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl telefono vagystės iš S. B.) – 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl telefono vagystės iš G. S.) – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Pagal BK 178 str. 2 d. (dėl telefono vagystės iš V. K.) M. L. išteisintas, neįrodžius, jog jis padarė šią nusikalstamą veiką (BK 303 str. 5 d. 2 p.).

Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. subendrintos dalinai jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta 3 (trys) metai laisvės atėmimo.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. subendrinta su 2010-12-01 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai ir 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2010-12-01 nuosprendį bei sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009-02-27 iki 2009-03-01 ir nuo 2009-04-04 iki 2009-04-06.

Iš M. L. priteista 599 (penki šimtai devyniasdešimt devyni) litai A. S. turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (už dvi veikas dėl telefonų vagystės iš S. B. ir iš G. S.) ir jam paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. subendrinta su 2011-04-27 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai ir 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Pagal BK 178 str. 2 d. (dėl telefono vagystės iš D. S.) A. M. išteisintas neįrodžius, jog jis padarė šią nusikalstamą veiką (BK 303 str. 5 d. 2 p.). Dėl A. M. nuteisimo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad jis veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2009-02-27 apie 18 val. viešoje vietoje, Vytauto pr., Kaune, visuomeninio transporto sustojime, esančiame prie Griunvaldo g., nepilnametei D. S. išlipant iš autobuso Nr. 39, iš asmens drabužio – kelnių kišenės pagrobė svetimą turtą: 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Sony Ericsson W 350“.

Be to, M. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su A. M. 2009-04-04 apie 18.30 val., viešoje vietoje, visuomeninio transporto sustojime, esančiame prie Vytauto pr. 11, Kaune, iš nepilnametės S. B. nešulio – krepšio pagrobė svetimą 408 litų vertės turtą, o būtent 400 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Sony Ericsson W910i“ su 8 litų vertės SIM kortele ,,Labas“.

Be to, M. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. M. 2009-04-26 apie 17.58 val., viešoje vietoje, Vytauto pr., Kaune, visuomeninio transporto sustojime, prie Griunvaldo gatvės, iš nepilnametės G. S. drabužio kišenės pagrobė svetimą turtą – 250 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Sony Ericsson K550i“.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors M. L. neigia savo kaltę pagal BK 178 str. 2 d. (dėl telefono vagystės iš D. S.) tačiau jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie teisme pagrįstai pripažinti įrodymais. Nukentėjusioji D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teismo posėdžio apylinkės teisme metu patvirtino, kad 2009 m. vasario 17 d. apie 18 val. ji važiavo autobusu Nr. 39. Su savimi turėjo telefoną su pakabuku, kurį laikė priekinėje džinsų kišenėje. Stotelėje prie autobusų stoties įlipo du vaikinai, vienas kurių apeliantas M. L.. Išlipdama, ėjo pro tuos vaikinus ir pajuto, kad jai ištraukė telefoną. D. S., atsisukusi į vaikinus, liepė grąžinti telefoną. M. L. atpažino ir prisimena, nes su juo kalbėjosi, kito vaikino ji neįsidėmėjo.

Aplinkybė, jog mobiliojo ryšio telefonas pas apeliantą rastas nebuvo, nepaneigia jo kaltės nusikalstamos veikos padaryme. Kaip matyti, nukentėjusioji matė įlipusius į autobusą du asmenis, kurie tarpusavyje kalbėjosi. Šie asmenys atsistojo būtent taip, kad jai išlipant reikėtų pro juos ne praeiti, o tiesiog prasibrauti. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji D. S. iš karto pajuto, jog jai iš kišenės ištrauktas telefonas, tuoj pat atsisukusi į M. L. pareikalavo grąžinti telefoną. D. S. patvirtino, kad M. L. buvo ne vienas, kad jai nusivijus apeliantą, kitas asmuo tiesiog iš įvykio pasišalino.

Pažymėtina, kad M. L. inkriminuoti BK 178 str. 2 d. padaryti nusikaltimai dėl telefono vagysčių kitų asmenų atžvilgiu (S. B., G. S.) padaryti veikiant tais pačiais metodais ir būdais. Mobiliųjų telefonų vagystėse dalyvaudavo mažiausiai du asmenys, kurie pasirinkdavo auką, dažniausiai nepilnametį, veikdavo greitai ir įžūliai ir tik visuomeninio transporto priemonėse, kuriose važiuodavo didesnis žmonių skaičius. Vagystes jie įvykdydavo nukentėjusiajam įlipant ar išlipant iš visuomeninio transporto priemonės. Kaip ir šiuo atveju, būdavo sudaroma spūstis, tuo siekiant, kad nukentėjusysis eitų tarp jų. Asmuo ištraukęs telefoną greitai perduodavo jį kitam kartu su juo veikiančiam asmeniui, kuris iš įvykio vietos tuoj pat pasišalindavo. Analogiškai viskas vyko ir šį kartą, M. L. buvo ne vienas, kitas asmuo, buvęs kartu su apeliantu, iš įvykio vietos pabėgo nukentėjusiajai vejantis M. L.. Šiuo atveju M. L. vaidmuo buvo būtinas, kad sudaryti palankias sąlygas (palengvinti) vagystei (kišenvagystei) įvykdyti.

Todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis bei surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvada, kad M. L., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagrobė svetimą turtą tai yra, D. S. mobiliojo ryšio telefoną ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas, M. L. skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu (dėl neteisingai paskirtos bausmės) pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas tik tada, kai nuteistajam paskirta bausmė savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Tačiau konkretų bausmės dydį nustatyti įgaliotas tik skiriantis bausmę teismas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis įvykdė tyčinius apysunkius nusikaltimus (trys nusikalstamos veikos). Jis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teistas 8 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei (kišenvagystes), turėdamas neišnykusį teistumą, po nusikaltimų, kuriuos padarė skundžiamu nuosprendžiu, vėl darė nusikaltimus nuosavybei už kuriuos buvo nuteistas (Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-01 nuosprendis (nuteistas už telefono vagystę analogiškomis aplinkybėmis), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-03 nuosprendis, už pasikėsinimą įvykdyti kišenvagystę). Todėl atsižvelgus į tai daroma pagrįsta išvada, kad M. L. turi polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų ir sistemingai jas ignoruodamas daro nusikaltimus.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tuomet, kai kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pranešus apie įtarimus, M. L. kaltę neigė ( 2 t., b. l. 3-4, 6-8, 11-13, 17), apklausiamas teisme dėl dviejų epizodų kaltę pripažino, o kitus neigė. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad M. L. savo kaltę pripažino tik teisminio nagrinėjimo metu ir tik tas veikas, kuriose yra tiesioginiai ir neginčijami įrodymai, todėl pagrįstai apelianto atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatė. Tačiau yra nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. Atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes apylinkės teismas teisingai parinko bausmės rūšį laisvės atėmimą. Paskirtos bausmės tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybei ir būtina pasiekti bausmės tikslus.

Skundžiamas nuosprendis yra teisingas, keisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. L. apeliacinį skundą atmesti.